Neužmirštama krepšinio pasaka Lukšiuose

Netoli zanavykų sostinės Šakių esančio Lukšių miestelio mokykla ir Zyplių dvaras prieš dvi savaites prisipildė renginyje dalyvavusių krepšinio entuziastų šurmulio.

Skirmantas Leonas Karalevičius

Lietuvos sporto muziejus kartu su rajono ir miestelio vadovais surengė iškilaus lietuvių kilmės krepšininko Prano Lubino paminėjimą, priderintą prie Lietuvos krepšinio 90-mečio ir pirmosios mūsų krepšininkų pergalės 1937 m. Europos čempionate. Vykstant renginiui vietos vaikų komandos varžėsi vis labiau populiarėjančio trikrepšio varžybose.

Nuo Kauno pilies aikštės sporto veteranai dar pirmoje dienos pusėje pasiekė Lukšius, kur jų jau laukė miestelio seniūnas Vidas Cikana ir mokyklos vadovai bei mokytojai. Mokykloje sporto veteranai buvo supažindinti su jos istorija ir labiausiai šį kraštą garsinusiais auklėtiniais.

P.Lubino pėdsakai

Bene geriausiai žinomas - iš Lukšių kilęs krepšininkas P.Lubinas. Jo tėvelis Konstantinas XX a. pradžioje paliko netoli Lukšių buvusį gimtąjį sodžių ir sukūręs šeimą su Paulina Vasiliauskaite, kilusia iš Vabalninko, išvyko į Ameriką. Šeima įsikūrė Los Andželo apylinkėse. Čia Belvederio miestelyje 1910 m. pradžioje ir gimė būsimasis 1936 m. olimpiados ir Europos (1039 m.) bei Amerikos mėgėjų lygos (1941-1942 m.) čempionas. Per savo sportinę karjerą P.Lubinas daug kartų buvo renkamas į įvairiausius visos Amerikos ir Vakarų regiono geriausių krepšininkų penketukus.

P.Lubinas neabejotinai buvo ryškiausia tarpukario Lietuvos krepšinio figūra. Po pergalės 1936 m. Berlyno olimpiadoje Algirdo Vokietaičio pakviestas 1936 m. rugpjūčio 22 d. jis su žmona, tėvu, kitais artimaisiais atvyko į Lietuvą, kurioje planavo pasisvečiuoti bent kelias savaites. Pirmiausia jis apsilankė tėvo gimtinėje Vilkaviškio apylinkėse ir ten praleido porą savaičių. Bet aplinkybės susiklostė taip, jog iškilusis olimpinis čempionas Lietuvoje išbuvo beveik 3 mėnesius, palikdamas ryškų pėdsaką mūsų krepšinio istorijoje.

Įstabiausiu įvykiu tapo 1936 m. lapkričio 10 ir 11 d. iškovotos pergalės prieš Latvijos čempionus - Rygos US komandą. Lietuviai, vadovaujami P.Lubino, tąkart be gailesčio triuškino varžovus, paneigdami mitą, kad latviai neįveikiami.

Tąkart palikdamas tėvų žemę P.Lubinas ištarė taurius gilios prasmės žodžius: „Mane mano tikroji Tėvynė tikrai sužavėjo - aš sugrįšiu pirmai progai pasitaikius“.

Lietuvos krepšinio pasaka

Tolesni įvykiai ypač palankiai klostėsi Lietuvos krepšiniui. Žaidimas tapo Lietuvos stiprybės, gyvybingumo ir iškilios istorinės atminties simboliu.

Gerokai nustebinusi Europą ir net pasaulį Lietuva dukart iš eilės tapo Europos krepšinio čempione. Istorikai tai vertina kaip vieną iškiliausių tarpukario Lietuvos laimėjimų. Šios pergalės užgožė tokius ryškius to meto europinio gyvenimo faktus, kaip Ispanijos pilietinis karas ir Anglijos karaliaus Jurgio vainikavimas.

1939 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas gavo Čikagos universiteto kvietimą Lietuvos krepšininkams atvykti į Ameriką ir sužaisti 6-7 rungtynes su stipriausiomis Amerikos komandomis, tačiau įgyvendinti šį tikslą sutrukdė netrukus prasidėjęs karas.

