Jaunių čempionėms atėjo laikas subręsti

Šiandien Prancūzijoje prasidėsiančiame Europos moterų krepšinio čempionate dalyvaus kaip niekada jauna Lietuvos rinktinė. Šešios jos narės 2008 metais tapo Senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) čempionėmis. Prancūzijoje joms teks įrodinėti, kad jau subrendo aukščiausio lygio krepšiniui. Treneris Algirdas Paulauskas pasirinkimo neturi, tačiau pripažįsta, kad kelios patyrusios žaidėjos padarytų šią komandą daug pajėgesnę.

Džiugių naujienų nebuvo

Kai A.Paulauskas paskelbė kandidačių sąrašą, jis žinojo, kad komandai nepadės ne vienus metus lyderėmis buvusios Sandra Linkevičienė ir Eglė Šulčiūtė. Jau tada buvo aišku, kad teks remtis jaunimu. Tačiau pasirengimo metu treneris turėjo susitaikyti su dar keliomis nemaloniomis naujienomis. A.Paulauskas ilgai laukė Aušros Bimbaitės sprendimo ir išgirdo neigiamą atsakymą.

Vėliau paaiškėjo, kad Marina Solopova negali normaliai žaisti dėl nugaros skausmų. Ši gynėja taip pat yra iš 2008 metų čempionių kartos, tačiau turi daugiau patirties nei bendraamžės. Paskutinis nuostolis buvo atsinaujinusi Gretos Šniokaitės peties trauma. Teko atlikti dar vieną pakeitimą 12-uke. G.Šniokaitės vietą užėmė anksčiau iš treniruočių stovyklos išsiųsta Lina Pikčiūtė.

Paskutinis pasikeitimas vargu ar turės didelę įtaką. Kas bežaistų, ar G.Šniokaitė, ar L.Pikčiūtė, komanda yra labai jauna. Kaip teigė A.Paulauskas, turbūt jauniausia per visą rinktinės istoriją. Prasidėjus naujam olimpiniam ciklui, daugelyje komandų vyksta kartų kaita, tačiau Lietuvos moterų krepšinyje ji atrodo drastiška. Nepaisant to, A.Paulauskas neatsisako Lietuvos krepšinio federacijos iškelto uždavinio užimti 3-5 vietas. Penktoji pozicija garantuotų kelialapį į pasaulio čempionatą.

Patirties paradoksai

Jei komanda pasieks federacijos iškeltą tikslą, tai bus galima vertinti kaip sensaciją. Pirmiausiai reikės užimti bent trečiąją vietą D grupėje ir patekti į antrąjį etapą. Pasižiūrėjus į krepšininkių amžių ir patirtį, tai atrodo gana sunkus uždavinys.

Į akis krinta faktas, kad trys rinktinės žaidėjos yra gerokai vyresnės už kitas. Amžiumi išsiskiria Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, Kristina Vengrytė ir Iveta Šalkauskė. Tai nereiškia, kad būtent jos turi daugiausiai patirties aukščiausio lygio turnyruose. Iš tiesų patirties turi tik I.Šalkauskė, dalyvavusi 2002 metų pasaulio čempionate bei 2005 ir 2007 metų Europos pirmenybėse. R.Žemantauskaitė-Matlašaitienė nuvyko į 2002 metų pasaulio čempionatą, tačiau ten žaidė nedaug. Paskui įvairios priežastys vis užkirsdavo gynėjai kelią į rinktinę. K.Vengrytė dalyvavo tik 2007 metų Europos čempionate ir ten atliko epizodinį vaidmenį.

Keista, tačiau labiausiai patyrusia rinktinės žaidėja galima vadinti 24-erių Gintarę Petronytę. Vidurio puolėja nacionalinėje komandoje jau sužaidė daugiau nei 100 rungtynių. G.Petronytė žaidė 2006 metų pasaulio pirmenybėse bei 2007, 2009 ir 2011 metų Europos čempionatuose. Įdomu palyginti moterų ir vyrų rinktinių padėtį. Vyrų komandoje 1989 metais gimę Mindaugas Kuzminskas ir Adas Juškevičius yra vadinami jaunais krepšininkais. Moterų rinktinėje tokio amžiaus ir jaunesnės žaidėjos sudaro pagrindą.

