Kauno įgulos karininkų ramovėje nebeliks už nieką nemokančių nuomininkųnuotraukos (3)

2019 gruodžio mėn. 24 d. 11:04:13 Perskaitė 2296

Bent kelios Kauno mėgėjiško meno bendruomenės nuo naujųjų liks be patalpų, kuriose gali burtis, repetuoti, ruoštis koncertams, šventėms, parodoms ar kitokiems renginiams. Jų vadovai perspėti, kad iki šiol tokius kolektyvus po savo rūmų stogu miesto centre glaudusi Kauno įgulos karininkų ramovė daugiau to nebedarys.

 

Šią savaitę naujienų agentūros ELTA kalbintas Ramovės vedėjas Gediminas Macijauskas paaiškino, kad norima įvesti tvarką, taip, kaip reikalauja įstatymai.

„Pačios Ramovės veikla nesikeis - ir toliau vyks joje koncertai, paskaitos, patriotiniai ar kitokie renginiai, skirti kauniečiams. Bet nuomininkų, kurie neturi pagrindo pas mus gauti patalpų ir jomis naudotis, Ramovėje nebeliks. Išsiaiškinau, kad ne vienerius metus Ramovė turi „nelegalų", kurie už nieką nemoka ir nėra kariuomenės, krašto apsaugos sistemos rėmėjai - ne savanoriai, ne kariuomenės kūrėjai ir ne „birutietės". Todėl jų veiklai patalpas parūpinti turi ne kariuomenė, su kuria jie niekaip nesusiję. Pavyzdžiui, choras „Indraja" - kuo jis skiriasi nuo kitų Kauno chorų? Tai kodėl jam nesikreipti į miesto savivaldybę, kad galėtų toliau sėkmingai tęsti savo veiklą?

Mes tenorim nuomos reikalus sutvarkyti taip, kad teisiškai viskas būtų tvarkinga. Turim kariuomenės vado patvirtintus įkainius, pagal juos ir nuomos kainą už patalpas skaičiuosim. Visus informavau apie tai, kad turi susitvarkyti. Nebebus daugiau taip, kaip anksčiau buvo. Jei kariuomenės vadas pritars, ir Vyriausybė skirs Ramovėje patalpas, tuomet, - prašom. Salės ar kitos patalpos ir toliau bus nuomojamos įvairiems renginiams. Bet pabrėžiu, nuomininkai turi mokėti už paslaugas", - sakė G. Macijauskas.

Tikslaus skaičiaus, kiek šiuo metu Kauno įgulos karininkų ramovė turi „nelegalių", ne pagal sutartis po jos stogu atsiradusių ilgalaikių nuomininkų, įstaigos vedėjas nepasakė. Tačiau patvirtino, kad Ramovėje tebeveiks restoranas „Tris milžinai", kurio savininkai įstaigai, kaip numatyta abiejų pusių sudarytoje sutartyje, moka ir už nuomojamas patalpas, ir už komunalines paslaugas.

Kauno karininkų ramovė pastatyta tuo laikotarpiu, kai Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos miestas. 1919 m. liepos 23 d. įsteigtas Kauno įgulos karių klubas, kuris 1924-ųjų balandį krašto apsaugos ministro įsakymu pavadintas Lietuvos karininkų ramove. Šio pavadinimo autorius - Jonas Jablonskis.

Ramovę valdė 15-os seniūnų taryba, o pirmuoju jos pirmininku buvo gen. V. Nagius-Nagevičius, kurio pastangomis buvo įkurtas ir Vytauto Didžiojo Karo muziejus.

1930 m. paskelbtą tarptautinį Ramovės rūmų eskizinio projekto konkursą laimėjo estų architektai. Statyba truko nuo 1935 m. spalio, o 1937 m. balandžio 23 d. rūmai buvo iškilmingai atidaryti.

Kadangi Vilnius buvo okupuotas lenkų, o tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune geresnių patalpų nebuvo, tai Ramovėje vyko ne tik kariškių, bet ir tautinių, valstybinių ir religinių švenčių minėjimai. Čia glaudėsi ir karinio profilio organizacijos - Lietuvos šaulių, Savanorių kūrėjų, Atsargos karininkų sąjungos, Vytauto Didžiojo universiteto studentų - atsargos karininkų korporacija „Ramovė", Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, gydytojų korporacija „Fraternitas Lithuanica". Ramovė globojo Karo mokslų draugiją, kartu su ja leido iliustruotą žurnalą „Kardas".





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net