respublika.lt

Epistoliarinis meilės trikampis

2009 gruodžio 30 19:29:34
Audronė JABLONSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė

Esu įtikėjusi tokį “Pinčiuko sindromą”: jei tik tave klaidina, baido arklius, gundo išsukti iš kelio - nieku gyvu nepasiduok, atkaklumas bus atlygintas. O jau jau norėjau...

Kamerinis spektaklis “Laiškai į niekur”, sukurtas Birutės Mar Boriso Pasternako, Marinos Cvetajevos ir Rainerio Marijos Rilkės 1926 m. laiškų ir poezijos motyvais, turėjo vykti kažkur Kėdainių gatvėje, koncertų salėje “Piano.lt”. Tamsų žiemos vakarą kreiva, beveik neapšviesta gatvelė neatrodė panaši į tokią, kur gali kas nors vykti. Na, nebent... Ir tikrai! Už posūkio pasirodė būrelis gaisrininkų. Dvelktelėjo svilėsiais. Lyg iš po žemės išdygusi moteris paragino: jei į spektaklį, tai tenai, kur tie gaisrininkai, sukite pro arką į kiemą.

Toliau buvo kaip toje pasakoje, kai už neišvaizdžių durelių atsiveria stebuklingas sodas. Senovinę, tvarkingai suremontuotą Pranciškonų rūmų salę puošė tik šiuolaikiniai paveikslai. Kampe po tamsiais užvalkais - du fortepijonai. Švelnioje prieblandoje tyliai laukė žiūrovai. Spektaklis vos vos užtruko dėl to gaisro - kaimynai padegę...

...Scenoje pasirodo Birutė Mar, Vladas Bagdonas, Gediminas Storpirštis. Ant piupitrų laiškų ir poezijos tekstai, mikrofonai - daugiau nieko. Jokio rekvizito, grimo, kostiumų. 1926-ieji. Cvetajeva gyvena Paryžiuje, Pasternakas - Maskvoje, Rilkė - Valmonte, Šveicarijoje, visai netoli Montrė, prie Ženevos ežero. Šitame tūkstančius kilometrų nusidriekusiame Bermudų trikampyje didžiulę dvasinę įtampą, romantišką ilgesį, nepasotintos meilės alkį išgyvena trys praėjusio amžiaus pasaulio literatūros genijai. 1926-ieji - ypatingas jų gyvenimo etapas, kūrybinis pakilimas, laiškams patikėtas intensyvus dvasinis degimas, gyvenimo prozos atspindžiai. Marina - kaitriausia bendrai kurstomo laužo liepsna. Ji vis kartoja: skrisdami mes liečiamės sparnais...

Pasternakas kloja Cvetajevai po kojų įstabiausias meilės eiles, kurias vėliau bandys savintis kitos jo mylėtos moterys. Vienuoliškoje vienatvėje dienas leidžiančiam Rilkei Marina - tarsi gaivaus oro dvelksmas. Seniai išsiskyręs, beveik praradęs ryšį su šeima, dar nesenas poetas jau gerokai pavargęs nuo gyvenimo. Marinos laiškai, jos siunčiamos eilės jam gyvai primena jo apsilankymus Rusijoje (1899, 1900 m.), sušildo supratingumu, dvasiniu artumu (“Mes liečiamės sparnais!”). Tai didžiųjų bendravimo formulė, pakylėta, poetiška ir vis dėlto neįveikianti žemiškos traukos. Marina vis dažniau užsimena apie pasimatymo galimybę, į grynąją poeziją braunasi gyvenimo proza: ar užteks jam pinigų jiems abiem? Ką jis nusamdys jų pasimatymui - kambarį? Namus?.. Ir staiga netikėta žinia: Rilkės nebėra. Mirė prieš pat Kalėdas, 1926-ųjų gruodžio 23-ią, vos vos sulaukęs 51-erių. Paskutiniais gyvenimo metais iš likimo gavęs karališką dovaną - meilės ir poezijos kupinas didžiausių rusų poetų dvasios išpažintis, taip atliepusias jo paties vidinį nerimą, dvasinių vertybių ir moralinės atramos ilgesį.

Iš salės reakcijos po spektaklio, iš ilgai netilusių plojimų buvo visiškai aišku, kad “Laiškai iš niekur” pasiekė daugybę į adresatų. Manau, ne viena ranka vėl tiesis į Cvetajevos, Pasternako, Rilkės tomelius. Nes jautrus, protingas Birutės Mar spektaklis pažadina taurių išgyvenimų ilgesį.

×
nuotr. 2 nuotr.
Birutės Mar įkūnytai Marinai Cvetajevai gražiausius Boriso Pasternako posmus klojo Gediminas Storpirštis. Sauliaus Venckaus nuotr.

 


Parengta pagal dienraštį “Respublika”

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • UŽGNIAUŠ: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Seimo opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo komisiją, siekiant aiškinti, ar eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu prokuratūros vykdomą tyrimą, nes esą „visi klausimai jau yra atsakyti“.
  • NESUTARIA: Sartų žirgų lenktynės greičiausiai nevyks ir šiemet - ne tik dėl to, kad dėl šiltų orų nepavyksta išlieti ledo tako Sartų hipodrome, bet ir todėl, kad Žemės ūkio ministerija šimtametę tradiciją nori perleisti Zarasų savivaldybei, kuri sako, kad būtų nepajėgi finansiškai.
  • PENSIJA: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“.
  • SKUNDAS: Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.
  • LAIVYBA: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, praneša, kad nuo 12 val. laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta.
  • TRIBUNOLAS: Europos šalių ir Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasisako už specialaus tarptautinio tribunolo įsteigimą Rusijos nusikaltimų Ukrainoje kaltininkams.
  • UOSTAI: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacijai viešint Italijos Taranto jūrų uoste ir siekiant užtikrinti sistemingą bei ilgalaikį bendradarbiavimą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
  • SVEIKINIMAS: Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino rašytoją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Saulių Tomą Kondrotą 70-mečio proga.
  • INSTITUTAS: Vietoj centrinio Kauno pašto ketinama įsteigti Nacionalinį architektūros institutą - nauja biudžetinė įstaiga Laisvės alėjoje turėtų pradėti veikti šių metų balandžio 1-ąją.
  • GARAŽAS: Klaipėdos tarybai tvirtinant trejų metų strateginį planą politikai kritikavo administraciją dėl centre nepastatyto požeminio garažo ir įpareigojo imtis darbų Danės gatvėje didinant automobilių vietų skaičių.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų keisti moterų pavardžių rašybą, leidžiant galūnę -a?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar laikysitės astrologų rekomendacijų 2023 metams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

-1 +4 C

 

-3 +3 C

-1 +3 C

0 +3 C

 

-2 +1 C

0-7 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s