Archeologai perrašo Kopgalio istorijąnuotraukos (2)

2018 liepos mėn. 18 d. 07:09:22 Perskaitė 1419

Šalia Lietuvos jūrų muziejaus atliekami archeologiniai tyrimai paneigė teoriją, kad Kuršių nerijos gale esantis Kopgalis yra geologiškai jauniausia Lietuvos teritorija, atsiradusi tik XVII-XVIII a. „Akmens amžiaus radiniai - įrodymas, kad žmonės čia gyveno daug seniau“, - teigia tyrimams vadovaujantis dr. Klaidas Perminas.

 

Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Archeologai jau ištyrė 162 kv. m plotą ir lokalizavo aštuonių Kopgalio sodybų vietas, atkasė įspūdingus raudonų plytų pastato pamatus. Dauguma radinių yra iš XIX-XX a. pirmosios pusės. Tai - keramika, daiktai, susiję su žvejyba, su darbo įrankiais, su karyba, prabangos daiktai. „Pastarieji puikiai iliustruoja svarbius socialinius kaimo pokyčius - XIX a. ir XX a. sankirtoje Kopgalio kaimas iš žvejų ir uosto darbininkų kaimelio virto populiaria kurortine gyvenviete, kurioje buvo pastatytas viešbutis“, - priminė K.Perminas.

„Nustebome, kad ne sodybose gyvenę žmonės nebuvo skurdžiai, kaip dažnai apibūdinami žvejai. XVIII-XIX a. sandūros kultūriniame sluoksnyje archeologai rado buitinės keramikos, vyno butelių, molinių pypkių duženų, net valgomosios austrės kriauklę“, - stebėjosi muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros vedėja Nina Puteikienė.

Didžiausia tyrimų sensacija laikomi neolito laikotarpiu (III tūkst. p. m. e. - II-ojo tūkst. p. m. e.) datuojami titnaginiai dirbiniai - gremžtukas, rėžtukas, grandukas, skaldytiniai, retušuotos (užaštrintos labai smulkiais ašmenimis) nuoskalos bei šiais metais atrastas akmeninis kirvukas. Jį identifikuoti klaipėdiečiams archeologams padėjo neolito laikotarpio žinovas archeologas Algirdas Girininkas.

Pasak K.Permino, seniausių radinių būklė ir radimo vietos nerodo, kad jie būtų išplauti marių ar jūros.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net