Vis dažniau į Lietuvą užsuka moto keliautojai ne tik iš kaimynių, bet ir iš toliau esančių valstybių. Neseniai mūsų krašte lankėsi Indiją motociklu apvažiavęs belgas Robertas Topas (Robert Top).
Pasak beveik 50 metų važinėjančio vyro, kelionės jam ne tik teikia malonumą, bet ir leidžia geriau pažinti skirtingus žmones, skirtingas šalis.
„Tik tam yra viena sąlyga - kad ir kur keliautum, turi vykti atvira siela ir atviromis mintimis. Kitaip sakant, bet kokios išankstinės nuostatos ar „žinojimas" ne tik apsunkins bendravimą su svetimšaliais, bet ir kelionė nebus tokia smagi, kokia galėtų būti, - netikėtą požiūrio kampą pateikė R.Topas. - Galbūt tai gali skambėti keistai, bet pats ne kartą tuo galėjau įsitikinti. Taip pat toks požiūris leidžia geriau suvokti su kuo bendrauji. Jeigu sutiktas žmogus žiūri tau tiesiai į akis ir tvirtai spaudžia ranką, tuomet viskas gerai, bet jei sutiktasis stovi nudelbęs akis į batus, tokio asmens reikėtų vengti. Laimei, aš gyvenime sutinku tik pirmuosius."
Tai, pasak vyro, įvertinus kiek jis važinėja, ypač džiugina.
„Per savo motociklininko karjerą, prasidėjusią 1976 m., turėjau kelis motociklus: 2 „Triumph", 2 „Honda" ir bėgant metams - 10 BMW ir iki šiol vis dar važinėju BMW, o namuose mūsų laukia 2 „Royal Enfields".
Kai su motociklais atsisveikinu, kiekvienas būna nuvažiavęs daugiau nei 100 000 km. Iš viso, mano skaičiavimais, su visais šiais motociklais jau įveikiau daugiau nei 1 mln. kilometrų ir tikrai pažadu nesustoti. Juolab kad pasaulis vis dar malonus ir stebinantis", - atviravo R.Topas.
Jis patikslino, kad pirmas rimtas lūžis pasaulio suvokime įvyko 1989 m., griuvus Berlyno sienai.
„Tuomet mums, vakariečiams, atsivėrė galimybė keliauti į iki tol uždarą Rytų pasaulį. Pirmosios kelionės kiek neramino, nes laukė „nepažintos teritorijos", tačiau jos pavyko puikiai, o grįžus į Rytų Europą po 25 metų pertraukos sutikau čia iš praeities gniaužtų išsilaisvinusius, atvirus, linksmus žmones. Tokie atradimai skatina judėti toliau, todėl, draugų pakviestas, neseniai lankiausi Indijoje.
Tiesa, nors dažniausiai visur važiuoju kartu su sutuoktine Ana Vanhove (Annie Vanhove), į Indija skridau vienas, o po šalį keliavau nuomotu „Royal Endfield" motociklu, bet ir taip įspūdžių netrūko", - toliau įspūdžiais dalinosi dažnai į moto keliones vykstantis belgas.
Vyras neslėpė, kad, nepaisant turimos didelės motociklų vairavimo patirties Europoje, Indija jį pribloškė.
„Pirmas dalykas, ką supratau sėdęs prie vairo - visas Europoje gautas žinias galima išmesti į šiukšlių dėžę, nes ten galioja sava tvarka. Tiksliau, chaosas, kuriame vietiniai puikiai orientuojasi, bet tai yra iššūkis atvykėliams. Greitis keliuose nėra didelis, tačiau visi juda tik jiems vieniems suprantama tvarka, todėl labai gerai, kad mane lydėjo draugai, o mes turėjome gidą, - patirtimi dalinosi R.Topas. - Taip pat labai pravertė, tai, kad mūsų gidas kalbėjo 7-8 vietiniais dialektais.
Indai angliškai kalba nenoriai ir visuomet naudojasi proga pasipelnyti su kalbos barjeru susidūrusių turistų sąskaita. Jei kada keliausite į Indiją, įvertinkite minėtą aplinkybę, nes tai turės įtakos kelionės kainai. Kitaip sakant ji gali ženkliai išaugti, o man beveik trys savaitės šioje šalyje, įskaitant skrydį, motociklo nuomą, degalus ir nakvynes, kainavo 2400 eurų. Atskirai maždaug po 5 eurus per dieną, teko skirti maistui."
Įsimintina, belgo teigimu, buvo ir pati kelionė.
„Kai tu 200 kilometrų atstumą prastais keliais, važiuodamas nediduku motociklu, įveiki per 10 valandų, vakare kaip ir nieko nebesinori (iš viso Indijos keliais buvo nuvažiuota 2400 km). Kita vertus, tas grožis, kuris atsiveria prieš tavo akis, atperka visus vargus. Kai motociklu pakyli į 3200 metrų aukštyje esančią aikštelę, kai suvoki, kad dar antra tiek laukia viršuje (motociklais galima pakilti į 4100 m), širdis pradeda kitaip plakti, - įsijautęs pasakojo R.Topas. - Žmonės, šalis, potyriai. Visa tai lemia, kad į Indiją dar būtinai sugrįšiu.
O iki to laiko keliausiu tiek po jau lankytas, tiek po naujas šalis. Labiausiai mėgstu Skandinavijos kraštus, po kuriuos visada smagu keliauti, tačiau nuo šiol stengsiuosi užsukti ir į Latviją bei Lietuvą, nes per tas kelias dienas kurias praleidau jūsų šalyje, pamačiau ir aplankiau labai daug. Aišku, puikiai suprantame, kad visko aplankyti nespėjome, todėl, manau, kad mes dar susitiksime kelyje."