respublika.lt

Krepšininkių svajonė - Venecija

(0)
Publikuota: 2019 liepos 17 07:00:44, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Lietuvos rinktinės krepšininkė Gintarė Petronytė kitą sezoną atstovaus Venecijos „Umana Reyer“ klubui. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Gražiausias pasaulio miestas, svajonių krepšinio komanda, geriausia klubo organizacija ir profesionaliausi žmonės - tokį apibūdinimą apie būsimą karjeros stotelę išgirdo Gintarė Petronytė. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vidurio puolėja grįžta į Italiją. Tai, pasak 30-metės krepšininkės, antra mylimiausia jos šalis. Pirmoje vietoje, žinoma, visada tik Lietuva. Todėl prieš naująjį sezoną nekantraudama ji laukia ir stovyklos su nacionaline komanda.

 

G.Petronytė, kaip jau rašėme, sukirto rankomis su aukščiausioje Italijos lygoje rungtyniaujančiu Venecijos „Umana Reyer“ moterų krepšinio klubu. Pastarasis rudenį išbandys savo jėgas Eurolygos atrankoje ir sieks vietos stipriausiame Senojo žemyno turnyre.

Vidurio puolėja per savo karjerą yra žaidusi Lietuvoje, Lenkijoje, Graikijoje, Libane, Turkijoje ir Italijoje. Pastarąjį kartą Italijos klubo garbę ji gynė 2015-2016 m. sezone, kai vilkėjo Neapolio „DIKE Basket“ marškinėlius. O nuo 2016 m. žaidė Turkijos lygoje. Paskutinis klubas šioje šalyje buvo Mersino BSB.

- Kodėl nusprendėte atsisveikinti su Turkijos klubu, kur buvote viena lyderių, ir grįžti į Italiją? - „Vakaro žinios“ paklausė Gintarės Petronytės.

- Iš tikrųjų, priimdama pasiūlymą ilgai negalvojau. Ta komanda manęs nori jau ne pirmus metus. Tai didelis profesionalus klubas. Žinau, kad ten situacija yra stabili. Turkijoje to labai trūko ir pasiilgau normalios Europos su taisyklėmis, gera organizacija. Klubas žais Eurolygos atrankoje. Tai irgi buvo vienas iš prioritetų. Taip pat Italija - mano mylimiausia šalis po Lietuvos (šypsosi). Taigi ilgai ir negalvojau. Turėjau pasiūlymų ir iš kitų klubų. Žinoma, didžiausias susidomėjimas buvo iš Turkijos. Tačiau, manau, jau pakankamai ilgai ten žaidžiau. Pajutau, jog jau laikas išvykti. Taigi apsispręsti nebuvo sunku.

- Tad nevykstate į nežinomybę, palaikėte ryšius su „Umana Reyer“ ir anksčiau?

- Apie būsimąjį klubą žinojau tikrai nemažai. Su juo bendrauju jau ne vienus metus. Jie jau mane norėjo prisikalbinti atvykti anksčiau, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vis ten nenuvažiuodavau. Tačiau ilgą laiką sekiau tą komandą. Taip pat ten žaidusių krepšininkių draugių atsiliepimai buvo tik geriausi. Iš tikrųjų girdėjau, jog ten yra svajonių komanda, gražiausias pasaulio miestas, geriausia organizacija ir profesionaliausi žmonės. Nors pati nebuvau ir nežinau (šypsosi). Tačiau girdėjau tik pačius geriausius atsiliepimus. Taigi žiūriu labai optimistiškai.

- Ne vienus metus praleidote Turkijoje, esate žaidusi ir Italijoje. Galite palyginti šių šalių lygas?

- Turkijos lyga daug metų buvo viena stipriausių Europoje. Tačiau pastaruosius metus visa ta ekonominė situacija su valiutų svyravimais turbūt pirmiausia palietė sporto klubus. Tiek vyrų, tiek moterų komandos išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dabar dauguma geriausių žaidėjų stengiasi vengti Turkijos pasiūlymų, nes paprasčiausiai labai vėluoja atlyginimai. Situacija nėra gera. Tu nežinai, ar gausi savo uždirbtus pinigus. Yra klubų, kur išsivažinėja žaidėjai ir žaidėjos tiesiog viduryje sezono. Taigi kiekvienais metais lyga natūraliai silpnėja. O Italijos lyga tikrai yra nebloga. Šiemet bus 14 komandų. 3-4 komandos yra stiprios, kovosiančios Europos turnyruose, kitos gal kažkiek silpnesnės. Taigi, manau, visai pajėgi lyga. Daug komandų, tad bus daug rungtynių. Nusimato gana ilgas ir įdomus sezonas.