Kaip vėliau savo laiškuose ne kartą buvo užsiminęs iškilusis mūsų tautietis, jis su Lietuvos rinktine svajojo dalyvauti ir 1940 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose, jo nuomone, Lietuva galėjo rimtai pasipriešinti krepšinio tėvynės pasiuntiniams. Kad Lietuvos krepšininkų laimėjimai tada buvo pripažinti tarptautiniu mastu, patvirtina ir ilgamečio FIBA generalinio sekretoriaus Viljamo Džounso (William Jones) žodžiai po 1937 m. Europos pirmenybių Rygoje. Kalbėdamas apie mūsų krepšininkų gerą žaidimą ir pergales tada jis paklausė mūsų komandos vadovo dr. A.Jurgelionio: „O kodėl Lietuva nedalyvavo 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse? Neabejoju, kad finale Amerika būtų susitikusi su Lietuva“.

Mūsų krepšininkų pergalė Rygoje 1937 m. pavasarį tapo visuotine tautos manifestacija, pažadinusia gilius patriotinius lietuvių jausmus savo Tėvynei. Nuo pat pasienio miestelio Joniškio iki Kauno driekėsi pergalingas mūsų krepšininkų šlovinimo kelias. Tada atrodė, kad visa Lietuva ir visas Kaunas nusilenkė ir atidavė didžiulę pagarbą mūsų krepšinio didžiavyriams.

Legendiniam krepšininkui - ąžuoliukas

Užpraėjusio penktadienio vidurdienį greta mokyklos įrengtame tikru gandralizdžiu pasidabinusiame Lukšių miestelio skvere įvyko ir ąžuoliuko, skirto P.Lubino 100-mečiui paminėti, atsodinimas. Greta rajono mero A.Bertašiaus, miestelio seniūno V.Cikanos šioje visų dėmesį patraukusioje atrakcijoje dalyvavo 1972 m. olimpinis, dukart pasaulio ir keturiskart Europos krepšinio čempionas Modestas Paulauskas, pasaulio ieties metimo rekordininkė, Romos olimpinių žaidynių prizininkė Birutė Kalėdienė, Meksiko olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas boksininkas Jonas Čepulis ir kiti iškilūs Lietuvos sporto veteranai. Čia pat buvo ir didelis būrys vietos jaunimo. Visi susirinkusieji linkėjo vieno - kad gražuolis Lukšių ąžuolėlis sulauktų Stelmužės ąžuolo brandos.

Paskui visuotinė Lukšių miestelio krepšinio šventė persikėlė į netoliese esantį Zyplių dvarą, čia visus gražiai pasitiko zanavykų krašto pažiba - Zyplių kaimo kapela, vadovaujama A.Poderio.

Nuostabi, erdvi dvaro svetainė su savo puikių ir vertingų net per du aukštus eksponuojamų meno kūrinių kolekcijomis tarytum susiliejo su svetainės vestibiulyje vykusiu krepšinio renginiu. Stebėdamas gausiai susirinkusį gražų Lukšių miestelio jaunimą, įsivaizdavau ne vieną būsimą Lietuvos ateities Lubiną ir nebūtinai tik krepšinyje ar sporte.

Lietuvos sporto muziejus atsivežė įspūdingą 7 stendų, beveik 200 nuotraukų kilnojamąją fotografijų parodą, kurioje atspindimos šios sporto šakos užuomazgos pradedant 1921 m. ir baigiant nūdienos laimėjimais.

Žodis jaunimui

Susiėjime gana plačiai buvo kalbama apie Lietuvos sportą apskritai ir apie visų mėgstamą krepšinį. O kai žodį ir linkėjimus Lietuvos jaunimui tarė M.Paulauskas, ne vieno klausytojo akyse sužvilgo džiaugsmo ašaros.

Netenka abejoti ir tuo, kad šis nuostabus Lietuvos krepšiniui skirtas renginys sudomino ir vietos jaunimą. O kaip džiaugsmingai jaunieji krepšininkai priėmė medalius, garbės raštus ir kitus apdovanojimus tiesiai iš olimpinio čempiono ir kitų iškilių mūsų sportininkų rankų! To neužmirš visą gyvenimą.

Svetainėje garsiai skambėjo ir P.Lubino žodžiai, išsakyti ankstyvą 1989 m. pavasarį:

Lietuvos jaunime!

Niekada nesustok siekęs tobulumo sporte ar šiame sudėtingame pasaulyje. Jeigu ten nepasieksi viršūnių padaręs viską, ką galėjai - tavęs niekas nekaltins. Svarbiausia - niekada neprarask vilties, kad tau pasiseks.

Linkiu visokeriopos sėkmės!

Gleinleidas, JAV, 1989 m. kovo 31 d.