respublika.lt

Lietuvių kalba nėra svetima stačiatikybei

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 29 17:12:07, Gediminas Jakavonis
×
nuotr. 2 nuotr.
Vitalijus Mockus vaikystėje buvo katalikas, bet pasirinko stačiatikių dvasininko kelią. Stasio Žumbio nuotr.

Stačiatikių bažnyčia šį sekmadienį, gegužės 2 dieną, švenčia Šv.Velykas. Lietuvoje, kuri nuo seno save laiko katalikų kraštu, daugelis nustemba sužinoję, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje egzistuojančioms stačiatikių bendruomenėms vadovauja kunigai lietuviai. Daugeliui neįprastai atrodo, jog Vilniuje Šv.Kankinės Paraskevės parapijoje, kurios cerkvė pastatyta senovės pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje, vyksta pamaldos tik lietuvių kalba, o kitur šventinės apeigos, mišios ar vestuvės, kai tuokiasi mišrios poros, atliekamos ir lietuvių, ir rusų kalbomis.

 

Artėjančios stačiatikių šventės proga kalbėjomės su Vilniaus Dievo Motinos cerkvės - stačiatikių katedros kunigu Vitalijumi Mockumi.

- Gerbiamas Vitalijau, daugelis žmonių mąsto stereotipais ir jiems keista, kad Maskvos oficialia pripažintos ortodoksų religijos bendruomenei mūsų šalyje vadovauja lietuvis.

- Pradėkim nuo to, kad tai ne rusų išrasta tautinė religija. Stačiatikių religinės bendruomenės vyrauja Graikijoje, Gruzijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Kipre ir daugelyje kitų pasaulio šalių, kur jos glaudžiai bendradarbiauja su katalikiškomis bendruomenėmis. Gimiau Jonavos rajone esančiame Salininkų kaime ir krikštu buvau priskirtas katalikams. Bet kai persikėlėme į Jonavą, kaimynystėje gyveno lietuvis, vedęs rusę Tamarą, kuri man, paaugliui, tapo krikščioniško idealistinio tikėjimo etalonu. Ši paprasta, jokių turtų gyvenime nesusikrovusi moteris, kuriai dabar jau 76 metai, buvo žmogus, nulėmęs mano likimą. Jos žodžiai, kad „didis ir stiprus yra ne tas, kuris užkariauja svetimas žemes, o tas, kuris užkariauja žmonių širdis", nulėmė, jog pasirinkau stačiatikių kunigo kelią.

- Norėtųsi iš jūsų išgirsti ir apie stačiatikių atsiradimo Lietuvoje istoriją.

- Tada reikėtų prisiminti, kad mes, lietuviai, esame paskutiniai apsikrikštiję Europos pagonys. Viduramžių Lietuvoje mūsų valdovai rytuose konkuravo su slavų krikščionių ortodoksais, o vakaruose atmušinėjo katalikiško Kryžiuočių ordino puolimus. Buvo laiko klausimas, kada Lietuva taps krikščioniška šalimi ir kuri pusė - katalikiška ar stačiatikių ortodoksų - turės pas mus didesnę įtaką.

Stačiatikių atsiradimo mūsų valstybėje pradžią reikėtų sieti su didžiuoju kunigaikščiu Algirdu, kuris, valdydamas didelę dalį Rusijos žemių, į Vilnių iš krikščioniško Vitebsko parsivežė stačiatikę žmoną Mariją. Taip krikščionių ortodoksų religija pamažu ėmė plisti tarp Lietuvos aukštuomenės dvariškių, kas aiškiai kėlė nepasitenkinimą pagoniškos valdovo aplinkos rate. Dėl šios priešpriešos ir viduramžiškos kovos dėl valdžios trys krikščionišką ortodoksų tikėjimą išpažįstantys Algirdo dvariškiai - Jonas, Antanas ir Eustatijus - buvo nužudyti. 1374 metais jie kanonizuoti, paskelbti šventaisiais ir jų, kaip Lietuvos globėjų diena, švenčiama kiekvienų metų liepos 26 dieną.

- Katalikiška Lietuva turi savo globėją šv.Kazimierą, kuris vienintelis iš LDK gyvenusių mūsų didikų buvo paskelbtas šventuoju. Kiek šventųjų, susijusių su Lietuva, turi stačiatikiai? Jūs jau paminėjote tris.

- Jeigu imtume visą buvusią LDK teritoriją, į kurią įėjo rusėnai, baltarusiai, ukrainiečiai, įskaitant ir Lietuvoje gimusius ar čia religine veikla užsiiminėjusius stačiatikius, tokių šventųjų suskaičiuotume 26. Iš etninės Lietuvos kilę šeši. Pačiu pirmuoju reikėtų laikyti Traidenio sūnų Rimgaudą, kurio krikšto vardas Elisejus. Jis įkūrė Laurušo vienuolyną šalia Naugarduko, kuriame 1250 m. buvo nužudytas ir po mirties paskelbtas šventuoju.

