respublika.lt

Namie iškovotas Europos auksasnuotraukos

2011 rugpjūčio mėn. 13 d. 09:05:02
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione. Pergalė pasiekta namuose - Kaune. Šį įvykį krepšinio gerbėjams iki šiol primena ir tais metais pastatyta Kauno sporto halė.


Amžiaus statybos

Lietuvos rinktinė laimėjo Rygoje vykusį 1937 m. Europos čempionatą. Pagal to meto taisykles teisė organizuoti pirmenybes priklausė jų nugalėtojams. Lietuvai patikėta garbė surengti 1939 m. čempionatą. 1938 m. buvo sudarytas pasiruošimo Europos pirmenybėms organizacinis komitetas. Vadovu paskirtas Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos pirmininkas Jonas Navakas. Jo pavaduotoju tapo vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje Karolis Dineika, generaliniu sekretoriumi - Algirdas Latvėnas. Iš viso komitete buvo 14 asmenų, tarp jų ir 1937 m. Europos čempionas Stasys Šačkus.

Kad čempionatas įvyktų Lietuvoje, reikėjo pastatyti tinkamą areną. Žinomas architektas Anatolijus Rozembliumas sukūrė Kauno sporto halės projektą. Ją statė Povilo Dėdelės firma. Statybos prasidėjo tik 1938 m. gruodžio 5 d., tačiau vyko labai sparčiai. Už darbus šaltkalvis J.Paškevičius buvo apdovanotas Darbo žvaigždės ordino aukso medaliu. Gegužės 15 d. halėje jau vyko treniruotės, nors joje tuo metu dar nebuvo vandentiekio ir šildymo sistemos.

Halės statybos kainavo 400 tūkst. litų. Arenoje įrengtos 3500 sėdimų vietų ir 5000 stovimų. Kaune viešėjęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones) pripažino, kad tai vienintelė tokia puiki krepšiniui skirta salė Europoje. Pasitinkant čempionatą išleisti trys pašto ženklai. Rungtynes aprašė 65 žurnalistai, dirbo 20 fotografų. Sporto halę pašventino kanauninkas Feliksas Kapočius.

11 tūkstančių žiūrovų

Lietuvos rinktinės smogiamąją jėgą, kaip ir 1937 m., sudarė tautiečiai iš JAV. Jų Kaune žaidė net penki - Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla ir Vytautas Budriūnas. P.Lubinas buvo ir rinktinės treneris. Komanda gyveno pensione Aukštojoje Panemunėje, o treniravosi Kauno kūno kultūros rūmuose.

Į pirmenybes susirinko aštuonios rinktinės. Negalėjo dalyvauti Čekijos-Moravijos ir Egipto komandos. Jas pakeitė Suomijos ir Vengrijos krepšininkai. Be šių rinktinių ir lietuvių, turnyre dalyvavo Latvija, Estija, Prancūzija, Italija ir Lenkija.

Čempionatas prasidėjo gegužės 21 d., jį atidarė prezidentas Antanas Smetona. Bilietai pagal to meto kainas buvo nepigūs. Sėdima vieta kainavo 2,5-5 litus, stovima - 1,5-2 litus. Tik 1 litą bilietas kainavo vaikams, kareiviams ir sportininkams. Pirmąją varžybų dieną į halę susirinko 11 tūkst. žiūrovų. Prieš atidarymą surengtos Kauno ir Varšuvos merginų krepšinio rungtynės. Jas 29:28 laimėjo kaunietės.

Sunkiausios rungtynės - pirmosios

Gegužės 22 d. lietuviai žaidė pirmąsias rungtynes su pagrindine varžove Latvija. Mačas susiklostė dramatiškai. Paskutinėmis sekundėmis P.Lubinas pataisė komandos draugo metimą ir Lietuva laimėjo 37:36. Kitos rungtynės buvo lengvesnės. Gegužės 23 d. lietuviai 33:14 nugalėjo Estiją, gegužės 24 d. 46:18 - Lenkiją, gegužės 25 d. 47:18 - Prancūziją, gegužės 26 d. 79:15 - Vengriją, gegužės 27 d. 112:9 - Suomiją. Paskutiniame mače mūsų krepšininkai 48:15 įveikė Italiją ir tapo čempionais. Rungtynėse su suomiais užfiksuotas skirtumas iki šiol yra rekordinis Europos pirmenybėse.

Medaliai tais laikais nebūdavo įteikiami. Kaip pagrindinį prizą rinktinė iš A.Smetonos rankų gavo sidabrinę kraičio skrynią. Be to, krepšininkams atiteko Lietuvos prezidento laikrodžiai. Iš viso pirmenybių rungtynes salėje stebėjo maždaug 85 tūkst. žiūrovų. M.Ruzgys buvo pripažintas gražiausiai žaidžiančiu krepšininku, o F.Kriaučiūnas - geriausiu gynėju. P.Lubinas buvo trečias rezultatyviausių žaidėjų sąraše.

Dėl dvimetrinio P.Lubino dar prieš čempionatą vyko aršios diskusijos, ar leisti dalyvauti krepšininkams, kurių ūgis viršija 190 cm. Ypač to nenorėjo Latvija. Buvo surastas kompromisas, nutarta skelbti dvi komandas nugalėtojas, Lietuva tapo absoliučia čempione. Latvija paskelbta čempione tarp komandų, neturinčių aukštaūgių.

Gegužės 29 d. komandos išsiskirstė po namus. 1941 m. Europos čempionatą nutarta surengti Prancūzijoje, tačiau planus sugriovė Antrasis pasaulinis karas. Kito pasirodymo žemyno pirmenybėse Lietuvos rinktinei teko laukti ilgai, iki 1995 m.

1939 m. Europos čempionai


Pranas Lubinas

Mykolas Ruzgys

Feliksas Kriaučiūnas

Juozas Jurgėla

Vytautas Budriūnas

Zenonas Puzinauskas

Artūras Andrulis

Leonas Baltrūnas

Pranas Mažeika

Leonas Petrauskas

Eugenijus Nikolskis

Vytautas Norkus

Artūras Cenfeldas

Mindaugas Šliūpas

Vytautas Leščinskas

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Pokljukoje (Slovėnija) vykstančio pasaulio biatlono taurės pirmojo etapo moterų 10 km persekiojimo lenktynes sekmadienį laimėjo be klaidų šaudžiusi suomė Kaisa Makarainen - 29 min. 16,9 sek.
  • RASTAS KŪNAS: tyrimą dėl britų turistės Grace Millane nužudymo vykdanti Naujosios Zelandijos policija aptiko jos kūną Oklando miesto pakraštyje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar statutiniams pareigūnams turi būti leista streikuoti?

balsuoti rezultatai

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -5     +1 C

1 C

 

   -1  -2 C

 -2    2 C

  -3 C

 

   +1 C

    4-6 m/s

    4-5 m/s

 

   1-2 m/s