Ar pajudės valdžia dėl Zubovų rūmų?nuotraukos (8)

2019 spalio mėn. 10 d. 17:53:24 Perskaitė 1092

Šiaulių kultūros žmonės rūpinasi dėl ištuštėjusių ir universitetui nebereikalingų grafų Zubovų rūmų ateities. Vizija vienareikšmė – reikia kurti Menininkų namus. Pusantrų metų keliama idėja susigrąžinti rūmus miesto kultūrai. Bet Savivaldybės valdžia nejuda iš vietos, kad rūmai būtų perduoti miestui. "Valdžią ir valdininkus reikia paspirti ir pastumti," – skambėjo raginimas rūmuose vykusioje diskusijoje.

 

Dar yra neabejingų

Dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius inicijavo atvirą diskusija "Zubovų dvaro-sodybos praeitis, dabartis, ateitis". Zubovų rūmai ištuštėjo, nunykus Šiaulių universiteto Menų fakultetui.

Profesorius dailininkas Vaidotas Janulis rūmų salėje gausiai susirinkusiai auditorijai priminė Menininkų namų idėjos istoriją.

Kultūros taryba prieš pusantrų metų surašė raštą Savivaldybei, kad miestas galėtų perimti Zubovų rūmus ir panaudoti meno, kultūros reikmėms.

Jau tada dalytasi vizija, jog čia galėtų kurtis kūrybinės organizacijos, menininkų rezidencijos, vyktų parodos, kultūros renginiai.

Bet situacija tokia, kad pastatas iki šiol yra valstybės turtas. Šiaulių universitetui, kuris laukia jungimosi su Vilniaus universitetu, jis suteiktas pagal panaudą.

Kūrybinių organizacijų nariai, kultūros bendruomenės žmonės, atėję į diskusiją, patys teigė: "Čia – visi tie, kurie neabejingi! Ar nereikėtų mums kas savaitę čia rinktis? Bendrauti, renginius organizuoti, apšildyti rūmus, kol čia kas atsiras."

Diskusiją pradėjęs grafų Zubovų provaikaitis pianistas Rokas Zubovas pasidžiaugė šiauliečių iniciatyva ir pastebima tendencija "tartis ir susitarti".

Vėliau pritars ir "apšildymo" idėjai: "Rezervuokite man gruodžio 6 dieną – atvyksiu, bus renginys Vladimiro Zubovo 110-osioms gimimo metinėms."

"Jeigu čia bus Menininkų namai, tai bus didžiausia dovana protėviams, kurie atidavė miestui šiuos rūmus, – sakė R. Zubovas. – Mielai viską padarysiu, jeigu reikės mano šeimos parašo."

Dar šių metų pavasarį, kai pasklido žinia, jog rūmai gali būti privatizuoti, trys Zubovų provaikaičiai, tarp jų ir Rokas Zubovas, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, Šiaulių universitetą ir Vilniaus universitetą, primindami, jog grafas Vladimiras Zubovas 1921 metais padovanojo rūmus Šiauliams su sąlyga, jog tarnaus kultūros reikmėms.

Noro yra, bet "įšalę"

"Miesto Tarybos noras yra vienareikšmis – turėti tą pastatą miesto dispozicijoje, – tikino miesto Tarybos narys skulptorius Gintautas Lukošaitis. – Nenorim, kad jis būtų užgrobtas, norim, kad liktų bendruomenei. Reikia permąstyti kultūros politiką ir strategiją, tas pastatas privers permąstyti."

Vicemeras Domas Griškevičius patvirtino: nėra jokio "susipriešinimo, kad ta erdvė būtų įveiklinta, kad turi ateitį". O rūmų perėmimas stringąs dėl Šiaulių universiteto "neapibrėžtumo". Esą proceso neįmanoma inicijuoti be universiteto sutikimo, o kalbėtis kaip ir nėra su kuo: "Universitetas nėra toks savarankiškas, o Vilniaus universitete dar vyksta rektoriaus rinkimai". Todėl, vicemero žodžiais, situacija yra "įšaldytoje zonoje". Bet patikino, jog vizitai į Vilnių vyksta ir siūlė grįžti prie "vizijų".

"Gal čia ir metrikacijos padalinys gali būti", – pasidalijo savo vizija ir sulaukė ironiško šurmulio.

Seniai reikėjo tik rašto

Šiaulių universiteto (ŠU) laikinasis rektorius profesorius Darius Šiaučiūnas informavo: "Mūsų partnerio Vilniaus universiteto nuomone, tas pastatas turi būti privatizuojamas. Tikimės, taip neatsitiks".

Jo žodžiais, ŠU taryba gali pradėti pastato perdavimo procesą.

"Bet tam pirmiausia turi būti miesto Tarybos sprendimas, jog nori perimti turtą iš universiteto – su nurodymu, kas čia bus, kiek lėšų tam bus skirta, – pabrėžė rektorius. – Tada universiteto tarybos sprendimą priimame ir atiduodame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, su jos palaiminimu – Turto fondui, fondas – Vyriausybei ir Vyriausybės posėdyje priimamas sprendimas."

