respublika.lt

Kūrybiškumas: ko galime pasimokyti iš senovės graikų

(0)
Publikuota: 2018 liepos 26 08:20:11, „Vagos“ inf.
×
nuotr. 1 nuotr.
Kūrybiškumas: ko galime pasimokyti iš senovės graikų. Yaro blog nuotr.

Senovės graikai tikrai nebuvo auksiniai berniukai. Jie keldavo savaites trukdavusias groteskiškas puotas, išgerdavo neįtikėtinai daug vyno, tačiau jų pasiekimai - architektūros, menų, literatūros ir filosofijos, matematikos, politikos ir sporto srityse - iki šiandien stebina. Ir nepaisant to, jie nebuvo labai turtingi.

 

Bestselerių autoriaus Eriko Vainerio (Eric Weiner) knygoje „Genialumo geografija“ aprašoma kelionė laiku per kūrybiškiausias pasaulio vietas - nuo senovės Atėnų iki šių dienų Silicio slėnio. Knygoje pateikiamos įžvalgos, kodėl ir kaip tam tikrose vietose tam tikru metu plyksteli genialios idėjos.

Taigi, kodėl Senovės Graikija klestėjo? Pateikiame 10 priežasčių, pasak autoriaus, lėmusių šios civilizacijos kūrybiškumą.

Perfekcionizmas ir konkurencija.
Graikų meistrai statulos nugarai iškaldinti skirdavo ne mažiau pastangų nei priekiui. Partenonas - Atėnų akropolyje pastatyta šventykla deivei Atėnei, simbolizavo atvirą siekį pranokti kitus miestus-valstybes. Partenoną projektavęs architektas Iktinas buvo matęs Dzeuso šventyklą Olimpijoje ir norėjo ją nurungti. Konkurencija visada vijo graikus pirmyn - nuo sporto iki teatro ir lėbavimų.

Kūniško ir racionalaus prado dermė. Kitaip nei mes, graikai neskyrė fizinės ir protinės veiklos. Garsiojoje Platono akademijoje buvo sąlygos tobulinti tiek kūną, tiek intelektą. Graikams kūnas ir protas buvo dvi neatskiriamos visumos dalys. Sveikas protas ir nesveikas kūnas nederėjo. Įsivaizduokite Rodeno „Mąstytojo“ skulptūrą ir turėsite tikrą graikų idealą.

Nesudievintas požiūris į meną ir kūrybą. Graikai neturėjo žodžio „kurti“, bent jau ta prasme, kuria mes vartojame. Jeigu būtum paklausęs graikų poeto, ką jis daro, jis būtų atsakęs, kad užsiima poieses, pažodžiui tai reiškia „daro“. Menas užėmė tokią didžiulę kasdienio gyvenimo dalį, kad buvo laikomas duotybe. Jis buvo funkcionalus. Grožis tebuvo priedas. Tai šiandien meną mes paskelbėme „ypatingu“, tačiau galbūt padėjome ten, kur jo nebūtų galima pasiekti?

Vidinė motyvacija ir mėgavimasis procesu. Kokį poveikį kūrybiniam mąstymui daro pažadėtas atlygis? Pavyzdžiui, vieno eksperimento metu grupė savanorių buvo padalyta į dvi dalis. Abiejų grupių buvo paprašyta padaryti koliažą. Vienai pasakyta, kad jos darbą vertins menininkų komisija ir kūrybiškiausio koliažo autoriai gaus piniginę premiją. Kitai grupei liepta tiesiog smagiai praleisti laiką. Rezultatai nustebino. Tiriamųjų, kurie nebuvo nei vertinami, nei stebimi, koliažai pasirodė esantys patys kūrybiškiausi. Iš atlikto tyrimo galima sakyti, kad žmonės būna kūrybingiausi, kai juos labiausiai motyvuoja susidomėjimas, patiriamas malonumas, pasitenkinimas ir paties darbo keliamas iššūkis, o ne išorinis spaudimas. Vis dėlto, kodėl varžybų įkarštyje atletai pasiekia geresnių rezultatų nei per treniruotes? Kodėl Nobelio premija vilioja tokią daugybę mokslininkų? Nes patyrusius kūrėjus konkurencija skatina, o nepatyrusius slopina.

Taisyklingumo ir netaisyklingumo dermė. Pažvelkime į graikų mitus, pagal juos iš pradžių buvo ne šviesa, o chaosas, kuris buvo gryna medžiaga kūrybiškumui. Taigi nenuostabu, kad netvarka graikams stimuliuoja kūrybingą mąstymą. Pavyzdžiui, daugelis nenutuokia, kad Partenonas - tai paslėptas taisyklingumo ir netaisyklingumo derinys. Kiekviena kolona truputį išlenkta į vieną arba į kitą pusę. Tai būdinga visai jų gudriai inžinerijai, visuose Atėnuose dera kreivės ir vingiai, tvarka ir chaosas. Mieste rasite ir labai griežtą įstatymų kodeksą, ir audringą turgavietę, tiesias kaip liniuotė statulas ir be jokios suvokiamos tvarkos susipynusias gatves.

