respublika.lt

Signataras J.Jurgelis: Trūko patirties, bet netrūko entuziazmo

(0)
Publikuota: 2020 vasario 15 19:44:32, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Jurgis Jurgelis. Redakcijos archyvo nuotr.

Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis ne tik balsavo už Lietuvos nepriklausomybę, bet ir aktyviai dalyvavo dedant pirmuosius atkurtos valstybės teisinius pamatus. Tačiau, kalbinamas apie tą istorinį laiką, pats J.Jurgelis savo indėlio nesureikšmina.

 

„Savo parašą ant Kovo 11-osios akto traktuoju kaip formalų dalyką. Man labiau įstrigo, kai reikėjo salėje, išgirdus savo pavardę, atsistoti ir pasakyti „už“. Visam pasauliui stebint ir girdint. Man tas mano ištartas „už“ paliko didelį įspūdį. O vėliau jau sustojome visi eilėje ir paeiliui pasirašėme. Darbas jau buvo padarytas, už Nepriklausomybę jau pabalsuota. Teko viešėti Toronte pas savo dėdę ir vėl tą balsavimo vaizdo įrašą pamatyti. Visgi tas mūsų „už“ nuskambėjo labai plačiai.

Man Kovo 11-oji, ta epopėja, tęsėsi iki 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje pabaigos. Rytą, kai baigėsi pučas, prisimenu, einu gatve su dukra, regis, dar studente, brėkšta, o mintyse viltis, kad dabar jau laimėjome. Jau tikrai išsikovojome Nepriklausomybę. Nes pučo išvakarėse visai atvirai į Vilnių iš Maskvos atvyko aukšto rango KGB karininkai. Jei pučas būtų pasibaigęs kitaip, jau Vidaus reikalų ministerija šešėlinė buvo sukurta, jau buvo žinomas šešėlinis ministras.“

- O kaip jautėtės, kai jums, matematikui, režisieriui, neturinčiam jokios statutinio pareigūno patirties, teko vadovauti VSD?

- Pradžioje buvo chaosas. Per trejus pirmuosius metus pasikeitė 6-7 direktoriai, visi buvome tos srities diletantai. Ateini „žalias“, ir išeini „žalias“, nes ką gali būdamas „žalias“ padaryti. Išbuvau VSD vadovu pusšeštų metų, nuo 1993 m. iki 1998 m. vidurio. Struktūroje pagrindinis dalykas yra žmonės. Visa komanda buvo diletantiško lygio, bet turėjome vieningą kryptį - priimti į VSD tik išsilavinusius. Juk VSD ne vien operatyvinė tarnyba, bet atlieka ir analitinį darbą. Reikėjo protaujančių, gebančių analitiškai mąstyti žmonių. Po kelerių darbo metų jau sakėme, kad mums jau nereikia bakalaurų, mums reikia tik magistrų. Atėjo iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žmonių, nes mūsų laukė pirmieji žingsniai stojant į NATO. Reikėjo iš anksto galvoti, kaip apsaugosime NATO paslaptis. Šis darbas teko VSD, bet neturėjome jokių mūsų darbą reglamentuojančių teisės aktų.

Parengėme VSD įstatyminę bazę, nes, kai atėjau vadovauti VSD, radau tik Vyriausybės nuostatus, telpančius trijuose puslapiuose. Kuriant teisinę bazę, kartu formavosi ir VSD struktūra. Pirmoji kryptis buvo įstatų kūrimas, o kita kryptis - kadrų politika. Operatyvinis darbas ir VSD darbas nėra vienas ir tas pat. Stengėmės iš Lietuvos Mokslų Akademijos žmonių pasiimti, kad pakeltume VSD intelektualųjį lygį. Intensyvėjo ryšiai su užsienio partneriais, su NATO ir Europos žvalgybomis, bet jos pradėjo su mumis bendradarbiauti labai atsargiai. Jiems buvo svarbu, kokia valstybė, kokie žmonės dirba, koks jų profesinis lygis. Užsienio žvalgybininkai buvo su mumis kultūringi, mandagūs, paklausdavo, kokios paramos mums reikia, bet buvo labai atsargūs. Pažadėdavo, kad mus apmokys, kursus pravesdavo, bet neįsileisdavo į savo bazes.

