Tauta nenusivylė Lietuvos rinktine

Virgilijus Alekna, lengvaatletis, dukart olimpinis čempionas:

Čempionatas daugeliui žmonių ilgam išliks atmintyje, nes jo pradžia buvo nelengva Lietuvos rinktinei. Pergalės buvo iškovojamos minimaliu skirtumu, taigi po grupės varžybų turbūt mažai kas tikėjosi, kad rinktinė žengs taip toli. Atsižvelgiant į tai, kad komandoje buvo daug jaunų žaidėjų, medaliai gali būti ir kitais metais olimpinėse žaidynėse. Lemiamose rungtynėse su Italija ir Serbija komanda buvo kaip kumštis. Sudėtinga išskirti atskirus žaidėjus. Gal verta paminėti Joną Mačiulį, gal kitą Joną - Valančiūną. Be jų būtų buvę nelengva, tačiau pergales lėmė komandinis žaidimas. Iki aukščiausio laiptelio trūko vienos pergalės, bet ir tai, ką rinktinė pasiekė, yra labai daug. Po šio čempionato komanda kels sau dar aukštesnius tikslus, juo labiau kad ateinantys metai bus olimpiniai.

Arina, dainininkė:

Labai džiaugiuosi antrąja vieta. Tokiai mažai šalelei kaip mūsų Lietuva sidabro medaliai yra didelis pasiekimas. Tai yra didelis džiaugsmas, pasididžiavimas. Manau, kad prie pergalių prisidėjo ir treneris, ir visi rinktinės nariai. Juk tai - komanda. Pralaimėjimas finale nuotaikos labai nesugadino. Žiūriu į tokius dalykus filosofiškai. Kai nesiseka, žiūrovai iškart bloškia žemyn, kai sekasi - kelia aukščiau kalnų. Taip yra ne tik sporte, bet ir muzikoje, visose srityse. Aišku, nervinausi per finalą, nes nesisekė ir puolime, ir gynyboje, bet antra vieta yra antra vieta. Vyrai yra šaunuoliai.

Saulius Balandis, aktorius:

Mano nuomone, sidabro medaliai yra didelis pasiekimas. Iš pradžių buvau nusiteikęs gan pesimistiškai. Buvo daug klaidų, trūko tritaškių metimų. Visa tai optimizmo nekėlė, bet kai labiausiai reikia, vyrai susiima ir parodo nagus. Sunku pasakyti, ko trūko finale. Mūsų krepšininkai tikrai nėra tie žmonės, kurie neįvertintų savo varžovų. Jie tikrai stengėsi, bet dažnai būna taip, kad kol gerai - tai viskas gerai, o kai jau negerai - tada visai negerai. Tačiau šios vienos rungtynės nesugadino bendro įspūdžio. Rinktinė parodė nagus. Kai prieš rungtynes varžovai sakydavo, kad lietuviai dabar jau ne tokie stiprūs, taip ir norėjosi pasakyti: nešnekėkite, tuoj pamatysite.

Paulius, valstybės tarnautojas:

Čempionato pradžioje nesitikėjau, kad rinktinė taip toli nueis, nes rungtynės vyko taškas į tašką, buvo daug sunkių pabaigų. Tačiau nueiti pavyko toli, finalas yra didelis pasiekimas. Pergalės būdavo nulemiamos paskutinėmis minutėmis, o tai rodo mūsų krepšininkų meistriškumo lygį. Paskutinės rungtynės truputį nuvylė, nors Ispanijos komanda yra labai stipri. Finalas parodė aukštą ispanų lygį. O mūsiškiai net baudų nepataikė, matyt, labai jaudinosi. Daug nuopelnų dėl mūsų rinktinės pasirodymo atitenka treneriui, o tarp žaidėjų šiemet labai atsiskleidė Jonas Mačiulis. Jis sužaidė fantastiškai.

Simonas, renginių organizatorius:

Rinktinė padarė puikų įspūdį. Pačiam tenka padirbėti krepšinio srityje, dirbau per 2011 m. Europos čempionatą, taigi žinau virtuvę. Pastaraisiais metais mūsų rinktinė visada remiasi komandiniu darbu. Anksčiau Lietuva turėjo žaidėjų, kurie galėjo tempti visą rinktinę, o gerbiamo trenerio Jono Kazlausko darbas yra suformuoti komandą iš tų krepšininkų, kuriuos jis gali turėti šiuo metu. Vyksta kartų kaita, tai neleidžia laimėti paprastai. Dėl tų pergalių reikia dirbti. Manau, Lietuvai labai geras pasiekimas yra ir medaliai, ir tai, kad septintą kartą iš eilės patekome į olimpines žaidynes. Nė viena kita Europos komanda negali tuo pasigirti.

Julija, studentė:

Manau, kad rinktinė pasirodė tikrai gerai. Kai ji žaidė draugiškas rungtynes, neatrodė, kad keliaus toli, bet vėliau ji tapo tikra komanda. Labai nudžiugino ketvirtfinalio ir pusfinalio rungtynės. Antra vieta yra puikus rezultatas. Pralaimėjimas finale manęs labai nenuliūdino. Laimėjo tie, kurie aukso nusipelnė. Šioje rinktinėje negaliu išskirti vieno ar kelių mėgstamų žaidėjų. Vienas žaidėjas tikrai nelaimės. Svarbiausias dalykas yra komandinis žaidimas, o šiame Europos čempionate mes jį ir matėme.

Liudmila, stilistė:

Aš džiaugiuosi antrąja vieta. Mūsų jau yra ne trys su puse milijono, o daug mažiau, ir labai smagu, kad iškovojome sidabrą, nors buvo daug kalbų, jog turime laimėti auksą. Ką pasiekėme, tą pasiekėme. Sunku pasakyti, ko pritrūko iki aukso. Tiesiog taip išėjo. Tai yra tik vienos rungtynės. Mėgstamiausias mano žaidėjas rinktinėje yra Jonas Valančiūnas. Tiesiog man patinka jo žaidimo stilius, elgesys.

Komandų rikiuotė

1. Ispanija

2. LIETUVA

3. Prancūzija

4. Serbija

5. Graikija

6. Italija

7. Čekija

8. Latvija

9. Kroatija

10. Izraelis

11. Lenkija

12. Slovėnija

13. Belgija

14. Turkija

15. Gruzija

16. Suomija

17. Rusija

18. Vokietija

19. Makedonija

20. Estija

21. Olandija

22. Ukraina

23. Bosnija ir Hercegovina

24. Islandija

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“