Po Rusijos L.Svarytė galvos apie vestuves

2016-2017 metų LMKL sezone „Sūduvos“ aukštaūgė buvo tiesiog nesulaikoma - aikštelėje praleisdavo po 30 minučių, pelnydavo 17,6 taško, atkovodavo 11,3 atšokusio kamuolio, atlikdavo po 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 24,5 naudingumo balo.

L.Svarytė dominavo viso sezono metu, kai aštuoniskart tapo savaitės žaidėja ir dukart - mėnesio. Taip pat ji buvo naudingiausia ir pusfinalio bei finalo etapų krepšininkė.

Per du sezonus Marijampolėje L.Svarytė du kartus tapo Lietuvos moterų krepšinio taurės laimėtoja, triumfavo Baltijos moterų krepšinio lygoje (BWBL) ir LMKL čempionatuose.

- Ar sunku buvo palikti „Sūduvos“ klubą? - „Vakaro žinios“ paklausė Lauros Svarytės.

- Žinoma, sunku. Todėl, kad „Sūduvoje“ tikrai buvo geros sąlygos ir visa komanda draugiška. Visi buvome kaip vienas kumštis. Tačiau, manau, jau atėjo laikas. Turbūt išaugau Lietuvos moterų krepšinio lygį ir jau reikia išvažiuoti kažkur. Norisi save išbandyti kitur, paieškoti naujų iššūkių.

- Kodėl pasirinkote būtent „Jenisej“ komandą? Ar prieš apsispręsdama turėjote ir kitų klubų pasiūlymų?

- Iš tiesų turėjau ir kitų variantų, tačiau labiausiai mane finansiniu požiūriu tenkino Rusijos klubas. Su Krasnojarsko komanda sutartį pasirašiau tik vienam sezonui. O kiti klubai, kurie norėjo, kad žaisčiau jų gretose, siūlė dvejų metų sutartis.

- Ką žinote apie patį „Jenisej“ moterų krepšinio klubą?

- Šioje komandoje pažįstamų krepšininkių neturiu. Važiuoju kaip į nežinią. Kiek žinau, šioje komandoje bus dvi amerikietės, o visos kitos žaidėjos - rusės. Krasnojarsko klubas rungtyniaus Europos taurės turnyre ir Rusijos moterų krepšinio lygoje. Taigi sezono metu bus labai daug kelionių. Krasnojarskas yra toli nuo kitų komandų miestų, taigi net prieš vykstant į Rusiją sakė, kad pasiruoščiau, jog tikrai bus daug didelių kelionių. Ir dar sakė, kad ten labai šalta (juokiasi). Tačiau nieko nepadarysi. Apskritai Rusijos moterų krepšinio lygis yra aukštas. Kiek žinau, krepšinis ten visada labai greitas, merginos žaidžia gan agresyviai. Turbūt tai būtų tokie pagrindiniai jų krepšinio bruožai.

- Ar tai, kad Krasnojarsko komanda žais ir Europos taurės turnyre, buvo vienas iš lemiamų kriterijų, kodėl nusprendėte vykti į Rusiją?

- Tikrai taip. Tai buvo galbūt netgi didžiausias apsisprendimą nulėmęs kriterijus. Tiesiog ir pačiai labai įdomu pažiūrėti savo galimybes Europos taurės turnyre, ir norisi pamatyti kitas ten dalyvausiančias komandas. Netgi tos pačios kelionės dabar, atrodo, bus įdomios. Įdomu pamatyti kitokį moterų krepšinio lygį.

- Tai pirma jūsų legionierės stotelė karjeroje. Ar nebaisu vienai išvykti į kitą, didelę šalį?

- Prisipažinsiu, aišku, baisu. Netgi toks kaip ir nerimas kankina. Tiesiog juk tarsi skrendu į nežinią. Tačiau labai tikiuosi, kad komanda bus draugiška. Kalbėjau su Lietuvos moterų rinktinės narėmis, jos sakė, kad kuo mažesnis miestas, tuo paprastesnė komanda ir labiau susilipdžiusi, nes tiesiog daugiau nelabai ką ten turi veikti. Rinktinės merginos sakė tikrai nebijoti važiuoti, juk vis dėlto važiuoju dėl tikslo, norisi gerai pasirodyti, užsidirbti pinigų.

- Kokius tikslus sau keliate naujame klube?

- Visų pirma tikiuosi ir pati patobulėti. Taip pat noriu pamatyti kitokį moterų krepšinio lygį. Norisi pirmiausia gerai dirbti per treniruotes, kad pastebėtų, jog tikrai stengiuosi, ir paskui, aišku, rungtynių metu gerai pasirodyti ir atiduoti visas jėgas.

- LMKL palieka ir geresnių sąlygų vis ieškosi perspektyviausios krepšininkės. Kas čia beliks?

- Manau, atsiras, kas pakeis ir mane. Tikrai dar yra labai gerų krepšininkių, kurioms tereikia atsiskleisti. Tikiu, kad kitoms krepšininkėms ir tų lyderių išvykimas bus į naudą. Šiaip man neliūdna palikti LMKL. Galbūt netgi truputį atsibodę. Visas žaidėjas žinau atmintinai, išeini į aikštelę viską žinodama. Turbūt kitos apie mane lygiai tą patį pasakytų. LMKL žaidžiau apie dešimtmetį, taigi jau tikrai pakankamai.

- Rugpjūčio 14 d. savo socialiniame tinkle paskelbėte, kad susižadėjote. Ar ilgai truko draugystė ir kaip dabar spręsite atstumo klausimą?

- Mūsų draugystė su Tomu (krepšininku Tomu Miškiniu - aut. past.) truko beveik trejus metus. Kol kas išvažiuoju viena, nes jis ten dar nerado komandos. Aišku, bus sunku, tačiau kažkaip ištversime. Pasiruošimas sezonui su „Jenisej“ vyks Latvijoje ir Kroatijoje, taigi, manau, Rygoje tikrai pasimatysime, o paskui, manau, jis atvažiuos kartais pas mane į Rusiją. Taip pat ir aš grįšiu, pavyzdžiui, per Kalėdas ar netgi lapkritį į rinktinės rungtynes.

- Abu esate krepšininkai, ar pagrindinė tema tarp jūsų dažniausiai ir būna krepšinis?

- Ne (juokiasi). Nors iš tikrųjų labai gerai, kai antroji pusė irgi sportininkas, juk tuomet jis supranta, kad turiu dvi treniruotes per dieną, ten reikia būtinai eiti. Kalbėjau ir su kitomis krepšininkėmis, tai visos sutarėme, kad gerai turėti vaikiną sportininką, nes kiti tiesiog gali nesuprasti tavo treniruočių grafiko. Juk mums tai tarsi darbas. Šiaip labai gerai sutariame, suprantame vienas kitą.

- Galbūt jau paskyrėte ir vestuvių datą?

- Dar kol kas apie tai nekalbėjome. Tačiau tikriausiai vestuvės įvyks kitų metų vasarą. Nors tiksliai tikrai nežinau ir negaliu pasakyti. Tai tikriausiai dar priklausys ir nuo to, kaip seksis būsimasis legionierės sezonas Rusijoje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“