Kūrėjus su LATGA-A sukiršino pinigai

Lietuvos autorių teisių asociacijos (LATGA-A) eilinėje metinėje konferencijoje daugiausiai lėšų uždirbantys, bet nuo jų skirstymo visiškai nustumti populiariosios muzikos kūrėjai pareikalavo iš asociacijos vadovų pagrįsti administravimo išlaidas, siekiančias vos ne ketvirtadalį surenkamų autorinių atlyginimų.

Administravimas vis brangsta

Populiariosios muzikos autoriai suabejojo asociacijos vadovo Edmundo Vaitekūno pateikta praėjusių metų finansine ataskaita, kurioje, jų nuomone, daugybė nepagrįstai didelių sąnaudų. Kūrėjai sarkastiškai juokavo, kad tarp jų atsirastų ne vienas norintis drožti pieštukus ar išvežioti paštą, nes dėl to autoriams būtų sutaupyta apie milijoną litų per metus.

Pasak asociacijos narės Žanetos Daubarytės, per 20 veiklos metų LATGA-A išvirto į individualią įmonę, kurios veiklos sąnaudos nuolat didėja, o generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais.

Pernai iš viso surinkta 15,04 mln. litų autorinio atlyginimo, o LATGA-A veiklos sąnaudos sudarė 3,4 mln.litų. O, pavyzdžiui, 2004 m. buvo surinkta 9,8 mln. autorinio atlyginimo, o administravimui pakako 2,2 mln. litų.

Į tarybą praėjusiais metais deleguotas kompozitorius ir prodiuseris Raigardas Tautkus piktinosi, kad LATGA-A už administravimą atsiskaičiuoja net 24 proc. muzikų autorinių atlyginimų, o kitos sritys tais pinigais dotuojamos. Jo žiniomis, užsienio autorių teisių asociacijos už administravimą nuskaito ne daugiau kaip 10 proc. surinktų lėšų.

“Populiarioji muzika uždirba 12 mln. iš maždaug 15 mln. litų, kuriuos surenka LATGA-A. O taryboje iš 11 narių populiariajai muzikai atstovauju tik aš vienas. Kai keliamos muzikams svarbios problemos, balsavimo korteles kelia visi, ir nubalsuoja, žinoma, ne mūsų naudai. Asociaciją, kurios aukščiausias valdymo organas turi būti visuotinis narių susirinkimas, faktiškai valdo direktorius ir taryba. Sava kompanija, kuri daro sau naudingus sprendimus, jai reikalingi tik muzikantų pinigai”, - liejo apmaudą R.Tautkus.

Vadovybė dosni sau

Tarybos narių paklusnumas atlyginamas. Pernai už dalyvavimą posėdžiuose jiems išmokėta 35 tūkst. litų. Mokama buvo ir anksčiau, bet, pavyzdžiui, 2004 m. pakako ir 11 tūkst. litų.

“Šimtatūkstantinės sumos ataskaitoje nurodomos už kompiuterinės įrangos ir kažkokių kondicionavimo sistemų nusidėvėjimą, popieriaus, kurį perka asociacija, turbūt užtektų visoms aukštosioms mokykloms. Komandiruotėms pernai išleista beveik 80 tūkst., užpernai - beveik 67 tūkst., 2008 m. - daugiau nei 180 tūkst. litų, o į užsienį važinėjantis direktorius nemoka jokios užsienio kalbos”, - kaip LATGA-A švaisto autorių uždirbtus pinigus, vardijo R.Tautkus.

Jis prisiminė, kaip per vieną iš konferencijų buvo bandoma prakišti siūlymą už 3,5 mln. litų statyti ar pirkti Druskininkuose vilą, kad autoriai galėtų ten ramiai kurti, bet muzikų atstovams užprotestavus tie planai prigeso.

“Ir dabar sako - liko 700 tūkst. laisvų pinigų. Iš kur jų liko, ar autoriai jų neuždirbo, niekas neaiškina, tik sako, kad pinigus padės į banką, paskui neva palūkanas išmokės autoriams. Bet kaip tai patikrinti? Kodėl iš tų pinigų nepridėjus po 100 litų sunkmečio nualintiems kūrėjams pensininkams?” - peikė LATGA-A vadovų planus R.Tautkus.

Vis dėlto per konferenciją LATGA-A finansinė ataskaita buvo patvirtinta, nors ir nedidele balsų persvara. Tačiau muzikų pareikšta kritika privertė suabejoti ir kitų meno sričių atstovus. Todėl nuspręsta samdytis nepriklausomus auditorius, kurie atliktų asociacijos 2007-2010 m. veiklos auditą. Klausimus auditoriams formuos nebe taryba, o konferencijos metu išrinkti 5 atstovai, kuriais kūrėjai labiausiai pasitiki.