Penkios debiutantės

Inesa Visgaudaitė, Gabrielė Gutkauskaitė, Mantė Kvederavičiūtė, Giedrė Paugaitė, Eglė Šikšniūtė ir L.Pikčiūtė 2008 metais tapo jaunių čempionėmis. G.Petronytė ir Kamilė Nacickaitė yra tik šiek tiek vyresnės, Monika Grigalauskytė - netgi jaunesnė. Merginoms užtenka talento, bet moterų krepšinyje jos dar nedaug ką matė. Išskirti galima G.Petronytę ir G.Paugaitę, kurios dalyvavo 2009 ir 2011 metų Europos čempionatuose.

Kitų žaidėjų patirtis yra minimali arba jos visai nėra. Dvi krepšininkės buvo rinktinėje užpernai. Tačiau tame Europos čempionate G.Gutkauskaitė pasirodė tik dvejose, o M.Kvederavičiūtė - vienose rungtynėse. Apsiprasti rinktinėje šiek tiek padėjo pernai vykusios atrankos varžybos. Didžiuosiuose turnyruose - Europos ir pasaulio čempionatuose - penkios šiemetinės komandos narės niekada nežaidė. I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė, L.Pikčiūtė, M.Grigalauskytė ir E.Šikšniūtė yra debiutantės.

Čempionatas Prancūzijoje taps lakmuso popierėliu, parodysiančiu Lietuvos moterų krepšinio lygos pajėgumą. Anksčiau rinktinės pagrindą sudarydavo vieno klubo (Vilniaus TEO, Kauno „Viči-Aisčių“) žaidėjos. Jos žaisdavo Eurolygoje ir ten semdavosi patirties. Rinktinėje prie šių krepšininkių prisidėdavo kelios merginos iš užsienio klubų. Nacionalinėje komandoje ir dabar yra keturios legionierės - I.Visgaudaitė, K.Nacickaitė, G.Petronytė ir G.Paugaitė. Tačiau vieno dominuojančio klubo Lietuvoje nėra. Po tris krepšininkes žaidžia Vilniaus „Kibirkštyje“ ir Klaipėdos „Fortūnoje“, dvi - Kauno rajono „Hoptrans-Sirenose“. Nė viena Lietuvos komanda nežaidė Eurolygoje. „Kibirkštis“ dalyvavo Europos taurės turnyre, bet iškrito po pirmojo etapo.

Reikia pavyzdžio

Beveik vienodas daugelio krepšininkių amžius gali atrodyti pranašumas. Prieš skrydį į Prancūziją K.Nacickaitė teigė, kad žaidėjos puikiai sutaria ir aikštelėje, ir už  jos ribų. Tačiau A.Paulauskas mano, kad jaunimas komandoje turėtų turėti pavyzdžius. „Būtų geriausia, jei žaistų 2-3 patyrusios krepšininkės. Yra I.Šalkauskė, jei pridėtume S.Linkevičienę ir A.Bimbaitę ar E.Šulčiūtę, rinktinė būtų labai įdomi. Būtų geras jaunimo ir patirties lydinys. Jaunos žaidėjos aikštelėje greičiau sutrinka, o patyrusios viską sustato į vietą. Ir jaunimui tada lengviau žaisti, jis gauna daugiau naudos, tvirčiau jaučiasi. Kai yra tik jaunos žaidėjos, joms sunkiau tobulėti“, - pažymėjo treneris.

Pasak jo, į lyderių vaidmenis pretenduoja G.Paugaitė, G.Petronytė ir I.Šalkauskė. „Labai daug tikėjausi iš M.Kvederavičiūtės, bet kol kas ji gerai sužaidė tik 1-2 rungtynes iš 11. Stabilumo nėra, tačiau kažkuriose rungtynėse ji gali imtis atsakomybės, nes turi duomenis. Jei žaistų M.Solopova, ir ji galėtų būti lyderė“, - svarstė A.Paulauskas.

