1 nuotr.Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius apžvelgė, kaip kai kuriose ES valstybėse taikomi įpareigojimai eismo įvykių dalyviams, susiję su policijos iškvietimu į įvykio vietą, eismo įvykio aplinkybių fiksavimu ir deklaravimu, kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, atlaisvinimu.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius apžvelgė situaciją Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Pareiga kreiptis į policiją dėl eismo įvykio siejama su jo pasekmėmis. Faktiškai visose šalyse privaloma pranešti policijai, jeigu eismo įvykyje sužalojami ar žūsta žmonės. Švedijoje tokios pareigos nėra, jeigu sužalojimai nereikšmingi. Kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje) policijai turi būti pranešta ir tais atvejais, kai padaryta tik turtinė žala, tačiau ji yra didelė (Čekijos ir Slovakijos įstatymuose nustatytos konkrečios didelės žalos vertės).
Pranešimas policijai gali būti privalomas ir tais atvejais, kai padaroma žala turtui, kurio savininko ar valdytojo eismo įvykio vietoje nėra (pavyzdžiui, Čekijoje, Latvijoje, Švedijoje).
Taip pat gali būti numatyti įvairūs specifiniai atvejai, kai apie eismo įvykį irgi privaloma pranešti policijai - jeigu eismo įvykio dalyviai patys negali užtikrinti eismo atnaujinimo kelyje (Čekijoje);
jeigu transporto priemonės sugadintos taip, kad nebegali judėti (Latvijoje);
jeigu įtariamas vairuotojo apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (Bulgarijoje); jeigu susiduriama su laukiniu žvėrimi (Latvijoje, Švedijoje) ir kt.
Tik kai kurių valstybių (pavyzdžiui, Bulgarijos, Estijos, Latvijos) teisės aktai įsakmiai įpareigoja kreiptis į policiją tais atvejais, kai eismo įvykio, sukėlusio vien turtinę žalą, dalyviai nesutaria dėl jo aplinkybių ar kaltininko. Vis dėlto, ir daugelyje kitų ES valstybių rekomenduojama tai daryti.
Kai policija į eismo įvykio vietą nėra kviečiama, eismo įvykio dalyviai paprastai patys fiksuoja jo aplinkybes. Įvairiose ES šalyse tai įprasta daryti pildant Europos eismo įvykio deklaracijos formą (vietos kalba), tačiau dažniausiai teisės aktuose nėra įpareigojimo naudoti būtent ją. Šiuo požiūriu išsiskiria Kroatija, kur būtent minėtos formos naudojimas privalomas pagal įstatymą, o už Europos eismo įvykio deklaracijos blankų neturėjimą automobilyje gali būti skirta bauda.
Kai kuriose ES valstybėse gali būti naudojamos ir kitos eismo įvykio aplinkybių fiksavimo formos - pavyzdžiui, susidūrimo kaltininko pareiškimas Lenkijoje. Šioje šalyje gali būti pildoma ir Europos eismo įvykio deklaracija, tačiau kaip dokumentas, nenurodantis eismo įvykio dalyvių kaltės.
Pažymėtina, kad apskritai daugelyje ES šalių, pildant eismo įvykio deklaraciją, nėra sprendžiamas atsakomybės pripažinimo klausimas, o tik fiksuojamos įvykio aplinkybės (ES šalyse paplitusiose Europos eismo įvykio deklaracijos formose paprastai nėra grafos, kurioje specialiai numatyta fiksuoti eismo įvykio dalyvio atsakomybės už padarytą žalą pripažinimą).
Eismo įvykio deklaracijos paprastai pildomos ir pasirašomos įvykio vietoje, tačiau kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje) tokios deklaracijos gali turėti papildomas dalis, skirtas įvairiems tikslinimams, kurios gali būti užpildomos vėliau (jau palikus įvykio vietą). Paprastai nėra įpareigojimo eismo įvykio dalyviams fiksuoti įvykio vietą fotografuojant ar filmuojant, tačiau draudimo įmonės daugeliu atvejų tai rekomenduoja.
ES šalių įstatymuose įtvirtinti įpareigojimai eismo įvykių dalyviams, susiję su netrukdomo eismo vyksmo atkūrimu po įvykio, dažniausiai siejami su eismo įvykio pobūdžiu ir pasekmėmis. Reikalavimas tiesiog kuo greičiau po įvykio pašalinti nuo kelio eismui trukdančias transporto priemones dažniausiai taikomas, kai įvykyje nėra sužaloti žmonės ir nėra būtinybės, kad į įvykio vietą atvyktų policija. Kitais atvejais gali būti taikomi įvairūs subalansuoti reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti ir eismo vyksmą bei saugumą, ir tinkamą įvykio aplinkybių užfiksavimą.
Pavyzdžiui, Estijoje eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ar daiktai gali būti perkeliami iki policijos atvykimo į įvykio vietą tik tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo vežamas į ligoninę arba dėl eismo įvykio tapo neįmanomas kitų transporto priemonių eismas, be to, prieš perkeliant transporto priemones bei daiktus, jų padėtis bei pėdsakai turi būti iš anksto pažymėti dalyvaujant liudininkams.
Prancūzijoje, jeigu eismo įvykyje buvo sužalotas ar žuvo žmogus, turi būti vengiama įvykio scenos pakeitimų ar pėdsakų, kurie gali būti panaudoti nustatant atsakomybę, išnykimo, tačiau šis įpareigojimas turi būti vykdomas tiek, kiek tai nekelia grėsmės eismo saugumui.
Švedijoje po žmonių sužalojimo ar žūties transporto priemonės iki policijos atvykimo gali būti judinamos tik tuo atveju, jeigu kelia pavojų eismui, o eismo dalyviai turi stengtis nesunaikinti pėdsakų, kurie gali būti svarbūs eismo įvykio tyrimui.
