respublika.lt
 

Šiame sporte yra vietos lietuviams

2018 sausio mėn. 20 d. 16:44:22
Arūnas ABROMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Iki Pjongčango olimpinių žaidynių liko tik trys savaitės. „Sporto gyvenimas“ tęsia jų programoje esančių sporto šakų pristatymą ir šįkart pristato discipliną, kuri yra žiemos sporto kertinis akmuo, - slidinėjimą. Ne kalnų, ne akrobatinį, o tiesiog slidinėjimą. Šioje disciplinoje daug pasiekė mūsų kaimynai estai, tačiau Lietuvai ji irgi svarbi, nes turime savą olimpinę čempionę. Šiais laikais medalių sunku tikėtis, bet Pjongčange mūsų šalies slidininkus išvysime. Jų žaidynėse bus trys.

×
nuotr. 1 nuotr.
PASIŽYMĖJĘ. Vida Vencienė yra vienintelė olimpinė slidinėjimo čempionė iš Lietuvos, o Ričardas Panavas žaidynėse dalyvavo net keturis kartus. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Istorija. Dar pasakodami apie biatlono ištakas minėjome, kad slidinėjama buvo ir prieš 8 tūkst. metų. Galbūt net dar seniau, bet apie tai trūksta duomenų. Iš pradžių tai buvo tiesiog būdas keliauti per sniegą, slidininkai atsispirdavo tik viena lazda arba ietimi. Žinoma, kad XVIII a. viduryje jau buvo naudojamos dvi lazdos. Tame pačiame XVIII a. slidinėjimas buvo Skandinavijos kariškių parengimo dalis. Tačiau tai buvo kompleksinis užsiėmimas, jungęs ir paprastą slidinėjimą, ir tai, kas dabar vadinama kalnų slidinėjimu ar šuoliais su slidėmis.

Atskiros disciplinos atsirado XIX a. 1884 m. Norvegijos mieste Trondheime vyko varžybos, kurių dalyviai tik šliuožė, jos buvo atskirtos nuo šuolių su slidėmis. 1924 m. buvo įkurta Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS). Dabar ji yra viena svarbiausių žiemos sporto organizacijų, nes apima daug disciplinų. Olimpinėje programoje slidinėjimas vadinamas būtent disciplina, o ne sporto šaka. FIS kuruoja ir kalnų slidinėjimą, šuolius su slidėmis, šiaurės dvikovę, akrobatinį slidinėjimą, snieglenčių sportą.

Iš pradžių varžybose naudotas tik vienas slidinėjimo stilius, dabar jis vadinamas klasikiniu. „Klasikoje“ slidės juda lygiagrečiai viena kitai. XX a. pradžioje kai kurie sportininkai pradėjo eksperimentuoti, naudoti laisvąjį stilių. Kai naudojamas jis, slidininkas juda tarsi čiuožėjas, kojos tiesiamos ne tiesiai į priekį, jos juda į šonus. Laisvasis stilius leidžia pasiekti didesnį greitį, bet FIS jį pripažino tik 1986 m. Nuo to laiko vyksta atskiros dviejų stilių rungtys.

Varžybos. Nuo 1925 m. slidininkai kovoja dėl medalių pasaulio čempionatuose, nuo 1981 m. - pasaulio taurės varžybose. 2006 m. pradėtos rengti daugiadienės „Tour de Ski“ varžybos, kurios vyksta keliose šalyse. Jų rezultatai įskaičiuojami į pasaulio taurės įskaitą, tačiau šis renginys vadinamas prestižiniu. Šiemet šeši „Tour de Ski“ etapai vyko Šveicarijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

Žaidynės.
Olimpinėje programoje slidinėjimas yra nuo pirmųjų žiemos žaidynių, 1924 m. vykusių Prancūzijos mieste Šamoni. Tuo metu varžėsi tik vyrai, ir tik dviejose rungtyse. Tiek 18, tiek 50 km lenktynes laimėjo norvegas Torleifas Haugas (Thorleif Haug). Pirmosiose žaidynėse dalyvavo 59 slidininkai iš 12 valstybių, tarp jų buvo ir latvis Robertas Plūmė. Moterys dėl olimpinių medalių pradėjo kovoti tik 1952 m. Olimpinės rungtys nuolat keitėsi, jų skaičius didėjo. 1988 m. pirmą kartą įvestos slidinėjimo laisvuoju stiliumi rungtys. 2002 m. programoje atsirado labai dinamiškos ir įdomios sprinto varžybos.

