D.Adomaičio darbas dar nebaigtas

Blogiausias variantas

Skaudu iškristi pirmajame atkrintamųjų varžybų etape, dar skaudžiau, kai grupės nugalėtojai pralaimi ketvirtajai kitos grupės komandai. Šįkart B grupės nugalėtoja Lietuva 64:77 nusileido ketvirtajai A grupės ekipai Graikijai. Ketvirtfinalio mūsiškiai nepasiekė tik trečią kartą per dalyvavimo Europos čempionatuose istoriją. Ankstesni kartai (2001 ir 2009 m. pirmenybės) paliko ypač slogų įspūdį. Šįkart čempionatas nebuvo toks baisus. Vertinti reikia ne tik rezultatą, bet ir aplinkybes.

Įvertinti jas ir nesėkmingas aštuntfinalio rungtynes paprašėme dviejų krepšinio specialistų. Rimas Endrijaitis ilgai treniravo Vilniaus „Statybą“, dabar jis yra Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ prezidentas. Gintaras Krapikas žaidė Kauno „Žalgiryje“ ir jį treniravo, ne vienus metus dirbo asistentu rinktinės štabe.

Pasak G.Krapiko, kai kalbama apie ketvirtąją grupės komandą, sunku net įsivaizduoti blogesnį variantą už Graikijos rinktinę: „Jų komandoje yra daug patyrusių krepšininkų, kurie žino, kaip žaisti atkrintamąsias rungtynes, kuriose dominuoja kietas, ne toks gražus akiai žaidimas. Kai tiek daug pastatyta ant kortos, krepšinis būna kietesnis, labiau gynybinis. Varžovams pavyko mus įvelti į tokį krepšinį.“

Tai, kas vyko B grupės rungtynėse Tel Avive, jau nieko nereiškė finaliniame etape Stambule. „Varžovai neleido mums žaisti taip, kaip žaidėme grupės varžybose. Mūsų geras ginklas buvo metimai iš toli. Ir, be abejo, labai solidus Jono Valančiūno žaidimas po krepšiu. Varžovai mums primetė savo žaidimo stilių, uždengė laisvus metimus. O tų metimų, kuriuos visgi turėjome, nepataikėme. Manau, tai susiję ir su žaidėjų psichologija. Kai rungtynės nesiseka lengvai, stresas dar labiau sukausto“, - teigė G.Krapikas.

Daug silpnųjų vietų

2001 m. aštuntfinalyje lietuviai beviltiškai pralaimėjo latviams. 2009 m. apskritai pavyko laimėti tik vieną mačą iš šešių. Šį čempionatą vargu ar galima prilyginti tokiems pasirodymams. R.Endrijaičio nuomone, graikai daugumoje pozicijų lietuviams ne tik nenusileidžia, bet ir pranoksta: „Graikų komanda yra pajėgi. Yra patyrusių žaidėjų sudėtis, ypač geri atsitraukę žaidėjai. Jie yra protingi, gerai valdo kamuolį ir kūną. Šiuo atžvilgiu graikai mus pranoksta. Mes jiems pralošėme trijose pozicijose.“

Lietuvių pranašumas buvo vidurio puolėjo pozicijoje. „Reikia pagirti J.Valančiūną. Aš nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad jis padarė didelę pažangą savo meistriškumu, fiziniu pasirengimu, kovingumu. Ir savo elgesiu. Jis tapo solidžiu vidurio puolėju. Tačiau J.Valančiūną keitusiam Artūrui Gudaičiui nepavyko. Jam tai buvo per didelė įtampa“, - centrų žaidimą įvertino R.Endrijaitis.

