Lietuvos sporto universitete (LSU), iškilmingame Senato posėdyje pagerbtas šios aukštosios mokyklos buvęs absolventas, ilgametis treneris Aleksandras Kosauskas: jam įteiktos LSU Garbės daktaro regalijos.
Iškilmėse dalyvavo Universiteto bendruomenės, miesto savivaldybės, sporto organizacijų atstovų, A. Kosausko auklėtinių. Tarp svečių, pasveikinusių naująjį LSU Garbės daktarą, buvo ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
LSU Senato pirmininko prof. dr. Alekso Stanislovaičio teigimu, A.Kosauskas yra vienas žymiausių Universiteto absolventų, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje.
„Sunku suskaičiuoti visus jo nuopelnus. Jis yra ne tik atletinio rengimo sistemos pradininkas Lietuvoje. Jo darbų pavyzdžiu sukurta ir Treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacija. Dauguma fizinio rengimo trenerių paruošti pagal A.Kosausko sistemą",- teigė LSU Senato pirmininkas prof. dr. A. Stanislovaitis.
ELTA primena, jog gegužės 5-ąją dieną atšventęs 73-iąjį gimtadienį, A. Kosauskas baigė aktyvią veiklą.
„Mano gyvenimas prabėgo šalia Universiteto, nepaisant ilgametės ir intensyvios trenerio veiklos, nuo jo nebuvau nutolęs. Žaliakalnyje pralėkė vaikystė, netoliese sportavau, vėliau įstojau į tuometinį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigiau 1964-aisiais. Iki šiol palaikau ryšį su buvusiais kurso draugais. Domiuosi, kaip keičiasi mano Alma Mater. Baigiau institutą, vėliau jis tapo akademija, o dabar išaugo į universitetą.
Pastebiu, kad Universitetas daug dėmesio skiria sporto mokslui. Tai - labai svarbu. Šiuolaikiniame sporte daug ką lemia sekundės dalys, milimetrai, todėl būtina parengti specialistą, turintį gilias įžvalgas. Noriu padėkoti visiems, kurie įvertino mano veiklą", - sakė A. Kosauskas.
A. Kosauskas gimė 1941 m. gegužės 5 d. Kaune. Nuo pat jaunystės mėgo bėgioti ir buvo atletiškas lengvaatletis, keliskart tapo Lietuvos 400 m bėgimo čempionu. 1964 m. baigė LVKKI ir pradėjo dirbti Kauno 6-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju. Vėliau buvo Kauno vaikų sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, 1975-1985 m. -Lietuvos lengvosios atletikos rinktinių (sprinto ir barjerinio bėgimo) vyriausiasis treneris. Parengė daugelį Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkų (jo auklėtinio Jono Jakščio 110 m barjerinio bėgimo rekordas nepagerintas daugiau kaip 25 metus). Pastaraisiais metais, prieš pereidamas dirbti į „Žalgirį", treniravo net 25 lengvaatlečius, kurie buvo rekordininkai, Lietuvos čempionai, rinktinių nariai.
1987-aisiais A. Kosauskas pradėjo dirbti Kauno „Žalgirio" komandos fizinio rengimo treneriu. 1992-2006 m. - Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, 2006-2009 m. Sopoto (Lenkija) „Procom-Trefl" komandos specialiojo fizinio rengimo treneris.
2003 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 1999 m. A. Kosauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu. 2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi, 2011 m. LTOK Olimpine žvaigžde, 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu.
Lietuvos sporto universitete (LSU), iškilmingame Senato posėdyje pagerbtas šios aukštosios mokyklos buvęs absolventas, ilgametis treneris Aleksandras Kosauskas: jam įteiktos LSU Garbės daktaro regalijos.
Iškilmėse dalyvavo Universiteto bendruomenės, miesto savivaldybės, sporto organizacijų atstovų, A. Kosausko auklėtinių. Tarp svečių, pasveikinusių naująjį LSU Garbės daktarą, buvo ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
LSU Senato pirmininko prof. dr. Alekso Stanislovaičio teigimu, A.Kosauskas yra vienas žymiausių Universiteto absolventų, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje.
„Sunku suskaičiuoti visus jo nuopelnus. Jis yra ne tik atletinio rengimo sistemos pradininkas Lietuvoje. Jo darbų pavyzdžiu sukurta ir Treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacija. Dauguma fizinio rengimo trenerių paruošti pagal A.Kosausko sistemą",- teigė LSU Senato pirmininkas prof. dr. A. Stanislovaitis.
ELTA primena, jog gegužės 5-ąją dieną atšventęs 73-iąjį gimtadienį, A. Kosauskas baigė aktyvią veiklą.
„Mano gyvenimas prabėgo šalia Universiteto, nepaisant ilgametės ir intensyvios trenerio veiklos, nuo jo nebuvau nutolęs. Žaliakalnyje pralėkė vaikystė, netoliese sportavau, vėliau įstojau į tuometinį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigiau 1964-aisiais. Iki šiol palaikau ryšį su buvusiais kurso draugais. Domiuosi, kaip keičiasi mano Alma Mater. Baigiau institutą, vėliau jis tapo akademija, o dabar išaugo į universitetą.
Pastebiu, kad Universitetas daug dėmesio skiria sporto mokslui. Tai - labai svarbu. Šiuolaikiniame sporte daug ką lemia sekundės dalys, milimetrai, todėl būtina parengti specialistą, turintį gilias įžvalgas. Noriu padėkoti visiems, kurie įvertino mano veiklą", - sakė A. Kosauskas.
A. Kosauskas gimė 1941 m. gegužės 5 d. Kaune. Nuo pat jaunystės mėgo bėgioti ir buvo atletiškas lengvaatletis, keliskart tapo Lietuvos 400 m bėgimo čempionu. 1964 m. baigė LVKKI ir pradėjo dirbti Kauno 6-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju. Vėliau buvo Kauno vaikų sporto mokyklos lengvosios atletikos treneris, 1975-1985 m. -Lietuvos lengvosios atletikos rinktinių (sprinto ir barjerinio bėgimo) vyriausiasis treneris. Parengė daugelį Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkų (jo auklėtinio Jono Jakščio 110 m barjerinio bėgimo rekordas nepagerintas daugiau kaip 25 metus). Pastaraisiais metais, prieš pereidamas dirbti į „Žalgirį", treniravo net 25 lengvaatlečius, kurie buvo rekordininkai, Lietuvos čempionai, rinktinių nariai.
1987-aisiais A. Kosauskas pradėjo dirbti Kauno „Žalgirio" komandos fizinio rengimo treneriu. 1992-2006 m. - Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, 2006-2009 m. Sopoto (Lenkija) „Procom-Trefl" komandos specialiojo fizinio rengimo treneris.
2003 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 1999 m. A. Kosauskas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu. 2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi, 2011 m. LTOK Olimpine žvaigžde, 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