Trenerio užduotį dar labiau apsunkina tai, kad D grupėje susirinks stipri kompanija. Joje nėra aiškių lyderių, bet nėra ir komandos, kurią galima vadinti autsaidere. Čekės yra 2010 metų pasaulio vicečempionės. Užpernai Europos pirmenybėse jos liko ketvirtos, o pernai olimpinėse žaidynėse - septintos.

Prieš kelerius metus prie favoričių būdavo priskiriamos baltarusės. 2007 metais jos pelnė bronzą Europos čempionate, 2010 metais tapo ketvirtąja pasaulio komanda. Tiesa, pastarajame Europos čempionate baltarusės liko tik devintos. Kroatijos rinktinė juda visai kitokiu grafiku. Ji ilgai negalėjo pasigirti geromis pozicijomis, tačiau užpernai Europos čempionate užėmė penktąją vietą. Tai leido dalyvauti olimpinėse žaidynėse Londone. Ten kroatės liko dešimtos. Pasak A.Paulausko, varžovės, kitaip nei lietuvės, surinko stipriausias krepšininkes.

Istorija

Visi Lietuvos moterų rinktinės pasirodymai Europos čempionatuose

1938 m., Italija

Užimta vieta - 2

Lyderės: Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Juzė Jazbutienė

Lietuvos rinktinė buvo suburta tik likus metams iki pirmojo Europos moterų čempionato. Nepaisant to, mūsų šalies krepšininkės pasekė 1937 metais čempionais tapusių Lietuvos vyrų pavyzdžiu ir iškovojo medalius. Trys stipriausios komandos pasiekė po 3 pergales ir patyrė po 1 pralaimėjimą. Teko skaičiuoti tarpusavio mačų taškų santykį. Auksas atiteko italėms, sidabras - lietuvėms, bronza - lenkėms.

1995 m., Čekija

Užimta vieta - 5

Lyderės: Loreta Berūkštienė, Jurgita Štreimikytė, Vitalija Tuomaitė

Sugrįžimas į tarptautinę areną buvo garbingas. Lietuvos krepšininkės užėmė ketvirtąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje 72:76 pralaimėjo Ukrainai, tačiau gerai pasirodė paguodos varžybose. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 91:64 sutriuškino Kroatiją ir 68:62 įveikė Moldovą. Visgi penktoji vieta neleido patekti į 1996 metų olimpines žaidynes, kuriose dalyvavo tik trys Europos rinktinės.

1997 m., Vengrija

Užimta vieta - 1

Lyderės: J.Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Dalia Kurtinaitienė

Triumfo valanda išaušo, prie rinktinės vairo stojus tuo metu jaunam treneriui Vydui Gedvilui. Savo jėgą lietuvės parodė jau pirmajame etape, kai laimėjo 4 iš 5 rungtynių ir tapo grupės nugalėtojomis. Ketvirtfinalyje mūsų rinktinė 68:53 nugalėjo Moldovą, o pusfinalyje po pratęsimo 78:77 palaužė Vokietiją. Lemiamą metimą pataikė L.Dambrauskaitė. Kovoje dėl aukso lietuvės 72:62 įveikė Slovakijos krepšininkes.

1999 m., Lenkija

Užimta vieta - 6

Lyderės: J.Štreimikytė, J.Vilutytė, Ingrida Jonkutė

Bandymas apginti titulą baigėsi nusivylimu. Lietuvės ne tik neiškovojo medalių, bet ir nepelnė kelialapio į 2000 metų olimpines žaidynes. V.Gedvilo auklėtinės laimėjo grupės varžybas, tačiau ketvirtfinalyje slovakės joms atsirevanšavo už prieš dvejus metus patirtą pralaimėjimą. Lietuvės nusileido varžovėms 63:69. Paskui kovoje dėl 5-8 vietų mūsų krepšininkės 71:57 nugalėjo Jugoslaviją ir 43:53 pralaimėjo Čekijai.