- O ar politikai nedarė įtakos VSD veiklai?

- Buvo bandymų turėti VSD savo rankose. Vyko direktorių kaita, vyko užklasiniai lenktyniavimai, rūpėjo ne darbo kokybė, bet lojalumas. Atsimenu, pateikiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ataskaitą, net pagyrimų sulaukiau, o po kelių dienų komiteto pirmininkas viešai žiniasklaidai pranešė, kad ataskaita labai negera. Nepaisant to, mes, VSD, laikėmės gana savarankiškai. Atsimenu, viena partija norėjo gauti iš VSD tegul ir nelabai slaptą informaciją, bet aš pareiškiau, kad partijoms informacijos neteikiame. Viskas tuo ir baigėsi. Tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas sakė, kad būtų gerai mano pavaduotoju priimti vieną jo siūlomą žmogų. Tai buvo tik prezidento pasiūlymas. Ne sprendimas. Atsakiau prezidentui, kad mums nereikia. Išeinu iš prezidento kabineto, prezidentūra tada dar buvo Aukščiausiosios Tarybos pastate,  - prieina prie manęs toks kresnas vyrukas ir sako: aš būsiu jūsų pavaduotoju. Atsisėdome ant minkštasuolių, kurie, atrodo, ir dabar nepakeisti. Klausiu vyruko, ar gali imtis atsakomybės už VSD įstatymo ir VSD Statuto priėmimą? Ne, sako, negaliu. O aš sakau, - jei negali, tai mano pavaduotoju nebūsi. Nepriėmiau ir nebuvo jokių pasekmių iš šalies prezidento pusės.

- O kokius žvalgybai ne visiškai specifinius darbus tekdavo atlikti?

- Dabar mus, VSD, truputį kaltina, bet neprisiimu tos kaltės, kad skyrėme dėmesį kovai su kontrabanda. Kontrabandos mastai tuo metu buvo tokie didžiuliai, kad jau grėsė šalies ekonominiams pagrindams. Pavyzdžiui, per metus vos ne dvigubai padaugėjo automobilių, o benzino sunaudojimas liko toks pat. Nes visi pylėsi kontrabandinį kurą.

Visas traukinio ešelonas su kuru dingdavo per naktį. Įvažiuoja 4 furgonai su 118 tonų gryno spirito ir jau turi apie pusę milijono puslitrinių butelių. Pasienio tarnybos buvo korumpuotos. Pamenu, netoli Zarasų esančiame muitinės poste sulaikėme vieną pamainą, o kitą dieną - ir antrą pamainą sulaikėme. Viršininkas net ėmė prašyti - vyrai, daugiau nieko nelieskite, nes nebus kam dirbti. Dabar laikai jau pasikeitė.

Didžiausias darbas - baisių istorijos puslapių atskleidimas

Signataras Jurgis Jurgelis prisimena, kaip pavyko išsiaiškinti Tuskulėnuose kalinto vyskupo Vincento Borisevičiaus (1887-1946) nužudymo aplinkybes.

„Tuometinės VSD sėkmės laikas buvo Tuskulėnai, - neabejojo J.Jurgelis. - Ištyrėme visą epopėją - žmonių šaudymo procedūras, kūnų išvežimo tvarką, laidojimų vietas. Viskas mūsų atrasta, nes dauguma dokumentų buvo sunaikinta.

Mes žinojome, kad Tuskulėnuose buvo vykdomos mirties bausmės, bet kur vežė, kur „kavojo“, nežinojome. Čia mums, sakyčiau, pasisekė, nes su visais žmonėmis kalbėjomės kaip su žmonėmis. Jei eini prie žmogaus kaip prie priešo - nieko iš jo negausi. Mūsų politikai pasikviečia buvusius KGB darbuotojus ir remia prie sienos. Nieko jie taip nepapasakos...

