respublika.lt

Didelė garbė - sėti lietuvybės grūdą

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 27 07:57:36, Dalia Byčienė
×
nuotr. 1 nuotr.
Kiekvienas rugsėjis man atneša vis kažką naujo. Tarsi užbaigi sena, ir pradedi nauja. Asmeninio albumo nuotr.

Viena iš šešių šiemet Metų mokytojų premijas ir diplomus pelniusių mokytojų - Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Rūta Bakūnienė. Ji - šio lygumų krašto žmogus, mokantis savo krašto vaikus. Mokytoja didžiuojasi, kad mokyklą, kurioje dirba, baigė ne tik ji, bet ir tėvai, seneliai ir niekada neturėjo minčių išbėgti, kur visko daugiau, geriau.

 

Pripažinimą mokytoja pelnė už įvairiapusį sėkmingą pradinukų ugdymą ir pasiektus laimėjimus. Bet yra dalykų, kurie atrenkant Metų mokytojo laureatą nėra vertinami. Paklausus, ką pasakytų paprašyta tarti žodį atsiimant apdovanojimą, mokytoja trumpai stabteli - pasakytų paprastai - žmonės, neapsistokite tik ties darbu, reikia pastebėti ir pienės pūką skrendantį; gyventi, kad vaikai nuo mažumės norėtų klausytis lietuviškų pasakų ir dainų, o lietuviškas raštas jiems būtų pats gražiausias.

- Kaip sužadinti patriotinius jausmus, pasiekti, kad vaikai nuo mažens didžiuotųsi esą lietuviais? - klausėme mokytojos Rūtos BAKŪNIENĖS.

- Šiais emigracijos laikais tai nėra labai paprasta. Aš nuolat su vaikais kalbuosi. Diskutuojame, žaidžiame. Turbūt vaikus tie žodžiai pasiekia. Neseniai per dailės pamoką vaikų paklausiau, gal jie norėtų paklausyti muzikos. Buvau labai nustebinta, kai vienas pirmokas paprašė - mokytoja, gal paklausome muzikos apie Lietuvą.

- Ar šioje kompiuterinio raštingumo eroje dar yra vietos paprastam raštingumui, dailiam rašymui ranka? Gal tai jau visai nebesvarbu?

- Aš visada sakau, kaip svarbu išmokyti vaikus dailaus rašymo. Kai kas sako, atgyvenę tie mokymo metodai. Nenorėčiau sutikti - yra puikių metodų, kuriuos naudoju visus savo 30 darbo mokykloje metų. Su vaikais kalbame, kad išmokti dailaus rašto - mūsų darbas, būdami lietuviai, mes negalime lietuviško rašto menkinti. Buvo problema su praėjusiomis laidomis dėl „š“, „ž“ rašymo, jos buvo dingusios iš telefonų. Su dabartiniais mokinukais problema išsisprendė. Nes... ir telefonai modernesni. Ši pirmokų laida mane dar kartą nustebino. Kaip manote kuo? Pomėgiu klausyti skaitymo. Kiekvieną penktadienį pirmą pamoką skiriame knygų skaitymui. Praleisti to jie neleistų. Pasirenkame knygą, stengiuosi, kad ji turėtų išliekamąją vertę, ir skaitau. Mirtina tyla klasėje. Vadinasi, vaikai tebenori knygas skaityti ir klausyti jas skaitančiojo.

- Pasirinkote būti pradinukų mokytoja. Ar sunku mokyti vaikus nuo pirmosios raidelės?

- Turėčiau prisipažinti, kad niekada negalvojau tapti pradinių klasių mokytoja. Mane viliojo lietuvių kalbos studijos. Bet susiklostė kitaip ir niekada nesigailėjau. Ar sunku dirbti su pradinukais? (Susimąsto.) Joks darbas nėra lengvas, jeigu jį dirbi atsakingai, kruopščiai. Pradinukų mokymas man tarsi maža dirbtuvėlė - gali sukurti netikėčiausių atradimų. Pradinukai mokytojo širdį pakeri nuoširdumu. Paperka entuziazmas jų akyse, jų tikėjimas žmogumi... Kartais būni toks rūpesčių pilnas, o įeini į klasę, ir viską pamiršti. Kiekvienas vaikas unikalus savo vidiniu pasauliu, gabumais, charakteriu, savo vaikiškais reikalais, kurių jie tikrai pilni (juokiasi).