- Kokie prisiminimai liko iš ankstesnio žaidimo Italijoje?

- Man tuomet ten labai patiko. Tačiau žaidžiau Italijos pietuose ir visą laiką girdėjau, kad šiaurė yra tarsi kita šalis. Ir patys italai šneka, kad ten viskas kitaip, kitos taisyklės, kitoks gyvenimas. Pati lyga tuomet buvo gana įdomi. Nebuvo labai stipri, o pakankamai apylygė. Taigi su mielu noru grįžtu į Italiją.

- Buvo svarbu, kur žaidžia klubas, siekia vietos Eurolygoje?

- Taip, nes nesinori vienų rungtynių per savaitę. Tiesiog noriu turėti kuo daugiau rungtynių ir žaisti aukščiausiu lygiu. Jei nepateks į Eurolygą, klubas žais Europos lygoje. To negalima sulyginti su rungtyniavimu tik vietiniame fronte.

- Pasiilgote laiko su rinktine, žaidimo nacionalinėje komandoje?

- Labai (šypsosi). Buvo sunku iš kitos ekrano pusės stebėti Europos čempionatą. Atrodo, žiūri į ten dalyvaujančias komandas ir žinai, kad už kai kurias tikrai esame geresnės ir vertesnės ten būti.

Tačiau yra, kaip yra. Iš tikrųjų labai pasiilgau rinktinės. Rugpjūtį lauks 10 dienų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės stovykla. Planuojame visos susirinkti. O dabar vyks individualus darbas derinamas su atostogomis. Buvo laiko šiek tiek pakeliauti, o antrą vasaros pusę daugiausia būsiu Lietuvoje ir rimčiau ruošiuosi būsimam sezonui.

- Skaudu girdėti, kad jaunos krepšininkės nenori atstovauti savo šaliai?

- Man tokių minčių niekada nebūdavo. Mano laikais apskritai labai didelė konkurencija buvo. Visos beprotiškai norėjo ir darė viską, kad patektų į rinktinę. Visoms tai buvo svajonė ir garbė. Tačiau dabar laikai yra kitokie. Mes augdamos matėme labai aukštą lygį. Turėjome ko siekti, į ką lygiuotis, matėme Vilniaus „Lietuvos telekomą“. Tai buvo stipri Eurolygos komanda. Moterų rinktinė irgi žaidė aukščiausiu lygiu. Į „Lietuvos telekomo“ rungtynes ateidavo daug žmonių, žaidėjų nuotraukos kabėdavo gatvėse. Buvo motyvacija, o dabar mergaitės jos nemato. Lietuva netguri stipraus moterų krepšinio klubo. Galbūt jos ne visos supranta, kad ir iš krepšinio galima gerai gyventi, daug pasiekti. Tiesiog tu turi siekti maksimumo. Lietuvos rinktinė visada buvo ir bus Lietuvos rinktine, nesvarbu kokios amžiaus grupės. Tai didžiulė garbė. Man nesuvokiama, kaip gali atsisakyti vilkėti Lietuvos rinktinės aprangą.

- Kas gali padėti pakeisti situaciją? Pastaraisiais metais vyko permainos Lietuvos moterų krepšinio lygoje, atsirado Baltijos čempionatas, manote, žengiami tinkami žingsniai?

- Bandoma kažką daryti, tačiau to negana. Netgi apžvelgiant pastaruosius metus, negalima pasakyti, kad Lietuvos lyga eina į priekį. Galbūt struktūra ir keičiasi, bet lyga į priekį neina. Pirmiausia, sakyčiau, reikia padaryti vieną labai stiprią komandą, kaip anksčiau turėjome „Lietuvos telekomą“. Juk, pavyzdžiui, Latvijos moterų krepšinio lyga irgi bloga, tačiau jos turi Rygos TTT komandą, kuri žaidžia Eurolygoje. Šis klubas yra mergaičių siekiamybė. Į Rygą žaisti atvažiuoja aukščiausio lygio Rusijos, Turkijos komandos. Mergaitės gali eiti ir stebėti tas rungtynes. Pernai TTT Eurolygoje toli nuėjo. Taigi tai jaunų krepšininkių motyvacija. Visos nori pakliūti į tą komandą, treniruotis su geriausiomis žaidėjomis, dirbti su geriausiais treneriais. Taigi, pirmiausia, mums reikia komandos, kuri būtų matoma. Esame maža šalis, tad niekada neturėsime labai stiprios lygos, kaip Turkija, Rusija, Ispanija, Italija. Tiesiog mes tam esame per maži. Tačiau mes visada galime turėti bent vieną stiprią matomą komandą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s