respublika.lt

Kiek (ne)reikia kultūros?

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 14 14:44:42, Rūta JANKUVIENĖ, „Šiaulių krašto“ žurnalistė
×
nuotr. 4 nuotr.
Rai­mun­das Bal­za, „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius, Lie­tu­vos mu­zie­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, sako, jog nė­ra prasmės kar­py­ti kul­tū­ros įstai­gų tink­lo, nes Lie­tu­vo­je jis ir taip ne­di­de­lis. Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuotr.

Šiauliuose veikia keturios valstybinės kultūros ir meno įstaigos, bet nė viena nežino, ar bus paliesta kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarkos, kurią rengia Kultūros ministerija. Muziejai, bibliotekos, teatrai, chorai ir orkestrai – kiek liks kultūros ir kas ją finansuos? Ar, uždarius mokyklas, ateis laikas teatrams ir bibliotekoms? O gal reformos tikslas – tik pakeisti vadovus?

 

Susikibo dėl „nieko tikro“?

Prieš savaitę LRT televizijos forume Seimo narys Vytautas Juozapaitis mojavo Kultūros ministerijos užsakymu esą braižomu naujo tinklo planu. Tuo metu kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonnson kategoriškai teigė, jog tai „netikros žinios“. Bet „tikrųjų žinių“ nebuvo linkusi skleisti. Tvirtino, kad jos bus pateiktos metų pabaigoje, tada esą bus ir diskusija su kultūros bendruomene. Esą dar atliekamas kultūros lauko tyrimas ir rengiama galimybių studija. Anksčiau ministrė yra teigusi, jog dideli pokyčiai būtų pradėti įgyvendinti 2019 metų vasarą.

Beje, internetinėje erdvėje galima atsiversti dar 2014 metais Kultūros ministerijos užsakytą didžiulį „kultūros lauko“ tyrimą ir galimybių studiją. Jos galutinė redakcija buvo koreguota 2015 metų kovą. Viena iš tuomet teiktų galimybių buvo steigti viešąsias įstaigas vietoj valstybinių biudžetinių įstaigų. Bet buvo prieita išvados, jog tinklo nereikia keisti.

V. Juozapaitis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog naują galimybių studiją rengia naujas konsultantas – Všį „Mene“. Jis spėja, jog studija rengiama, kad pagrįstų tai, kas kabinetuose jau sugalvota.

Dar gegužę V. Juozapaitis buvo paviešinęs kultūros bendruomenę šokiravusį tinklo pertvarkos galimą variantą. Jame buvo tokios vizijos, kaip, pavyzdžiui, iškelti į Šiaulius Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamą Valstybinį simfoninį orkestrą.

Tada pagarsintos ir vizijos, kad valstybinės įstaigos galėtų pereiti ir savivaldai.

„Šiaulių kraštas“ parlamentaro klausė, koks variantas dabar yra patekęs į jo rankas? Ar minimos Šiauliuose veikiančios įstaigos: Valstybinis Šiaulių dramos teatras, „Aušros“ muziejus, koncertinė įstaiga valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka?

„Konkrečių įstaigų pavadinimų nėra, tik nacionaliniai keli įvardyti, – sakė parlamentaras ir iš gauto „plano“ pacitavo, jog „regioninės įstaigos formuojamos tuo metu veikiančios miesto savivaldos ir valstybinių įstaigų pagrindu.“

Tą naują optimizavimo planą Seimo narys radęs savo pašto dėžutėje.

„Ministrė jį neigia, bet vienaip ar kitaip kabinetuose visa tai vyksta be bendruomenės žinios, – teigė politikas. – Visuomenė apie tai privalo žinoti. Kultūros ministerija – ne Valstybės saugumo departamentas, ji privalo tartis su bendruomene.“

Jis pabrėžė, jog regionams tos vizijos labai aktualios, nes valstybines įstaigas, kurios veikia periferijoje – ne Vilniuje, ne Kaune – norima „perleisti“ savivaldybėms.

„Nesakau, kad būtent taip ir įvyks, gali būti, jog paleidžia antį ir žiūri, kokia bus reakcija, ar reikia atsitraukti, ar ne, – svarstė politikas. – Bet susidaro įspūdis, kad bus paliktos kelios nacionalinės institucijos, o kitos galbūt bus pusiau valstybinės, pusiau municipalinės.“

Muziejų koncepciją parengė patys


Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas, sako, jog apie pertvarką jokios oficialios informacijos neturi. Tik nuogirdas girdėjo.

Bet muziejininkai patys parengė Lietuvos muziejų koncepciją. Ją kultūros ministrė savo įsakymu prieš porą savaičių patvirtino ir paskelbė.