2001 m., Prancūzija

Užimta vieta - 4

Lyderės: J.Vilutytė, Lina Brazdeikytė, Irena Vizbarienė

Prancūzijoje, kur čempionatas vyks ir šiemet, lietuvėms sekėsi neblogai, tačiau pritrūko vienos pergalės. Antrąją vietą grupėje užėmusi Lietuvos rinktinė tąkart peržengė ketvirtfinalio barjerą. Šiame etape pavyko 83:81 palaužti Lenkiją. Medaliai išsprūdo iš rankų, nes lietuvės pralaimėjo du paskutinius mačus. Pusfinalyje mūsiškės 44:75 pripažino prancūzių pranašumą, o kovoje dėl bronzos 74:89 nusileido Ispanijai.

2005 m., Turkija

Užimta vieta - 4

Lyderės: Sandra Linkevičienė, Iveta Šalkauskė, Rima Valentienė, Eglė Šulčiūtė

Į 2003 metų čempionatą lietuvės apskritai nepateko ir tai nulėmė V.Gedvilo pasitraukimą. Rinktinės vairą perėmė dabartinis treneris Algirdas Paulauskas. Jo debiutas daug kuo priminė komandos pasirodymą 2001 metais. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje vėl įveikė Lenkiją (67:58). Kova dėl medalių vėl buvo nesėkminga. Mūsų rinktinė pusfinalyje 50:65 pralaimėjo Rusijai, o mače dėl bronzos 65:83 - Ispanijai.

2007 m., Italija

Užimta vieta - 6

Lyderės: I.Šalkauskė, S.Linkevičienė, Agnė Abromaitė

Pirmajame etape savo grupėje lietuvės liko antros, antrajame - ketvirtos. Užėmus tokią vietą, ketvirtfinalyje teko žaisti su favoritėmis rusėmis, joms pralaimėta 58:75. Kovoje dėl 5-8 vietų Lietuvos rinktinė 67:65 įveikė Prancūziją ir 54:93 pralaimėjo Čekijai. Tragiškos paskutinės rungtynės panaikino viltis patekti į olimpines žaidynes. Kelialapius į jas gavo penkios Europos komandos.

2009 m., Latvija

Užimta vieta - 11-12

Lyderės: E.Šulčiūtė, A.Abromaitė, Gintarė Petronytė

Prie rinktinės vairo tais metais stovėjo Rūtenis Paulauskas. Tai buvo pirmas ir paskutinis jo Europos čempionatas. Lietuvės pirmą kartą nepateko į atkrintamąsias varžybas. Jos šiaip taip įveikė pirmojo etapo barjerą, bet antrajame neiškovojo nė vienos pergalės. Tuo pasirodymas baigėsi. Per visą čempionatą lietuvės pasiekė tik vieną pergalę iš šešių galimų.

2011 m., Lenkija

Užimta vieta - 7

Lyderės: S.Linkevičienė, Aušra Bimbaitė, E.Šulčiūtė, G.Petronytė

Vyriausiuoju treneriu vėl tapo A.Paulauskas, o čempionato pradžia buvo optimistinė. Lietuvės užėmė pirmąją vietą grupėje, pavyko įveikti net ruses. Antrajame etape grupėje buvo užimta antroji vieta, tačiau žygį link medalių nutraukė pralaimėjimas ketvirtfinalyje prancūzėms 58:66. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuvės 59:68 nusileido juodkalnietėms. Nuotaiką praskaidrino paskutinis mačas, jame pavyko 75:56 nugalėti kaimynes latves.

Faktai

Čempionato komandos

A grupė:

Juodkalnija, Turkija, Slovakija, Ukraina

B grupė:

Rusija, Ispanija, Italija, Švedija

C grupė:

Prancūzija, Latvija, Serbija, Didžioji Britanija

D grupė:

Lietuva, Čekija, Baltarusija, Kroatija

Lietuvos rinktinės tvarkaraštis

Birželio 15 d.

16 val. Lietuva - Kroatija

Birželio 16 d.

19.30 val. Lietuva - Čekija

Birželio 17 d.

13.30 val. Lietuva - Baltarusija