Pas mus pats žinomiausias yra pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą nužudęs ir į Pskovą su dvariškiais pasitraukęs kunigaikštis Daumantas. Čia apsikrikštijęs Timofėjumi ir šių rusėnų žemių valdovu išrinktas lietuvis - vienas iš kelių Rusios kunigaikščių, kurie po mirties buvo kanonizuoti ir paskelbti stačiatikių šventaisiais.

Kad ir kaip būtų keista, stačiatikių pasaulyje labiausiai žinomos Lietuvos globėjos kunigaikštytės šv.Charitinos mūsų šalyje beveik niekas nežino. Šventos mišios už ją laikomos ne tik slavų valstybėse, bet ir Lotynų Amerikoje ir net Niujorko krikščionių ortodoksų maldos namuose.

Šv.Charitina, kurios tikrasis pagoniškas vardas nėra žinomas, buvo karaliaus Mindaugo sesers dukra. Katalikiškai apsikrikštijęs Lietuvos valdovas, norėdamas plėsti savo įtaką rusėnų žemėse, nutarė ją ištekinti už Aleksandro Neviškio brolio Teodoro. Pagal to meto diplomatines taisykles tai reiškė turėti kraujo ryšiais sutvirtintą sąjungą su Rusios Novgorodo kunigaikštyste.

Atvykusi pas jaunąjį, Lietuvos kunigaikštytė apsikrikštijo, ėmė ruoštis vestuvėms su Teodoru, kurį spėjo įsimylėti. Tačiau jos mylimasis, neatėjus vestuvių laikui, žuvo kovoje su teutonų ordino riteriais. Po šios netekties Charitina tapo vienuole ir visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei Dievui. Po mirties ji buvo paskelbta šventąja ir palaidota Novgorodo Petro ir Povilo bažnyčioje.

- Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos žmonėms artėjančių švenčių proga?

- Visą velykinę savaitę, kuri dar vadinama Šviesiąja savaite, pamaldos labai skiriasi ir nuo gavėnios, ir nuo kitų liturginių metų laikotarpių. Per liturgiją norima perduoti ypatingą velykinį džiaugsmą, kurio laukėme ne tik per pasninką, bet ir ištisus metus. Net žmogui mirus, jį laidojant giedamos velykinės giesmės ir tik vos kelios likusios iš įprastų laidotuvių giesmių. Tokį džiaugsmą raginame išgyventi visus krikščionis. Tačiau ne tik išgyventi, patirti, bet ir dalintis su kitais. Visą velykinį laikotarpį net ir sveikinamės kitaip: vietoj įprasto „laba diena" skamba šūkis „Kristus prisikėlė!", o atsakome „Iš tiesų prisikėlė!" arba „Tikrai prisikėlė!" Viskas ir bažnyčiose, ir namie, bet svarbiausia mūsų širdyse ir elgsenoje parodo, jog dabar švenčiame Kristaus prisikėlimą. Sveikinu visus, kurie dabar švenčia, taip pat dalinamės džiaugsmu su tais, kurie šventė anksčiau. Iš tikrųjų Velykas švenčia tie, kas maldoje dėkoja Viešpačiui, kas džiaugiasi, jog jam atvertas dangus ir esam laukiami ten. Iš tikrųjų švenčia tie, kas pagauti tos velykinės nuotaikos trokšta visus apkabinti, visus priimti, visiems daryti gera ir šypsotis. Tokio šventimo, tokių Velykų linkiu visiems.

Šiemet sutapo, jog Velykų dieną švenčiam dar vieną gražią šventę - Motinos dieną. Savo mamas apkabinkime velykiniu pasveikinimu, padėkokime Dievui ir maldoje palinkėkime mamoms sveikatos, ramybės, daugybės Dievo malonių ir palaimos. Prisiminkime, kaip ir dera krikščioniui, savo šeimas - palinkėkime joms velykinio džiaugsmo. Mūsų, kaip bendruomenės, stiprybė ir pamatas - šeima. Ją telaimina prisikėlęs Kristus, jis tegul būna kiekvienos šeimos kertiniu akmeniu ir uola, ant kurios kuriami, statomi mūsų tarpusavio santykiai. Puoselėkime, branginkime, ginkime šeimą: vyro ir moters sąjungą, aplink kurią atsiranda meilės žiedai - vaikai. Ugdykime visus krikščioniškoje šeimos sampratoje - kaip palaimino Dievas, kaip parašyta Šventajame Rašte, nes prieštaraujant Dievui ir Šventajam Raštui nebus laimės, nebus šventumo. O šeima dar vadinama mažąja Bažnyčia. Telaimina visus prisikėlęs mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s