Instrukcija “Kaip organizuoti vakcinavimą”

Medikai ir kiti rizikos grupei priskirti gyventojai vangiai skiepijasi nuo pandeminio gripo. Sako, vakcina nepakankamai ištirta. Sako, pakenks.

O infektologai sako, jog nepakenks. Bet mes atsakome, jog mums pakenks infektologai. Taip pasaka be pabaigos, nes mes jau niekuo netikime ir nepasitikime.

Tad iš tiesų tas skiepijimasis ar nesiskiepijimas jau seniai tapęs ne moksliniu, o antgamtiniu reiškiniu. Perėjęs į gryną tikėjimo ar skiepinio ateizmo sferą. O tikėjimui jau nereikia jokių faktų. Pakanka tikėti, jog Dievas ar Skiepas yra. Daro mums poveikį. Kažkokį. Mielaširdingą. Nes Dievas ar Skiepas geras. Arba nedaro. Jei Dievo ar Skiepo nėra. Arba kenkia. Jei Dievas ar Skiepas blogas.

Ar galima paveikti tokį įtikėjusį žmogų? Įsitikinusį, jog vakcinacija nuo pandeminio gripo pakenks jo sveikatai? Aišku, ne! Ir nebūtina! Nes jiems vakcina tikrai pakenks. Net vanduo, pavadintas vakcina, pakenks. Kai kokia nors gentelė įsikalba, jog ją užbūrė galingas šamanas, tos gentelės nariai ir be burtų suserga. Džiūsta. Dūsta. Alpsta. Pajunta visus greitos mirties požymius.

Vis vien gaila tos vakcinos. Juk visą milijoną litų kainavo. Gaila būtų ją sunaikinti, nes iš mūsų tos prekės turbūt jau niekas nepirks. Todėl siūlau planą. Kaip paskiepyti gyventojų rizikos grupę. Sveikatos apsaugos ministras turėtų pranešti, jog žmonės bus skiepijami prie garsiosios Merkinės piramidės. Ir juos skiepys ne bet kas, o Filipinų hileris Orbitas. Dar kartą atvykęs į Lietuvą. Ta proga atliks ir visų būsimųjų gripų, pradedant karvės ir baigiant ožkos, išėmimo operacijas. Žaibiškas ir beskausmes. Be jokių instrumentų. Be jokių siūlių, randų. Orbitui asistuos žymiausioji Lietuvos ragana, dvi vietinės horoskopininkės, Taro kortų dėliotojos ir medicinos seselė iš vietinės ambulatorijos.

Veiksmas būtų toks. Šiltai sėdime mašinose ir lūkuriuojame. Piramidės viduje laukia Orbitas su mūsiške medicinos sesele. Kol seselė paskiepija, Filipinų hileris išoperuoja. Pacientas įkvepia piramidės auros ir pakylėtas, tarsi pušų viršūnėmis drožia lauk. Išėjęs lauk, nukrinta nuo pušies. Užsimano dar. Atgal į piramidę. Dar kartą skiepytis. Bet seselė paaiškina, jog pacientui priklauso tik vienas skiepas ir viena aura. Antros šiandien nebus. Valstybė taupo.

Nusivylimo verksmai, sumišę su dangiška ekstaze, ir kitokie džiaugsmai. Vakciną priimtume kaip komuniją. Kai kas išgirstų, kaip ji kažkur kūne jau tiksi. Kaip sieninis laikrodis. Paskiepytiems, kad nenuliūstų, jog gavo tik po vieną “sieninį laikrodį”, būtų suteiktas papildomų paslaugų paketas. Pradedant būrimu iš delno ir baigiant žolelių antpilais. Vienas antpilas - nuo užkalbėjimo. Antras - nuo gumbo. Trečias - kad sutuoktinis neitų į kairę, o sutuoktinė į dešinę. Todėl sutuoktinė turi laikyti svarbaus gėralo puodą už kairės rankenos, o sutuoktinis - už dešinės. Ketvirtas antpilas - nuo organizmo šlakų. Tik svarbu nesiūlyti jaunystės eliksyro. Net lietuvis tokia nesąmone nepatikės.

Vakciną reikia pateikti antgamtiškai. Nes taip romantiškiau. O lietuviai, anot Balio Sruogos, prakeikta lyrikų tauta. Todėl, taip organizavus vakcinavimą, per kelias dienas paskiepytume visą rizikos grupę. Žmonės dumtų prie piramidės vien iš smalsumo. Ir vakcinavimas nesukeltų jokių komplikacijų. Jokių šalutinių poveikių. Nei tikrų, nei įsikalbėtų.

O kodėl nesukeltų? Net tikrų komplikacijų. Aišku, jei tokių pasitaikytų. O todėl, kad oficialusis gerųjų lietuvių nuodytojas ne tas. Mus marina, nuodija tik oficialioji medicina. Neantgamtinė. Su visokiais penicilinais. Neleistume sukompromituoti savo begalinio įtikėjimo. Visokiomis auromis bei šundaktariais. Sakytume, jog patys kalti. Per ilgai šaltyje vaikščiojome pušų viršūnėmis. Iš laimės persivalgėme kebabų.