Kiekvienas rugsėjis man atneša vis kažką naujo. Tarsi užbaigi sena, ir pradedi nauja. Įstrigo atmintin kažkieno pasakyti žodžiai - mokiniai - tarsi laiškai, siunčiami į ateitį. Turiu galimybę skaityti jau šešis laiškus, nes dirbu jau su šeštąja pirmokėlių karta. Mūsų gimnazijoje mokosi vaikai nuo darželio iki dvyliktos klasės, todėl galiu matyti savo mokinukus atsiskleidžiančius visais brandos etapais. Daug mano pirmokėlių jau baigė mokyklą, išėjo į gyvenimą. Su daugeliu ryšiai nenutrūko iki šiol. Sulaukiu žinučių rugsėjo pirmąją, per kitas šventes, kartais - netikėtų svečių.

- Dažnas patvirtins, kad nė vieno mokytojo taip gerai neįsimenama, kaip pradinių klasių. Ir tai tarsi atsakymas, koks didelis įpareigojimas tenka mažųjų mokinukų mokytojams.

- Akademinės žinios vaikams reikalingos. Bet jos sensta. Mokslas taip pat nestovi vietoje. Stabilios tik ankstyvoje vaikystėje įgytos žinios, greičiau ne žinios, vertybės - žmogiškumas, pasitikėjimas, pagarba žmogui, moteriai, mamai, tėčiui. Pradinių klasių mokytojams kaip tik ir tenka tas atsakingas vertybių kūrimo tarpsnis. Tai didžiulė atsakomybė bei džiaugsmas. Savo mokinukams aš visada sakau, kad į pažinimą yra trys keliai - „taip“, „ne“ ir „nežinau“. Jei nežinai, ne taip ir blogai, mes galime sužinoti kartu. Paieškoti, patyrinėti, pasižiūrėti ir atrasti. Neteisingų atsakymų gyvenime tarsi ir nebūna, iš klaidų juk mokomės. Savo mokinius vis raginu atsakymų į gyvenimiškus klausimus paieškose žiūrėti į savo tėvus, senelius, į mane, į kitus mokytojus. Bet kuo mažiau jų ieškoti socialiniuose tinkluose, interneto platybėse. Nesu šių priemonių priešininkė, kaip tik už jas, bet visada sakau, tai turi būti labai atsargiai ir apgalvotai priimta, pateikta ir su tėvais susitarta.

- Kaip tėvams tą susitarimą įgyvendinti. Tenka matyti, jie tarsi ir sudėlioja vaikams leidimo naudotis viliojančiais internetiniais tinklais grafiką, bet vos tik patiems norisi ramybės, jau klausai - gerai, jau gerai, imk jau, imk tą savo telefoną...

- Tėvams visada patariu, kad su vaikais reikia aiškintis ne ultimatumų ir nuolaidžiavimų kalba, o kalbėtis ir tartis su jais. Kartais iliustruoju savo pavyzdžiu, nes esu arčiausiai, gerai pažįstama (mokytoja yra trijų vaikų mama - aut.). Nesakau, kad manoji patirtis yra unikali. Kiekviena šeima yra savita planeta. Yra tik panašūs kalbėjimosi su vaikais būdai. Tarkime, leidi vaikui pažaisti internetinį žaidimą pusę valandos ir susitari, jeigu tu laikysies susitarimo, vakare visi galėsime pažaisti kokį stalo žaidimą. Tiek visokiausių loginių stalo žaidimų yra. Na, ir kas, kad suaugusiam tie žaidimai atrodys neįdomūs, bet reikalas kitas - laikas, kurį tėvai praleidžia su vaikais - neįkainojamas. Tėvams siūlau susėsti su vaikais penktadienio filmą pažiūrėti. Ir ne tik žiūrėkit, o ir kalbėkitės, aptarkite, ką matėte. Mes su vyru iki šiol animacinius filmus kartu su dvylikamečiu sūnumi žiūrime. Ir kamuolį su vaikais paspardyti yra didelis žingsnis suartėjimo link - vaikams visada malonu, kai suaugę nusileidžia iki jų lygio. Jiems tai - didžiausia atrakcija.

- Dirbate nedidelio miestelio gimnazijoje, jūsų mokinukai iš šio miestelio, šių apylinkių. Lengviau, jūsų manymu, mokytojui dirbti su provincijos ar didmiesčio vaikais?

