Lietuvos krepšinio problema - žemas individualus žaidėjų meistriškumas

"Negarbinga konkurencija trukdo vaikų ugdymui. Yra pavyzdžių, kai vieną komandos lyderių nuolat kalbina kita mokykla, o joje krepšininkas ilgam atsisėda ant atsarginių suolo ir daugiau jo žaidžiančio nebematome, - mintimis dalinosi R. Paulauskas. - Kita grėsmė yra ta, kad moksleivių krepšinyje žūtbūt siekiama komandinės pergalės, o individualus meistriškumas nueina į antrą planą. Mes irgi norime konkuruoti, bet turime šią sistemą keisti. Dar viena problema - vaikų Lietuvoje, ypač rajonuose, mažėjimas. Nėra surenkamos pilnos pirmokų grupės, apleidžiamos kūno kultūros pamokos ir vaikai ateina sportuoti silpnai fiziškai pasiruošę".

Nemažai metų užsienyje praleidęs ir trumpai Kauno "Žalgiryje" dirbęs A. Milonas pabrėžė pirmųjų vaikų trenerių svarbą.

"Vieni iš svarbiausių yra pirmieji treji metai, per kuriuos formuojama žaidėjo technika. Jei treneriai tuo metu didesnį dėmesį skirs ne komandiniam darbui, o technikai, mąstymui aikštelėje, tai po keleto metų pasieksime labai gerų rezultatų", - vylėsi A. Milonas.

Šiais metais SKM priėmė 2000 vaikų ir sudarė 85 mokomąsias grupes.

"SKM privalumas yra tas, kad vaikų sportinis rengimas prasideda gana anksti. Jau šešerius metus bendradarbiaujame su darželiais, kuriuose vaikų sportinis aktyvumas pradedamas per krepšinį. Stengiamės, kad visi vaikai galėtų sportuoti netoli savo mokyklų ar namų. Galime vykdyti ankstyvą atranką ir todėl atsirenkame pačius talentingiausius. Turime gausų ir jauną trenerių kolektyvą, kuriame vykdoma intensyvi ugdymo programa. Stengiamės lokalizuotis tik Vilniaus mieste ir nemėginame atsivežti vaikų iš kitų rajonų. Taip pat turime savo socialinę programą, bendradarbiaujame su "Lietuvos ryto" krepšinio klubu. Ketiname skirti 30 tūkst. litų socialiai remtinoms šeimoms kompensuoti krepšininkų treniruotes", - pasakojo A. Milonas.

Didžiausia Lietuvos krepšinio mokykla tikisi, kad didelė konkurencija leis atsiskleisti talentingiausiems vaikams.

"Mes turime patį didžiausią vaikų skaičių ir turime didelį kiekį trenerių. Net ir tie vaikai, kurie nepatenka į mokyklos rinktinę, per sezoną sužaidžia mažiausiai 8-14 rungtynių. Turime planų iš savo auklėtinių burti komandą, kuri žaistų pradžioje bent regionų lygoje", - kalbėjo R. Paulauskas.

Lietuvos krepšinio mokyklų reitinge SKM užima 13-ąją vietą.

"Tai taip pat yra problema, nes tėveliai dažnai veda vaikus į tą mokyklą, kuri pirmauja reitinge. Mūsų mokyklai žaidėjų parengimas yra toks pat svarbus kiek ir laimėtos rungtynės. Jei individualiai žaidžiantys žaidėjai sudaro komandą, tai ji ir laimi. Nebūna paradoksų, kad žaidėjai stiprūs, o komanda pralaimi. Svarbiausia, kad krepšininkai sukandę dantis bandytų pataisyti savo silpnąsias puses, o ne jas paslėptų", - aiškino su stipriausiomis Lietuvos vyrų ir moterų komandomis anksčiau dirbęs R. Paulauskas.

SKM direktorius Andrius Čerškus apgailestavo, kad Vilniuje sąlygos žaisti krepšinį yra prastos.

"Įmonėms, kurios turi savo sporto sales, pelningiau yra rengti grupinius užsiėmimus ir padalinti erdvę į dvi dalis. Vilniuje naujos krepšinio bazės nedygsta, o kai kurių mokyklų salės yra netvarkytos nuo sovietmečio. Mieste daug apleistų aikštelių, todėl tai yra didelė problema. Kita bėda - finansavimo modelis. Sieksime, kad Vilniaus savivaldybė išlygintų sąlygas sportuoti vaikams. Siūlysime įvesti neformalaus ugdymo krepšelį, kad tai galėtų sumažinti tėvų kaštus ir pritrauktų daugiau lėšų", - sakė A. Čerškus.