respublika.lt

Skraidantis treneris moko mažiausius krepšininkus

(0)
Publikuota: 2014 kovo 07 13:46:40, Arūnas ABROMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
ŠUOLIS. LKL šventėje Žydrūnas Kuodis bandė peršokti tris žmones, bet trauma sutrukdė viską atlikti iki galo. Egidijaus Jankausko nuotr.

Praėjusį savaitgalį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ šventės dėjimų konkurse dalyvavo ne tik profesionalūs žaidėjai. Pagrindinis Žydrūno Kuodžio užsiėmimas yra trenerio darbas sostinės krepšinio mokykloje. Jis pats žaidžia tik laisvalaikiu, bet tai netrukdo skraidyti link krepšio kaip NBA garsenybei. Tiesa, dėl LKL dėjimų konkurso į darbą Ž.Kuodžiui tikriausiai teks eiti pasiramsčiuojant ramentu.

Vaikystėje Žydrūnas, kaip ir dauguma krepšinio treniruotes lankančių berniukų, svajojo apie NBA lygą. Žengti profesionalaus krepšininko keliu panevėžiečiui nepavyko, bet svajonė bent jau iš dalies buvo įgyvendinta. Ž.Kuodis tiek pernai, tiek šiemet kaip žiūrovas skrido į NBA „Visų žvaigždžių“ šventę. Jaunasis treneris gaudavo kvietimus į šventę todėl, kad dalyvaudavo konkursuose, siųsdavo savo dėjimų vaizdo įrašus.

Savaitgalį Ž.Kuodis galėjo pademonstruoti savo sugebėjimus Klaipėdos arenoje susirinkusiems žiūrovams. Jis sulaukė išskirtinio kvietimo į LKL „Žvaigždžių dieną“. Nors patekti į „Oro karaliaus“ konkurso finalą nepavyko, Žydrūnas pagal surinktų balų sumą neliko ir paskutinis.

Nuotaiką sugadino tik šventėje patirta trauma. „Medikai įtaria, kad gali būti įtrūkęs kelio kryžminis raištis. Tikiuosi, kad šie įtarimai nepasitvirtins. Trenerio darbui trauma neturėtų trukdyti. Vaikščioti lyg ir galiu, bent jau su ramento pagalba. Čia jau ne pirmas kartas, man taip yra buvę prieš trejus metus. Tada pavyko susitvarkyti“, - sakė Ž.Kuodis „Sporto gyvenimui“.

- Atvykęs į Vilnių, pradėjote studijuoti verslo vadybą, bet tapote treneriu. Kaip įvyko šis posūkis?

- Esu iš Panevėžio ir nuo pat vaikystės žaidžiau krepšinį. Kai atvažiavau į Vilnių, sportuodamas susipažinau su sostinės krepšinio mokykloje jau dirbančiais treneriais. Jie pasiūlė pabandyti. Pabandžiau, patiko tiek man, tiek jiems. Taip ir likau, krepšinio mokykloje dirbu jau šeštus metus. Lietuvos edukologijos universitete baigiau krepšinio treneriams skirtus mokslus. Dabar reikia neužmiršti vadybos mokslų Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jau esu diplomuotas treneris, labai tikiuosi tapti ir diplomuotu vadybininku.

- Kokio amžiaus vaikus treniruojate?

- Šiemet treniruoju mažiukus, 2003-2004 metais gimusius vaikus, bei vyresnius - gimusius 1999-2000 metais. Su mažiukais dirbti smagiau, nes kiekvienoje treniruotėje yra vis kažkas naujo. Su vyresniais vyksta rimtas darbas, siekiant rezultatų. Vaikus treniruoju ne tik Vilniuje, bet ir gimtajame Panevėžyje.

- Mokytojai dažnai skundžiasi, kad vaikai jų neklauso. Gal krepšinio treneriams šiuo atžvilgiu lengviau?

- Manau, kad taip, bent jau Lietuvoje. Krepšinis čia kaip antra religija, taigi treneris vaikams yra labai autoritetingas žmogus. Bent jau šį sezoną neturiu jokių problemų. Šauniai sutariame tiek su vyresniais, tiek su jaunesniais vaikais.