Lieka sunkiojo krašto puolėjo pozicija, kuri tapo silpnąja vieta dėl Pauliaus Jankūno ir Domanto Sabonio nebuvimo. R.Endrijaitis gyrė į šią poziciją pasislinkusį Mindaugą Kuzminską, bet jo pastangų neužteko. „Donatas Motiejūnas buvo nepasirengęs tai veiklai. O kodėl nepasirengęs - ne paslaptis. Dar ir išvykimas į JAV prisidėjo. Gal taip ir reikėjo, nenoriu būti teisėju. Bet po kelionės ten ir atgal 4-5 dienas esi negyvas dėl aklimatizacijos. Organizmas yra organizmas ir čia nieko nepakeisi. Tačiau jeigu taip reikėjo, vadinasi, reikėjo. Ketvirtojo numerio pozicijoje liko skylė. D.Motiejūnas buvo starto penkete ir nesugaudė graiko, kuris gerai žaidžia ir nugara, ir veidu į krepšį, turi metimą. Mus toje vietoje sušaudė per keletą minučių“, - teigė R.Endrijaitis.

Gynėjų grandyje viską sujaukė Luko Lekavičiaus trauma. „Mantas Kalnietis buvo savo vietoje. Jis turėjo didžiulį krūvį. Maniau, kad grįžęs iš Italijos jis apskritai sunkiai patrauks. Tačiau jis atsigavo ir savo darbą atliko tvarkingai, - svarstė R.Endrijaitis. - Pagal savo galimybes jis atrodė gerai, bet įvyko tragedija su L.Lekavičiumi ir iškilo klausimas, kas keis M.Kalnietį. Su L.Lekavičiumi žaidimas būdavo greitas, aštrus, jis sudraskydavo gynybą. Marius Grigonis ir Adas Juškevičius kontrolinių rungtynių metu nebuvo pasirengę tam darbui. Vienas buvo traumuotas, kitas kurį laiką buvo atjungtas nuo rinktinės. Čia susiklostė probleminė situacija. Žinome, kad Artūras Milaknis ir Martynas Gecevičius turi geras rankas, gali atakuoti, bet čia reikia dar ir gintis.“

Ne favoritai

Dabar svarstoma, ar 2013 ir 2015 m. Europos vicečempionę Lietuvos rinktinę vis dar verta vadinti elitine. Gal pagal žaidėjų pasirinkimą ji tik vidutiniokė? Vieno atsakymo nėra. „Sugrįžkime prie to, kad nesurinkome tokios komandos, kokią galėjome surinkti. Vos ne paskutinėje pasiruošimo fazėje iškrito L.Lekavičius, kuris pakeisdavo žaidimo braižą. Neturėjome D.Sabonio, o manėme, kad jį turėsime. Aš jau neskaičiuoju P.Jankūno. Tos netektys mus padarė tikrai ne pačius stipriausius ir jau tikrai ne favoritais laimėti Europos čempionatą. Be abejo, mes vis tiek turėjome aukšto lygio žaidėjų, bet jie tokioje situacijoje turėjo beveik visi sužaisti bent jau geriau už savo vidurkį. To irgi neįvyko. O tokiu atveju mes tikrai nesame madas demonstruojanti komanda“, - konstatavo G.Krapikas.

Kai kurios rinktinės turėjo dar daugiau netekčių, tačiau ne visas netektys paveikė vienodai. Lietuvoje nėra tokio krepšininkų pasirinkimo kaip Ispanijoje. R.Endrijaitis priminė, kad vienas svarbiausių rinktinės krepšininkų Jonas Mačiulis Madrido klube „Real“ vaidina anaiptol ne tokį svarbų vaidmenį. „Nedaug kur turime persvarą, yra tik J.Valančiūnas. D.Adomaičiui buvo sunku viską suklijuoti. Per daug susidėjo problemų - L.Lekavičiaus problema, D.Motiejūno problema, antrojo gynėjo problema. Tačiau neverta daryti didelės tragedijos. Pralaimėjome rimtai, organizuotai ir labai motyvuotai komandai“, - sakė R.Endrijaitis.

