1253 m. liepos 6 dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Šia proga „TV publika“ klausė istoriko Tomo Baranausko, kuo ši data mums reikšminga šiandien ir kaip ji parodoma per televiziją.
Tomas BARANAUSKAS:
Žinoma, kad Mindaugas buvo karūnuotas birželio pabaigoje - liepos pradžioje, tačiau apie tikslią Mindaugo karūnavimo dieną duomenų nėra išlikę. Iš tikrųjų XIII amžiuje, bent jau Vokietijoje, šventosios Romos imperijos imperatoriai, į kuriuos tikriausiai buvo žiūrima, nes Mindaugas krikštijosi vokiečiams tarpininkaujant, būdavo karūnuojami kokios nors didelės bažnytinės šventės metu. Tačiau tokios šventės liepos mėnesį iš viso nebuvo. Tai, kad Mindaugas buvo karūnuotas liepos 6-ąją, nustatė istorikas Edvardas Gudavičius. Bet eilinį sekmadienį XIII amžiuje karaliai nebuvo karūnuojami. Artimiausia svarbi šventė yra birželio 29 d. - tai Šv.Petro ir Povilo diena. Yra tikimybė, kad karūnavimas buvo derinamas būtent su šia švente.
Su Mindaugo karūnavimu yra susijusios ir ryškesnės datos, pavyzdžiui, dvejais metais anksčiau, 1251 m. liepos 17 d., popiežius IV davė leidimą karūnuoti Mindaugą tarsi paskelbdamas Lietuvą karalyste ir Mindaugą pripažindamas karaliumi. Manau, kad tai būtų visai tinkama data paminėti šį įvykį, nes tą faktą įrodo popiežiaus bulė.
O liepos 6-oji nustatyta kiek kitu būdu. Yra žinoma, kad liepos mėnesį dėl karūnavimo Mindaugas vokiečių ordinui dovanojo kai kuriuos Žemaitijos valsčius, Mindaugas atsisakė Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos. Rugpjūčio 21 dieną tas dovanojimas buvo popiežiaus patvirtintas. Mindaugo karūnavimo data yra išskaičiuota iš šio akto. Tai galėjo būti ir liepos 6-oji, nes kitaip apie šį faktą nebūtų spėję perduoti žinios popiežiui.
Tai yra tokia dviprasmiška situacija. Mes turime tokį nelabai garbingą aktą, tą žemių užrašymą, susijusį su Mindaugo karūnavimu. Iš tikrųjų tas aktas visai nereiškia karūnacijos esmės, bet jis yra tai, kas pas mus išliko ir iš ko yra skaičiuojamos datos. Manau, daug prasmingiau būtų atkreipti dėmesį į popiežiaus leidimą, įvykusį dvejais metais anksčiau, liepos 17 dieną.
1253 m. liepos 6 dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Šia proga „TV publika“ klausė istoriko Tomo Baranausko, kuo ši data mums reikšminga šiandien ir kaip ji parodoma per televiziją.
Tomas BARANAUSKAS:
Žinoma, kad Mindaugas buvo karūnuotas birželio pabaigoje - liepos pradžioje, tačiau apie tikslią Mindaugo karūnavimo dieną duomenų nėra išlikę. Iš tikrųjų XIII amžiuje, bent jau Vokietijoje, šventosios Romos imperijos imperatoriai, į kuriuos tikriausiai buvo žiūrima, nes Mindaugas krikštijosi vokiečiams tarpininkaujant, būdavo karūnuojami kokios nors didelės bažnytinės šventės metu. Tačiau tokios šventės liepos mėnesį iš viso nebuvo. Tai, kad Mindaugas buvo karūnuotas liepos 6-ąją, nustatė istorikas Edvardas Gudavičius. Bet eilinį sekmadienį XIII amžiuje karaliai nebuvo karūnuojami. Artimiausia svarbi šventė yra birželio 29 d. - tai Šv.Petro ir Povilo diena. Yra tikimybė, kad karūnavimas buvo derinamas būtent su šia švente.
Su Mindaugo karūnavimu yra susijusios ir ryškesnės datos, pavyzdžiui, dvejais metais anksčiau, 1251 m. liepos 17 d., popiežius IV davė leidimą karūnuoti Mindaugą tarsi paskelbdamas Lietuvą karalyste ir Mindaugą pripažindamas karaliumi. Manau, kad tai būtų visai tinkama data paminėti šį įvykį, nes tą faktą įrodo popiežiaus bulė.
O liepos 6-oji nustatyta kiek kitu būdu. Yra žinoma, kad liepos mėnesį dėl karūnavimo Mindaugas vokiečių ordinui dovanojo kai kuriuos Žemaitijos valsčius, Mindaugas atsisakė Raseinių, Ariogalos, Betygalos, Laukuvos. Rugpjūčio 21 dieną tas dovanojimas buvo popiežiaus patvirtintas. Mindaugo karūnavimo data yra išskaičiuota iš šio akto. Tai galėjo būti ir liepos 6-oji, nes kitaip apie šį faktą nebūtų spėję perduoti žinios popiežiui.
Tai yra tokia dviprasmiška situacija. Mes turime tokį nelabai garbingą aktą, tą žemių užrašymą, susijusį su Mindaugo karūnavimu. Iš tikrųjų tas aktas visai nereiškia karūnacijos esmės, bet jis yra tai, kas pas mus išliko ir iš ko yra skaičiuojamos datos. Manau, daug prasmingiau būtų atkreipti dėmesį į popiežiaus leidimą, įvykusį dvejais metais anksčiau, liepos 17 dieną.
Kiekviena tokia data suteikia progą prisiminti faktus ir pakalbėti apie istoriją. Šios datos leidžia prisiminti valstybės ištakas. Lietuvos radijas ir televizija dar šiek tiek dėmesio istorijai skiria, tačiau būtų gerai, kad komercinės televizijos daugiau kalbėtų apie istorinius dalykus. Manau, kad jų komerciniai interesai nuo to nenukentėtų, o žmonės sužinotų daug vertingų dalykų. Dėmesio istorijai tikrai galėtų būti ir daugiau.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