„Koncepcijoje numatėme, ką reikia padaryti, norint geresnio rezultato, – sakė R. Balza. – Nieko nenaikiname, viską bandome išsaugoti – nesiūlome nieko drastiško, nes nematome tam pagrindo.“

Koncepcijoje yra numatyta steigti tik bendras institucijas, kurios reikalingos visiems muziejams: Muziejų tarybą prie Kultūros ministerijos, Muziejų restauravimo centrą, Muziejų skaitmeninimo ir informacijos centrą.

Nuogirdų girdėjęs, jog kai kurios įstaigos galėtų būti atiduodamos savivaldai.

„Bet tai tik kalbos, mūsų nuomonės niekas neklausia“, – sakė muziejaus vadovas. Jis stebėjosi, kad „keistoka įstaiga pasamdyta“ tinklo planui ruošti. VšĮ „Mene“, jo žiniomis, tik vienas žmogus dirba.

R. Balzos teigimu, jeigu „Aušros“ muziejaus pavaldumas keistųsi – tai būtų žingsnis atgal. Muziejus per 95 metų gyvavimo istoriją visokius valdymo modelius išbandė: ir savivaldai, ir net Mokslų akademijai yra priklausęs.

„Dabar esame rimtas valstybinis muziejus, ir tas variantas yra optimalus, – pabrėžė R. Balza. – Dirbame ne tik Šiauliuose, bet visame Šiaurės Lietuvos regione ir Žemaitijoje, ir mūsų tarptautinė sklaida žinoma. Manau, kad kultūros įstaigų pavaldumo klausimus reikėtų spręsti labai atsargiai.“

Tendenciją atiduoti regionuose veikiančias valstybines įstaigas savivaldai laiko labai abejotina.

„Ar Jūrų muziejus gali būti tik Klaipėdos savivaldybės muziejus, ar „Aušros“ muziejus – Šiaulių savivaldybės? Kaune veikia daug muziejų, bet ir jie yra išaugę savivaldos marškinėlius, dirba Lietuvai ir pasauliui“, – sakė R. Balza.

Jo nuomone, keista būtų laikyti, jog kultūros įstaigų yra per daug.

„Man atrodo, kad tie, kurie rengia pertvarkas galbūt nesupranta, kad kultūra – tai ne kelininkų ar dujininkų paslaugos“, – pabrėžė muziejininkas.

Kita vertus, Estijoje, Danijoje kultūros įstaigų skaičiai daug didesni.

„Poreikio mažinti tinklą tikrai neįžvelgiu, o pinigai, kurie yra skiriami visam kultūros sektoriui, palyginti labai menki, – teigė R.Balza. – Tas pertvarkos noras gal susijęs su noru pakeisti įstaigų vadovus? Kitos logikos neįžvelgiu.“

Pavojaus nejaučia

Nijolė Saimininkienė, koncertinės įstaigos valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ direktorė, dalijosi, jog „pavojaus ženklų“ nejaučia. Šalyje yra tik trys valstybiniai chorai: Kauno valstybinis, choras „Vilnius“ ir „Polifonija“.

Ji nemano, kad „Polifonija“ gali būti paliesta, nes koncertinės įstaigos bazė yra tik stiprinama.

„Pakankamai gerai buvo vertinama mūsų nacionalinė programa, kurią teikėme ir finansavimą gavome, – sakė N. Saimininkienė. – Dabar tikimės valstybės investicijų pastatui tvarkyti, iki kovo mėnesio turime pateikti paraišką. Pernai jau buvo skirtos lėšos, grimo kambarius remontavome, langus keitėme. Jeigu rengtų mums kokią pertvarką, tai valstybė į mus neinvestuotų, o dabar ruošiasi tą daryti.“

Jos žodžiais, jokia naujiena, kad kalbama apie dviejų lygių (valstybės ir savivaldos) finansavimą. Kol buvo apskritys, tai ir apie tris lygius kalbėta.

„Tai ne šios valdžios išradimas, – sakė N.Saimininkienė. – Bet jeigu pradės pulti chorus, tai bandysime gintis. Šiandien „Polifonija“ laiko visą profesionalios muzikos meno frontą – visame Šiaurės Lietuvos regione nuo pat Panevėžio iki Latvijos sienos.“

Bronius Maskuliūnas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius, apie kultūros įstaigų tinklo pertvarką taip pat nieko konkretaus nežinojo.

„Tikimės, kad iki metų pabaigos kažkas bus oficialiai pasakyta,– sakė jis. – Televizijos forume tarsi buvo užsiminta, kad rengiamas kažkoks dokumentas, tinklo optimizavimo schema. Lietuvos apskričių bibliotekų asociacijai priklausome, bet niekas neprašė mūsų pasiūlymų: nesame buvę kviesti apie tai kalbėtis.“

Yra girdėjęs pasvarstymų, kad galbūt apskričių bibliotekos perduotų skaitytojų aptarnavimą savivaldybių bibliotekoms.