- Pats dar žaidžiate krepšinį?

- Taip, bet tik kaip mėgėjas. Žaidžiu Panevėžio miesto mėgėjų lygoje. Sezono pradžioje žaidžiau ir Vilniaus mėgėjų lygoje, bet paskui nustojau, nes bijojau traumos, vyko pasirengimas LKL dėjimų konkursui. Liko tik Panevėžio lyga.

- Tačiau augdamas tikriausiai svajojote ir apie profesionalo karjerą? Kas sutrukdė tapti krepšininku profesionalu?


- Turbūt visi vaikystėje apie tai svajoja. Labiausiai man pritrūko fizinių savybių. Be to, buvo įdėta per mažai darbo. Norint tapti profesionaliu krepšininku, darbo reikia įdėti labai daug. Gal pritrūko ir sėkmės. Vaikystėje turėjau problemų su širdimi, dažnai tekdavo praleisti treniruotes. Galbūt ir dėl to atsirado spragos, kurios vėliau trukdė.

- Žaisdamas mėgėjų lygose dažnai įdedate į krepšį rungtynių metu?

- Stengiuosi tai padaryti kuo dažniau, bet trukdo prieš trejus metus patirta trauma. Buvo nutrūkę kairiojo kelio kryžminiai raiščiai, suplyšę meniskai. Tai truputį paveikė psichologiškai. Prie krepšio veržiuosi atsargiau, atsakingiau.

- Jūsų atveju šoklumas yra Dievo dovana ar ilgo darbo rezultatas?

- 100 procentų tai yra ilgo darbo rezultatas. Vaikystėje šuoliu labai neišsiskyriau. Pirmą kartą įdėjau į krepšį, kai buvau 16-os. Tai padaryti pavyko be jokių papildomų treniruočių. Įdėjau per kūno kultūros pamoką, viskas įvyko netikėtai. Kadangi dėti patiko, pradėjau tam skirti daugiau laiko. Pirmą dėjimų konkursą laimėjau būdamas 18-os. Nuo pirmojo dėjimo praėjo nedaug laiko, bet tie pirmieji konkursai buvo ne paties aukščiausio lygio, toli gražu iki profesionalų. Nereikėjo pademonstruoti kažko įspūdingo. Dabar jau neskaičiuoju, keliuose dėjimo konkursuose esu dalyvavęs.

- LKL „Žvaigždžių dienos“ konkursas buvo pats didžiausias iššūkis?

- Taip, tai buvo didžiausias iššūkis ir fiziškai, ir psichologiškai. Dalyvavau konkurse su labai aukšto lygio krepšininkais, puikiais atletais. Vien patirtis kartu su jais pabūti aikštelėje man yra laimėjimas.

- Ar viskas pavyko? Pats likote patenkintas savo pasirodymu?

- Viską stengiausi daryti pagal planą, bet paskutinis dėjimas nepavyko. Tikriausiai įtakos turėjo ir trauma. Jos pasekmes pajutau antro dėjimo metu. Dabar aiškėja, kad trauma gali būti gan rimta. Bandžiau įdėti peršokdamas tris žmones. Šį dėjimą esu išbandęs daugybę kartų, jis dažniausiai pavykdavo. Šįkart arba jaudulys, arba trauma padarė savo, bet kažko pritrūko.

- Sutinkate, kad Trevisas Leslis (Travis Leslie) nusipelnė LKL „Oro karaliaus“ titulo?

- Visiškai sutinku. Dėjimų konkursą laimėjo būtent tas žmogus, kuris ir turėjo laimėti. Manau, kad T.Leslio dėjimai buvo jei ne patys įspūdingiausi, tai vieni įspūdingiausių per visą LKL „Žvaigždžių dienos“ istoriją. Iš ankstesnių konkurso dalyvių man labiausiai įsiminė Pauliaus Parachomiko, Manto Kalniečio, Sonio Vymso (Sonny Weems) dėjimai.

- Susidarė įspūdis, kad jūsų „arkliukas“ yra dėjimai peršokant kažkokią kliūtį...