Po aštuntfinalio mačo D.Adomaitis užsiminė, kad motyvacijos varžovams pridėjo Tomas Pačėsas, nepagarbiai kalbėjęs apie graikų trenerį Kostą Misą. O mūsų krepšininkus esą paveikė tai, kad tėvynėje jiems avansu kabinti medaliai.

G.Krapikas mano, kad įvairios kalbos neturėtų išmušti iš vėžių aukšto lygio komandos: „Jei kažkas nori surasti pasiteisinimo priežastį, jų galima surasti ir daugiau. Manau, kad tokie šalutiniai poveikiai nėra nauji. Nėra taip, kad anksčiau visada būdavo vienaip, o šiemet staiga pasidarė kitaip. Taip buvo visą laiką. Man pačiam būnant trenerių štabe teko dalyvauti čempionatuose, kai sunkiai išeidavome iš grupės, bet laimėdavome sidabro medalius. Kai rungtynės grupėje būdavo sunkios, taip pat būdavo kritikos. O po gerų rungtynių irgi būdavo kabinami medaliai, vos ne auksiniai. Tai dalis to psichologinio spaudimo, kuris visada yra.“

Naujas iššūkis

Krepšininkai po pralaimėjimo palaikė D.Adomaitį. Treneris turi sutartį visam olimpiniam ciklui, bet negarantavo, kad liks eiti pareigų. Kitą savaitę jis ketina susitikti su Lietuvos krepšinio federacijos vadovais. Tačiau sprendimas parodyti D.Adomaičiui duris būtų, švelniai tariant, keistas žingsnis. Jau lapkričio 23 d. lietuviai pradės kovas 2019 m. pasaulio čempionato atrankoje.

„Treneris elgiasi galbūt teisingai, nes vis tiek reikia susitikti su federacijos atstovais, siauresniame rate aptarti, kodėl taip įvyko. Mes juk nebuvome viduje ir nežinome, kodėl nemažai krepšininkų šiose rungtynėse nesužaidė. Ar tai tik labai blogas sutapimas, ar yra kitų priežasčių? Lengviausia dabar būtų Dainiui išeiti arba federacijos prezidentui pasakyti, kad jį atleidžia. O ką mes darysime toliau, kokią alternatyvą turime? Darant radikalų sprendimą, reikia turėti kažkokią alternatyvą. Manau, visa tai federacija ir aptars“, - diplomatiškai kalbėjo G.Krapikas.

R.Endrijaitis neabejoja, kad D.Adomaitis turi likti rinktinėje. „Dabar rėkauja - gal Š. Jasikevičius galėtų, gal Rimas Kurtinaitis. Tačiau už dviejų mėnesių vėl reikės žaisti. Juk Š.Jasikevičius turi Kauno „Žalgirį“, jam reikia dirbti Eurolygoje. R.Kurtinaitis dirba su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Kad žmogus dabar dirbtų su rinktine, jis turi visai neturėti klubo“, - akcentavo krepšinio specialistas.

Atrankoje negalės žaisti NBA ir Eurolygos klubų krepšininkai. Rinktinės trenerio darbas bus dar sudėtingesnis. „D.Adomaitis yra jaunas žmogus. Šis pralaimėjimas nėra tragedija. Aišku, žiūrovams, tautai, o ir man asmeniškai buvo skaudu, bet ką darysi. Visi buvome jauni, visiems treneriams teko tai pereiti. Svarbu, kad žmogus suprastų, kur yra klaidos, kad jis judėtų į priekį. Yra ir jaunų senių, kurie nejuda. 40-50 metų žmogus jau būna įšalęs į ledą, niekuo nesidomi. Nepanašu, kad D.Adomaitis būtų toks žmogus. Jis blaiviai kalba, daro išvadas, supranta, kur buvo problemos. Aš D.Adomaitį palikčiau. Darbas laukia pragariškas. Reikia džiaugtis, kad žmogus dirba“, - teigė R.Endrijaitis.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“