Auditas nebaisus

LATGA-A generalinis direktorius E.Vaitekūnas “Respubliką” tikino jokių auditų nebijantis, nes visos asociacijos veiklos sąnaudos yra pagrįstos, finansininkai gali pateikti tai įrodančius dokumentus.

Anot jo, kondicionavimo sistema, kuri kritikams taip kliūva, jau buvo pastate, kurį LATGA-A pirko tarybos sprendimu. O kadangi yra sistema, tai turi būti ir nusidėvėjimo atskaitymai.

E.Vaitekūno įsitikinimu, lėšų rezervas taip pat reikalingas, nes pernai dalis kūrinių naudotojų neatsiskaitė su LATGA-A maždaug už 200 tūkst. litų sumą.

“Bet “minuse” buvom tik 21 tūkstantį, ir vis dėl sutaupyto rezervo. Pavyzdžiui, pernai beveik 300 tūkst. litų iš banko palūkanų atidavėme autoriams, o 2009 m. palūkanų uždirbome apie 0,5 mln. litų”, - dėstė LATGA-A vadovas ir pabrėžė, kad su lėšų naudojimu susijusius sprendimus priima taryba arba konferencija.

“Jeigu muzikai mano, kad šiuo metu nustatyti 24 proc. atskaitymai nuo surinktų autorinių atlyginimų yra per daug, tai gali per konferenciją siūlyti nustatyti kitokį procentą. Bet tokių pasiūlymų niekas nepateikė”, - tikino E.Vaitekūnas.

Jo manymu, nepasitenkinimą asociacijos veikla reiškia atskiros grupelės muzikų, kurie turi savų interesų, pavyzdžiui, kartu yra ir kūrinių naudotojai: “Kai jiems išmokami autoriniai atlyginimai - gerai, o kai norėdami naudoti kūrinius turi gauti iš mūsų licencijas ir susimokėti - tai jau blogai...”

Generalinis sprendžia pats

E.Vaitekūnas sakė suprantąs kai kurių autorių nepasitenkinimą, bet esama ir kitų nuomonių, o asociacija valdoma demokratiniais pagrindais, todėl, pavyzdžiui, buvo nuspręsta pirkti naują automobilį už 150 tūkst., o ne už 50 tūkst. litų.

“Autorius gali sakyti, kad Vaitekūnas turi važinėti 15 metų senumo “Audi”, ir jis teisus. Bet taryba nusprendė kitaip. Autorius gali paklausti, kodėl Vaitekūnas į Europos kongresą išvažiuoja diena anksčiau ir 2 dienomis vėliau grįžta. Bet aš manau, kad dar turėjau ten pasilikti, padiskutuoti su kolegomis. Turiu tokią teisę, - į pareikštą kritiką atsikirtinėjo E.Vaitekūnas. - Aš esu direktorius ir pats sprendžiu, kiek man laiko būti komandiruotėje. Ir man nėra jokių įpareigojimų šaukti konferenciją ir atsiklausti, ar susitikęs su kolegomis Paryžiuje galiu pakviesti juos į kavinę ir pavaišinti pietumis”.

Paklaustas, ar kartu su juo už autorių pinigus važiuoja ir vertėjas, LATGA-A vadovas nesutriko: “Turiu tą minusą - dėl užsienio kalbų... Bet mūsų visi darbuotojai kalba užsienio kalbomis ir paprastai į tarptautinius renginius važiuoju su kokiu skyriaus vedėju ar specialistu, kuris moka kalbą”.

Juozas LIESIS, LATGA-A narys:

Jokių asmeniškumų šioje situacijoje nėra. Kalbama apie tam tikras vertybes organizuojant darbą. Susidūrė du skirtingi požiūriai. Norisi skaidrumo, aiškumo, ir kad būtent šiomis vertybėmis būtų grįstas LATGA-A veiklos efektyvumas. Daug dalykų jau padaryta. Bet kai mechanizmas jau įsibėgėjęs, norėtųsi, kad jis judėtų su dar didesniu pagreičiu, ir kad kiekvienam autoriui labai svarbios lėšos nebūtų eikvojamos tiesiog dūmijimui. Resursų deginimas turi virsti energija. Jeigu asociacijos veikla bus skaidresnė, manau, stiprės pasitikėjimas tarp autorių ir administracijos, tarp pačių autorių, taip pat ir LATGA-A įvaizdis visuomenėje.