Apie vyskupo V.Borisevičiaus žūties vietą net nebuvo žinoma. Sužinojome. Apie Generolo Vėtros-Jono Noreikos (1910-1947) nužudymą viską nustatėme. Kada ir kiek žmonių tą dieną buvo kartu sušaudyta.

Vyskupą V.Borisevičių sušaudė kartu su 14 asmenų. Iš pradžių žmonės laidoti didelėse Tuskulėnų dvaro arklidėse, o pati egzekucijos procedūra buvo tokia: naktį ateina prižiūrėtojas į kamerą ir sako - einame į komisiją, kuri nagrinės jūsų malonės prašymą, o jei nerašėte malonės prašymo, nagrinės jūsų paleidimo galimybę. Kai kalinys išvedamas iš kameros, prisijungia dar vienas prižiūrėtojas, nes galbūt kalinys supras, jog vedamas mirti ir ims priešintis. Nusiveda į požemį, į pailgą kambarį, kurio gale už stalo sėdi trys žmonės. Kalėjimo viršininkas, prokuroras ir gydytojas. Paklausia vardo, pavardės, formaliai paklausinėja ir parodo šalia esančias duris. Esą palauk už durų, kol komisija nuspręs. Du prižiūrėtojai stumia kalinį kambariuko durų link, o už durų - du budeliai į kambariuko vidų įtraukia. Vienas griebia už rankų, o kitas šauna į pakaušį. Numeta kūną už atitvaro, nuplauna nuo cementinių grindų kraują ir laukia kitų komisijos pasmerktųjų.

Ilgai galvojome, kaip žuvusius išgabendavo iš teritorijos, kad kiti kaliniai nepastebėtų. Išstudijavome teritorijos brėžinius, galvojome, gal koks nors slaptas tunelis bus išlikęs. Bet radome duris, kurių nebuvo planuose. Buvo ilgas arkinis koridorius, vadinamoji „broma“. Į ją įvažiavus, iš abiejų pusių užsidarydavo mediniai vartai. Kūnus ištempdavo į „bromą“ ir mesdavo į sunkvežimį.

Pradžioje laidojo Aukštuosiuose Paneriuose, miške. Bet buvo du nemalonūs atvejai. Vieną kartą kūnus iškapstė žvėrys, o kitą kartą buvo tiek gili žiema, tiek įšalusi žemė, kad negalėjo užkasti. Tada ėmė laidoti prie Nemenčinės, bet ten užaugęs jau miškas.

Tuskulėnuose šaudė ne tik Lietuvos partizanus, politinius kalinius bet ir žydšaudžius bei kriminalinius nusikaltėlius. Keliems tarybiniams kareiviams, nužudžiusiems savo karininką, irgi mirties bausmė buvo įvykdyta ten pat. Egzekucijas vykdė ne vietiniai. Atsimenu jų pavardes.

Paskutinės kartos KGB darbuotojai, ko gero, jau nežinojo, kas, kur palaidoti, net aukšti pareigūnai. Visi dokumentai buvo LTSR KGB vadovo, generolo majoro Stanislavo Caplino (1936-1994) žinioj - ir tiek. KGB dokumentai vėliau buvo arba vietoje sunaikinti, arba išvežti į Rusiją. Todėl visas pastabas apie Seimo sprendimu užslaptintus KGB agentų sąrašus laikau nesusipratimu. Tikrieji sąrašai arba išvežti, arba sunaikinti. O Lietuvoje liko menkniekiai.“

Tuskulėnų aukos

Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje pagal SSRS karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).

1994 m. pradžioje Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė 1944-1947 m. sovietinių aukų kapavietė. Tais pačiais metais Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėti archeologiniai tyrimai ir palaikų ekshumavimo darbai, kurių metu rasti 706 nužudytųjų palaikai. 2003 m. pradėjus Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo statybą aptikti dar 18 žmonių palaikai. Iš viso archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s