- Nepasakyčiau, kad didelis skirtumas. Ir mieste, ir kaime vaikai su tokiais pat poreikiais, taip pat besišypsantys. Taip pat išdykaujantys, taip pat neklausantys ir klausantys. Galbūt miesto vaikai turi didesnes galimybes. Čia daugiau nemokamų veiklų - muziejų lankymas, edukacinės programėlės. Kaime to nėra. Bet kaimas turi savų privalumų. Mes turime gamtą, galime ją pažinti, mokytis ją saugoti. Ir provincijos mokyklose neblogos galimybės vaikams atsiskleisti. Spinduliukų yra visur. Ką reiškia geriausias mokytojas? Kiekvienas mokytojas yra savo srities profesionalas. Kiekvienas gali būti geriausias. Tik vieni dirba tyliai, o kiti yra ieškotojai. Labai daug mokytojų ir labai talentingų dirba savo darbą tyliai. Ir mūsų mokykloje tokių yra. Aš esu drąsi, nebijau iššūkių, man yra viskas įdomu, todėl mane ir pastebi (juokiasi).

- Kaip reikia išmokyti su kitais nespėjantį pradinuką. Vieni atėję į pirmą klasę jau skaito, raides rašo, kitiems tenka pradėti nuo pirmo brūkšnio. Ką tuomet patariate tėvams - mokyti vaikus patiems ar samdyti korepetitorius?

- Klasėje aš turiu 22 vaikus ir tai yra nemažai. Šiemet atėjo labai skirtingi vaikai. Džiaugiuosi, kad visi jau pradedame skaityti. Bet nemanau, kad be tėvų pagalbos tai įmanoma. Kiekvienam. Tėvams reikia išklausyti vaiką, nepriklausomai, kokio jis lygio. Tiems, kam nesiseka, tėvai turėtų padėti žaidimų forma. Ne pamokas su vaiku reikia ruošti, o išklausyti, pasidžiaugti, pastebėti bent mažiausią jo sėkmę. Su tais, kuriems nesiseka, per pamokas daugiau dirbu. Tuo metu tie, kurie jau sugeba, gali savarankiškai skaityti ir net draugą pamokyti. Nuostabus dalykas yra pagalba draugui. Kartais tai net daugiau padeda nei mokytojo ar tėvų pagalba. Vaikai neretai sugeba pateikti suprantamiau. Niekada neatsisakau pagelbėti, jei tik vaikas to nori.

Bet yra bendra taisyklė - norint sužadinti norą vaikui mokytis, reikia atrasti kelią į jo širdį. Kartais net per kompiuterines technologijas, jei tik vaikas jomis domisi. Yra daug įvairių jau išbandytų mokomųjų programų. Skaitymo mokymui taip pat. Tiesiog reikia pažinti vaiką, kad galėtum sužinoti, kokiomis priemonėmis su juo pasiekti geriausių rezultatų. Kaip viena mama man sakė - „pliusas“ sąsiuvinyje turi magišką galią, vaikui tai didžiausia paskata. O tie mano „pliusai“ - po kiekvienu patikrintu darbu dedami kiekvienam, galbūt tik ne visus vienodai veikia.

- Ar skiriasi dabartinė pradinukų karta nuo tų, kurie lankė mokyklą prieš 25-30 metų?

- Labai skiriasi. Vaikai tapo laisvesni, drąsesni, labiau pasitikintys savimi. Dabar juos reikia tik nukreipti, o ieškoti, atrasti, susipažinti jie gali patys. Sakyčiau, vaikai dabar brandesni. Ir tai sparčiai besikeičiančio pasaulio įtaka. Yra ir kita medalio pusė - šiuolaikinė vaikų karta greitai spėjo prisitaikyti prie skubančio pasaulio - vaikams greičiau viskas pabosta, jie trumpiau išlaiko dėmesį. Todėl jiems siūloma veikla turi būti įdomi, įvairiapusiška.

Vaikai iš namų ateina su skirtingomis gyvenimiškomis patirtimis, ateina iš skirtingų socialinių sluoksnių, ir tai negali nepalikti pėdsakų jų širdyse. Prieš daug metų keli Pilviškių gimnazijos mokytojai entuziastai rengdavome jiems vasaros stovyklas. Išsiveždavome juos dešimčiai dienų prie jūros, į Šventąją. Po dešimties dienų ir vaikams, ir mums skiriantis būdavo ašarų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s