Mikrokultūrinė valstybė. Visų pirma, Senovės Graikijoje klestėjo galybė mikrokultūrų. Pasirodo, būtent fragmentacijos (skaidymosi) laikotarpiais žmonija padarė didžiausius kūrybinius šuolius. Ši tendencija dar vadinama Danilevskio dėsniu. Pasak Nikolajaus Danilevskio, žmonės labiau linkę pasiekti aukščiausią kūrybingumo potencialą, kai priklauso laisvai tautai, net jeigu ji visai nedidelė. Juk gamta nekenčia ne tik vakuumo, bet ir monopolijos.

Netobula kūrybinė aplinka. Vienas iš didžiausių nesusipratimų kalbant apie vietas, knibždančias genijų, yra įsitikinimas, jog jos primena rojų. Tiesą sakant, rojus ir genialumas - nesuderinami dalykai. Rojuje nėra jokių reikalavimų, taigi nereikia ieškoti naujų kūrybiškų būdų juos patenkinti, o juk tai ir padeda iškilti genijams. Juk Atėnai buvo mažas purvinas miestas, įsikūręs ant negailestingos žemės, supamas nuožmių kaimynų ir gyvenamas žmonių, kurie, iš visko sprendžiant, nesivalė dantų, nesinaudojo nosinėmis, pirštus šluostėsi į plaukus, spjaudė, kur pakliuvo, ir mirdavo pakirsti maliarijos arba tuberkuliozės.

Kūrybiškumas - tai reakcija į aplinką. Graikų tapyba buvo atsakas į išskirtinį apšvietimą (išties tai graikų tapytojas Apolodoras pirmas išrado būdą, kaip perteikti gylį), graikų architektūra buvo atsakas į sudėtingą reljefą, o graikų filosofija buvo atsakas į sudėtingą ir nežinomybės kupiną gyvenamąjį laikotarpį. Neprimena genialumo recepto. O gal?..

Neturtingumas ir lygybė. Kaip minėta, didžiausias rojaus trūkumas, kad jis tobulas, taigi nesukelia jokios reakcijos. Štai kodėl turtingus žmones ir vietas dažnai apima sąstingis. Atėnai ir buvo, ir nebuvo turtingi. Juos galima pavadinti vieta, kurioje karaliauja vieša prabanga ir asmeninis skurdas. Turtingųjų namai niekuo nesiskyrė nuo vargšų. Į asmeninį turtą atėniečiai žiūrėjo įtariai, Aischilo dramos kupinos istorijų apie tai, kiek bėdų turtas pridaro. Beveik visi, nuo amatininkų iki gydytojų, uždirbdavo panašiai. Įstatymai ribojo, kiek pinigų galima išleisti laidotuvėms, o moterims draudė į kelionę vežtis daugiau nei tris sukneles. Senovės Atėnuose skurdas nebuvo gėda. Ir nors viešiesiems projektams atėniečiai buvo be galo išlaidūs, geriausiu atveju juos įgyvendindavo už kitų pinigus. Partenoną ir kitus didingus statinius jie pasistatė Delo sąjungos (tų laikų NATO atitikmuo) lėšomis.

Vaikščiojimas. Daugumai Antikos genijų geriausios mintys kildavo vaikštant. Jie viską darydavo lauke. Namai priminė miegamąjį. Kasdien juose jie praleisdavo mažiau nei pusvalandį budraus laiko. Tai patvirtina moksliniai tyrinėjimai ir tolimesnė istorija. O neseniai Stanfordo universiteto psichologai atliko tokį eksperimentą: dalyvius padalijo į dvi grupes - vaikščiotojus ir sėdėtojus. Jų buvo prašoma sugalvoti alternatyvių būdų, kaip būtų galima panaudoti kasdienius daiktus. Rezultatai patvirtino, kad kūrybiškumo lygiai buvo dvigubai aukštesni vaikščiotojų nei sėdėtojų. Ir nesvarbu, ar buvo vaikščiojama lauke, ar viduje. Be to, tam užtekdavo pasivaikščioti tik 5-16 minučių.

Taika. Nors didžiąją dalį savo istorijos Atėnai rengėsi karui, kariavo arba stengėsi atsigauti po jo, tačiau tarp Persų ir Peloponeso karų (nuo 454 iki 430 m. pr. Kr.) Atėnuose viešpatavo taika, tuo periodu Periklis tokiems kultūriniams projektams kaip Partenonas skyrė dvigubai daugiau lėšų. Taigi taika - viena iš būtinų aukso amžiaus sąlygų, nes karas neigiamai paveikia visas kūrybos formas ir gyvenimo sąlygas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s