Norvegija lenkia ES varžybose dėl klimatui palankių kelių

Elektromobiliai sudaro 43 proc. visų Baerumo automobilių, o jo gyventojas Baardas Gundersenas į elektrinę transporto priemonę persėdo 2016 m.

Jau antrąjį visiškai elektra varomą automobilį vairuojantis kavos bendrovės generalinis direktorius savo sprendimą apibūdino kaip „savaime suprantamą“.

„Toks automobilis kainuoja beveik perpus pigiau už tradicinį“, – sakė jis, sėdėdamas prie savo visureigio BMW iX vairo.

Nepaisant to, kad Norvegija yra viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų, ji siekia ambicingiausio elektromobilių tikslo pasaulyje: nuo kitų metų šalyje bus parduodami tik nulinės taršos nauji privatūs automobiliai.

Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, ji ketina visu dešimtmečiu pralenkti bloko įsivestą terminą iki 2035 m. atsisakyti iškastinį kurą naudojančių automobilių.

Rugsėjo mėnesį elektromobiliai, kuriuos išpopuliarinti padėjo „Tesla“, sudarė net 96,4 proc. visų Norvegijoje įregistruotų naujų automobilių: šis procentas smarkiai pranoksta Europos vidurkį (17,3 proc.).

Norvegija nuėjo ilgą kelią nuo 2012 m., kai elektromobiliai sudarė vos 2,8 proc. rinkos, o jų bumas visų pirma susijęs su proaktyvia politika, kai valdžios institucijos šio amžiaus pradžioje atleido elektromobilių pirkėjus nuo kai kurių mokesčių.

Norvegija niekada neturėjo savo automobilių gamintojo, todėl buvo tikimasi, jog tokia politika sukurs palankias sąlygas atsirasti vietiniam elektromobilių lyderiui. Deja, Norvegijos elektromobilių gamintojas „Pivco“, vėliau pervadintas į „Think“ ir kurį laiką priklausęs „Ford“, 2011 m. bankrutavo.

Tačiau mokesčių lengvatos išliko (tiesa, kai kurios pastaraisiais metais buvo panaikintos), taigi visiškai elektriniai automobiliai tapo pigesni už automobilius su vidaus degimo varikliais, mat šiems taikomi dideli mokesčiai.

„Iškastinį kurą naudojančioms transporto priemonėms taikėme lazdos principą, elektromobiliams – morkos“, – AFP sakė Norvegijos transporto ministerijos valstybės sekretorė Cecilie Knibe Kroglund.

„Gali būti, kad kitoms šalims teks išmėginti kitokias paskatas, priklausomai nuo automobilių naudojimo ypatumų, geografinės padėties ir viešojo transporto infrastruktūros. Kalbant apie Norvegiją, mūsų paskatos visiškai pasiteisino“, – pridūrė ji.

Elektromobilius prisijaukino ir grupė „A-ha“

Elektromobiliams nuo seno taikomos ir kitos privilegijos, pavyzdžiui, atleidimas nuo miesto rinkliavų ir nemokamas parkingas viešosiose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Tokias privilegijas paskatino aplinkosaugos aktyvisto Frederiko Hauge'o, vieno iš nevyriausybinės organizacijos „Bellona“ įkūrėjų, ir Morteno Harketo, kultinės norvegų popgrupės „A-ha“ dainininko, išgarsėjusio hitu „Take On Me“, pilietinio nepaklusnumo kampanija paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Keliaudami nedideliu automobiliu „Fiat Panda“, perdarytu į elektrinį, jiedu surinko kalną baudų, kurias atsisakė mokėti, siekdami populiarinti nulinės taršos transporto priemones.

Galiausiai jų automobilis buvo konfiskuotas, bet dar po kelerių metų valdžios institucijos persigalvojo ir suteikė ypatingas privilegijas tuo metu dar nedažnai Norvegijos keliuose matytoms elektrinėms transporto priemonėms.

„Nesijaučiau esąs kažkoks maištininkas, – 2022 m. BBC pasakojo M. Harketas. – Tai buvo tiesiog būtinybė.“

2005 m. vyriausybė taip pat leido elektromobiliams naudotis viešajam transportui skirtomis eismo juostomis, padėdama jų vairuotojams išvengti spūsčių.

Nuo to laiko privilegijos šiek tiek sumažėjo, tačiau per tą laiką elektromobiliai tapo Norvegijos norma.

Per pastarąjį dešimtmetį technologijos ir automobilių asortimentas taip pat patobulėjo, be to, buvo išvystytas platus įkrovimo stotelių tinklas.

Rugsėjį Norvegijos keliuose elektromobilių skaičius pirmą kartą viršijo benzininių automobilių skaičių, be to, jie lipa ant kulnų dyzeliniams automobiliams – iki šiol populiariausioms transporto priemonėms šalyje.

Nuo lapkričio 1 d. visi Oslo taksi automobiliai privalo būti draugiški aplinkai.

Ar Norvegijos modelis pritaikomas ir svetur?

Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“, itin populiarus Norvegijoje, liepos mėnesį į šalį pristatė paskutinį benzininį automobilį „Golf“.

„Nuo sausio 1 d. iš savo katalogo pašalinome visus iškastiniu kuru varomus automobilius, – sakė Kim Clemetsen, prekės ženklą importuojančios atstovybės rinkodaros vadovė. – Nuo šiol prekiausime tik elektromobiliais.“

Kiti prekių ženklai, pavyzdžiui, „Toyota“, planuoja ir toliau siūlyti hibridinius automobilius, o iki 2025 m. prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais.

Finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas, aktyvus kaimo gyventojų interesų gynėjas, taip pat kiša pagalius į ratus sakydamas, kad „jokia problema“, jei kitais metais šalyje vis dar bus parduoti „keli“ vidaus degimo varikliais varomi automobiliai.

Bet jei dabartinės tendencijos tęsis, Norvegija turėtų ženkliai priartėti prie savo ambicingo siekio – 100 proc. nulinės taršos transporto priemonių.

Norvegijos elektrinių transporto priemonių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu mano, kad tai turėtų padrąsinti kitas šalis, norinčias atsisakyti vidaus degimo variklių.

„Daugeliu atžvilgių Norvegija nebuvo ta šalis, kuri galėjo tikėtis sėkmės: šalis didelė, žiemą labai šalta, o tai turi įtakos automobilio nuvažiuojamam atstumui, – AFP sakė Ch. Bu. – Taigi nematau jokios priežasties, kodėl Norvegijai turėtų pasisekti, o kuriai nors kitai šaliai – ne.“