- Tikrai mėgstu tokius dėjimus. Stengiuosi vis kažką pakeisti. Jei po šios traumos dar pavyks dėti į krepšį, stengsiuosi dėjimus kuo labiau paįvairinti.

- Tačiau iš šono žiūrint tokie dėjimai atrodo patys pavojingiausi. Ar šokinėjant per kliūtis nepadidėja rizika gauti traumą?

- Manau, kad kiekvienam atletui patinka kitokie dėjimai. Vieni mėgsta pasisukti ore, o man patiko tokie dėjimai. Tikriausiai jau atėjo metas kažką keisti. O dėl traumų - bet kuris dėjimas yra rizikingas dalykas. Raiščiai ir meniskai dažniausiai nukenčia netinkamai nusileidus ant žemės.

- Sostinės krepšinio mokyklos anketoje parašyta, kad jūsų mėgstamiausias sportininkas yra Vinsas Karteris (Vince Carter). Manote, kad jis yra geriausias visų laikų dėjikas?

- Jis yra geriausias visų laikų dėjikas rungtynių metu. Bent jau kol kas jam lygių tikrai nėra. Nors tikriausiai ir konkursuose V.Karteris buvo geriausias. 2000-aisiais vykęs NBA dėjimų konkursas buvo pats įspūdingiausias.

- Gal dabar jau ir pats esate pavyzdys kitiems? Ar per treniruotes vaikai dažnai prašo įdėti į krepšį?

- Sezono pradžioje kartais prašydavo. Paskui darbas treniruotėse įsibėgėjo ir nelabai buvo laiko blaškytis. Nebent tada, kai vyksta atsipalaidavimo treniruotė.

- Kas padarė didžiausią įspūdį NBA „Visų žvaigždžių“ turnyre?

- Didelis šventės mastas. Ten labai daug žmonių, viskas gerai organizuota. Be to, teko matyti didžiąsias žvaigždes iš arti, su kai kuriomis - netgi pabendrauti. Kai realiai pamatai tai, ką anksčiau matei tik per televizorių, tai palieka didelį įspūdį. Šiemet Naujajame Orleane iš arti mačiau Kairį Irvingą (Kyrie Irving), Lebroną Džeimsą (LeBron James), Džeimsą Hardeną (James Harden).

- Dukart pabuvojus NBA „Žvaigždžių dienoje“, LKL šventė galbūt atrodo gan nykiai?

- Manau, kad šiemet LKL „Žvaigždžių diena“ buvo pati geriausia per kelerius pastaruosius metus. Ji turėjo patikti ir žiūrovams, ir dalyviams. Atsižvelgiant į Lietuvos galimybes, viskas čia neblogai.

- Kuris krepšinio stilius jums labiau patinka - amerikietiškas ar europietiškas?

- Man labiau patinka amerikietiškas krepšinis, kur viskas paremta žaidimu vienas prieš vieną, fizinėmis savybėmis. Bent jau kol kas JAV krepšinis yra stipriausias. Jie sugeba nugalėti europiečius. Kai europiečiai sugebės nugalėti amerikiečius, mano nuomonė galbūt pasikeis, o kol kas ji yra tokia.

- Daug kas sako, kad jauniesiems Lietuvos krepšininkams labiausiai ir trūksta būtent žaidimo vienas prieš vieną įgūdžių...

- Taip. Dirbdamas treneriu akcentuoju, kad reikia kuo daugiau žaisti vienas prieš vieną. Kai vaikai baigs krepšinio mokyklą, jie neis toliau kaip visa komanda. Kiekvienas bus už save. Kai klubas mokės pinigus, o treneris rinksis žaidėją, niekas nežiūrės, kaip 15-mečiui sekėsi statyti užtvarą.

- Tikitės, kad ir jūsų auklėtiniai kada nors žais NBA?

- Tikiuosi. Turbūt visi treneriai to tikisi. Tačiau tie vaikai dar per jauni, kad būtų galima kažką nuspėti. Reikia palaukti bent dvejus ar trejus metus.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s