"Laikas seniai pradėti tą procesą, – teigė rektorius. – Tas pastatas per metus mums kainuoja 10 tūkstančių eurų, nes turime šildyti. Stogas, rūsiai atnaujinti, nauji langai sudėti."

Prie istorijos ir vizijų

Advokatas Jonas Nekrašius, istorikas "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza, menotyrininkas Vytenis Rimkus apžvelgė istorinę Zubovų rūmų reikšmę.

J. Nekrašius pabrėžė, jog Zubovai rūmuose lygiai prieš šimtą metų – 1919 metais – čia įsikūrė Mokytojų seminarija. "Ta erdvė turi būti užpildyta menu ir švietimu," – įsitikinęs advokatas.

"Valdžią ir valdininkus reikia paspirti ir pastumti," – skambėjo jo raginimas Savaldybei dirbti miesto labui.

R. Balza akcentavo, jog rūmai yra istorinė miesto širdis, nes buvo Šiaulių ekonomijos centras. Rūmai susiję ir su savivaldos pradžia. Galėtų būti lyg rotušė.

"Čia galėtų atsirasti ir istorinė reprezentacinė erdvė – gal net vykti simboliniai miesto Tarybos posėdžiai, pavyzdžiui, pirmieji pradedant kadenciją", – sakė istorikas. Bet buvo sukritikuotas, jog "valdžia turi savo apleistą senąją salę" ir ten istorinius posėdžius galinti rengti.

R. Balza neatmetė, jog reikėtų iniciatyvinės grupės, kuri "ieškotų susitarimo su Savivaldybe".

"Tos vizijos turėjo būti įgyvendintos Menų fabriko kontekste – dabar tenka jas daryti čia", – sakė muziejaus direktorius.

Vytenis Rimkus kalbėjo, jog dabar "rūmai stovi be gyvybės – yra mirę". Priminė, jog net per karus pastatas išliko nesudegęs, nesugriautas – po karo glaudė gimnazijų mokinius. Priminė ir neseną praeitį, jog pastatas susijęs su Dailės fakutetu, dailės pedagogikos išvystymu šalyje.

"Reikia čia gyvybės, bet ne bet kokios – kultūrinės", – akcentavo profesorius.

"Turime istoriją, bet turime žiūrėti į priekį, – sakė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. – Ar tęsti tradicijas, ar turi būti naujas darinys?"

Jo žodžiais, Menų fakultetą sunaikinus miesto kūrybinė apykaita sutrikdyta, Šiauliai dar yra kultūros miestas, bet "ta linija nutrūko".

"Ar galim čia jaunimui pasiūlyti to, ko jis ieško? Ar esame pasirengę naujam pavidalui, kuris pritrauktų naujus žmones?" – klausė menotyrinkas.

Menininkė Živilė Žvėrūna pastebėjo, jog norint pritraukti jaunus žmones tiesiog reikia jiems "atverti duris", pasitikėti jais ir jų meninėmis iniciatyvomis.

"Ko labiausiai pasigendu miesto pozicijoje – nėra žmonių, kurie suvoktų miestą kaip struktūrą, – teigė architektas Algimantas Čeniauskas. – Turime ir daugiau uždarytų objektų: (senoji) Savivaldybės salė baigia supelyti, Tęstinių studijų pastatas apleistas, pašto pastatas eina į aukcioną. Turim daugybę neįveiklintų objektų. Savivaldybės taryba turėtų taip valdininkus spausti, kad jie dirbtų darbą. Ne tik laiką, bet ir svarbius miestui objektus prarandame."

Aktorius Antanas Venckus, buvęs Kultūros tarybos pirmininkas, siūlė privatizavimo grėsmės neatmesti: pas mus greitai įstatymai keičiami.

Žvelgdamas į auditoriją pasidžiaugė, jog vėl "atgyja kūrybinių organizacijų susivienijimo daigai".

"Valdžios laimei, esame išskaidyti dalimis, – pabrėžė A. Venckus. – Taip prarandame jėgą, kūrybinės organizacijos ramiai tarnaujam valdžiai. Tegul ji turi savo apleistą salę, o čia reikia, kad Gascevičius (Gintas Gascevičius – kompozitorius, muzikantas) savo kampą turėtų."

"Savivaldybė turi nedelsiant kreiptis į universitetą, – reziumavo miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys – Keturi aukščiausi vadovai tegu tris naktis neina miegoti ir surašo, ką čia turime daryti. Laikinasis rektorius turi išdrįsti rizikuoti savo postu ir pritarti miesto norui. Reikia inspiruoti ir šiauliečių Seimo narių bloką."

Savo kalbą jis adresavo "vicemerui ir rektoriui", bet abu jau buvo palikę diskusiją.

"Šiaulių kraštas" po diskusijos klausė profesoriaus V. Janulio, ar bus kuriama iniciatyvinė grupė? "Matyt, kad kursime", – atsakė diskusijos vedlys.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net