Dabar šalyje yra likusios tik 5 apskričių bibliotekos. P. Višinskio viešoji biblioteka yra Šiaulių ir Telšių apskričių 11 bibliotekų koordinatorius.

„Esame tose dviejose apskrityse bibliografijos, metodikos, kvalifikacijos kėlimo centras, – sakė B. Maskuliūnas. – Mokymus vykdome iš projektinės veiklos – atskiro finansavimo tam nė nėra.“

Ar reikėtų bibliotekų tinklą karpyti?

„Žmonių reikėtų apie tai klausti, – mano B. Maskuliūnas. – Ką jie galvoja, ar jiems bibliotekų veiklos reikia? Bet iš to, kiek lankytojų turime, iš tų renginių, kuriuos darome ir į kuriuos žmonės eina, atrodytų, kad esame reikalingi.“

Ar komercijos, ar kultūros norime?

„Niekas su manimi apie jokias pertvarkas nekalbėjo, – sakė ir Aurimas Žvinys, Valstybinio Šiaulių dramos teatro direktorius. – Ne mano kompetencija apie ministerijos reikalus kalbėti, bet jos bendravimas su visuomene turėtų būti aiškesnis.“

Jis svarsto, jog pertvarkos imamasi dėl to, kad „valstybiniai teatrai savo esybe, struktūra yra nepakitę nuo nepriklausomybės atgavimo laikų“.

Palygino, jog, pavyzdžiui, švietimo, gydymo įstaigos pertvarkos etapus seniai praėjo.

„Teatrų sistemoje yra šiokių tokių problemų, jas spręsti reikia, – sakė A. Žvinys. – Bet kad nebūtų taip, kaip toje patarlėje – iš dubens su vandeniu neišpiltume ir vaiko.“

Jo nuomone, pertvarkos negali būti tiek radikalios, kad virstų teatrų uždarymu.

Jeigu teatras būtų atiduotas savivaldybei, viskas keistųsi. Jis pabrėžia, jog kultūros politiką nacionaliniu lygmeniu daro Kultūros ministerija per savo valdomas įstaigas, o savivalda – kultūrą formuoja lokaliu lygmeniu, daugiau orientuotų į mėgėjišką meną.

Žinąs pavyzdžių, kai savivalda puikiai tvarkosi su profesionaliais teatrais. Bet dažniausiai tokie teatrai, kad išsilaikytų, nueina į komerciją. Aukštą meninį lygį išlaikyti sunku, nes tai nėra rentabilu.

„Jeigu man reikia uždirbti tam tikrą kiekį pinigų, tai orientuosiuosi į vartotoją, į vartotojo poreikius. Ne paskui save vesiu vartotoją, o pats bėgsiu paskui jį. Jeigu tokia užduotis teatrams būtų formuojama, tai keistųsi viskas, – pabrėžė teatro vadovas. – Galimas galbūt hibridinis modelis, kai yra du šeimininkai – valstybė ir savivaldybė, bet tada reikėtų apsispręsti, kuris iš jų puodą maišo, o kuris druską beria.“

Pagal įstatymus ir dabar teatrai gali restruktūrizuotis į viešąsias įstaigas. Bet dar nė vienas tam nesiryžo. Dėl labai paprastos priežasties, baiminasi, kad nepakankamai gaus lėšų ir bankrutuos.

„Nacionalinio dramos teatro vadovas televizijos forume sakė, jog teatras gali uždirbti tik 15–20 procentų reikalingo biudžeto, o mes geriausiu atveju užsidirbame tik 10 procentų reikalingo krepšelio – 100 tūkstančių eurų arba vieno mėnesio atlyginimams“, – palygino Šiaulių teatro vadovas.

Jo žodžiais, „kultūros įstaigos sukurtos ne pinigams generuoti, o tam tikrai kultūrinei politikai įgyvendinti". Kaip mokyklų tikslas nėra uždirbti pinigų, o mokyti vaikus.

Iš ministerijos vienu metu sklidęs noras, jog kiekviena įstaiga rastų savo identitetą, išskirtinį braižą – „kad nebūtų trijų vienodų teatrų“.

„Jeigu vieni teatrai būtų tik modernūs, kiti tik klasika užsiimtų ar statytų vien lietuvių dramaturgiją, tiesiog kvaila būtų, – svarstė A.Žvinys. – Vilniuje galbūt tai įmanoma, nes yra daug teatrų, bet ne Šiauliuose. Šiauliuose esame vienintelis teatras ir optimizuoti nėra ko: aktorių trupė mažiausia iš visų šalies teatrų.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s