Kalbos premijos laureatu paskelbtas A.Bartnikasnuotraukos

2017 gegužės mėn. 08 d. 14:00:07 Perskaitė 1153

Pirmadienį Signatarų namuose Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos ir Kultūros ministerijos su Nacionaliniu muziejumi surengtuose spaudos pusryčiuose paskelbtas 2017 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatas.

 

Už lituanistinių tradicijų puoselėjimą, lietuvių kalbos ir lietuvių etninės kultūros propagavimą Karaliaučiaus krašte šios premijos laureatu paskelbtas Aleksas Bartnikas. Premija jam bus įteikta gruodžio mėnesį.

„Keturioliktą kartą renkamės į spaudos pusryčius paminėti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos. Galime didžiuotis šia švente, nes tai buvo viena iš mūsų tautos pergalių“, - sakė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, primindama istorinius lietuvių kalbos uždraudimo ir atgavimo vingius bei faktus.

I. Degutienė priminė ir skulptoriaus Petro Rimšos, kurio šeima kentėjo dėl lietuvių kalbos ir už lietuvių kalbą, skulptūrą „Vargo mokykla“, kur lietuviškosios spaudos draudimo metais motina vaikui perduoda pirmąsias lietuvių kalbos žinias.

„Tą ryšį pažįsta daugelis, vadindami lietuvių kalbą gimtąja kalba arba motinos kalba“, - sakė I. Degutienė.

Anot jos, kai neliko jėgų, varžančių lietuvių kalbą, patys pradėjome jos varžytis, - esą mūsų ekonomika su lietuvių kalba toli nenueis.

„Šiandien girdžiu, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungoje, turi kalbėti angliškai. Bet juk lietuvių kalba yra ES kalba“, - sakė I. Degutienė.

„Minėdami spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimą, turime suprasti ir tai, kad rašmenys - tai ne vien grafiniai ženklai, bet ir dvasiniai rašmenys, kurie yra mūsų širdyse. Bandydami susigrąžinti dvasinius rašmenis į savo širdis, mes atliekame tą darbą, kurį kažkada atliko knygnešiai“, - kalbėjo filosofas Naglis Kardelis.

Anot jo, kitomis kalbomis neišsakysime dalykų, kuriuos galime pasakyti lietuvių kalba. Lietuvių kalba - mūsų dvasiniai namai.

N. Kardelio nuomone, tendencija, kuri įsigali aukštųjų mokyklų biurokratijoje, kai labiau vertinama užsienyje, o ne Lietuvoje paskelbta publikacija, yra pasibaisėtina.

Renginyje buvo priminta, kad lituanistinis darbas vyksta ne tik sostinėje, kur dauguma aukštųjų mokyklų, bet ir savivaldybėse.

„Mes, lituanistai, esame vienos - lietuvių kalbos - partijos nariai. Todėl turime tarnauti tai partijai“, - sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė.

Panevėžio rajono savivaldybėje lituanistinis sąjūdis veikia jau daug metų. Vyksta įvairūs lituanistiniai konkursai vaikams ir suaugusiems, literatūrinės iškylos, viktorinos, integruotos bei atviros pamokos, forumai, olimpiados.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net