2014 m. Sočyje tiek vyrai, tiek moterys kovojo dėl šešių medalių komplektų. Vyrų programoje buvo sprintas, komandų sprintas, estafetė 4x10 km, 15 km klasikiniu stiliumi, 50 km laisvuoju stiliumi ir 30 km skiatlonas. Šioje rungtyje sportininkai pusę nuotolio įveikia klasikiniu, kitą pusę - laisvuoju stiliumi. Moterų varžybose iš esmės viskas buvo taip pat, tik nuotoliai trumpesni. Klasikiniu stiliumi jos šliuožia 10, laisvuoju - 30 km. Skiatlono distancija yra 15 km, vieno estafetės etapo - 5 km. Pjongčange rungtys bus lygiai tokios pačios, kokios buvo Sočyje.

Geografija.
Jei sporto šakoje naudojamos slidės, galite drąsiai spėti, kad norvegai joje dominuoja arba bent yra tarp lyderių. Norvegijos slidininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję net 107 medalius, ši šalis tvirtai pirmauja valstybių įskaitoje. Įspūdingas kolekcijas turi ir Švedija bei Suomija, turėjo ir TSRS, o jai subyrėjus estafetę perėmė Rusija. Šiuo atžvilgiu padėtis atitinka žiemos sporto standartus. Konkuruoti su europiečiais bando tik kelios šalys. Keturis olimpinius medalius yra pelnę Kazachstano, tris - Kanados, vieną - JAV slidininkai.

Kita vertus, olimpinė atranka slidinėjime nėra labai didelė, dalyvavimu žaidynėse leidžiama pasidžiaugti ir sportininkams iš valstybių, negarsėjančių žiemos sporto tradicijomis. Žaidynėse yra startavę slidininkai iš Alžyro, Etiopijos, Čilės, Kosta Rikos, Dominikos, Indijos, Irano, Mongolijos, Nepalo. Kai kurioms valstybėms tik slidinėjimas ir suteikia progą dalyvauti žiemos olimpiadoje. Pavyzdžiui, nepalietis Dachiris Šerpa startavo 2006, 2010 bei 2014 m. žaidynėse, ir visais trimis atvejais pasiekė finišą. 2014 m. Sočyje jam buvo jau 44-eri. Žiemos žaidynėse nėra dalyvavę jokių kitų sporto šakų atstovai iš Nepalo.

Tituluoti. Norvegai pirmauja valstybių įskaitoje, šioje šalyje reikia ieškoti ir įspūdingais asmeniniais pasirodymais pasižymėjusių slidininkų. Olimpinių žaidynių rekordininkas yra Bjornas Delis (Bjorn Daehlie). Nuo 1992 iki 1998 m. jis pelnė 8 aukso ir 4 sidabro medalius. Tituluočiausia olimpietė moteris yra 10 apdovanojimų turinti Marit Bjorgen. Po 10 kartų ant pakylos lipo ir TSRS atstovė Raisa Smetanina bei italė Stefanija Belmondo (Stefania Belmondo), tačiau jos atsilieka aukso medalių skaičiumi. M.Bjorgen olimpine čempione tapo 6 kartus ir ji dar nėra baigusi karjeros. R.Smetanina auksą iškovojo keturis, S.Belmondo - du kartus.

Pasaulio čempionatuose daugiausiai medalių yra pelnę B.Delis ir kitas norvegas Peteris Nortugas (Peter Northug). Skaičiumi šiek tiek pirmauja 17 apdovanojimų turintis B.Delis, tačiau jo tėvynainis dažniau pasipuošdavo auksu. 13 iš 16 jo medalių yra auksiniai. P.Nortugas dar nebaigė karjeros, bet yra labai prastos sportinės formos, todėl į Pjongčangą tikriausiai neskris.

Prieš ketverius metus Sočyje labiausiai pasižymėjo M.Bjorgen ir šveicaras Darijus Kolonja (Dario Cologna). Pirmoji iškovojo tris, antrasis - du aukso medalius. Šiuo metu pasaulio taurės varžybų lyderiai yra Norvegijos sportininkai. Tarp moterų pirmauja Haidė Veng (Heidi Weng), tarp vyrų - Martinas Jonsrudas Sundbiu (Martin Johnsrud Sundby).

Kaimynai. Estijos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse yra iškovoję septynis medalius, ir visi jie yra slidininkų sąskaitoje. Sąskaita buvo atidaryta 2002 m., kai Andrusas Verpalu (Andrus Veerpalu) pelnė auksą 15 km ir sidabrą 50 km lenktynėse. Jakas Miajė (Jaak Mae) 15 km nuotolyje liko trečias. 2006 m. olimpine čempione du kartus tapo Kristina Šmigun. Ji triumfavo tiek 10, tiek 15 km lenktynėse. A.Verpalu tais pačiais metais laimėjo 15 km varžybas. Septintasis Estijos medalis buvo iškovotas 2010 m. - K.Šmigun tapo vicečempione 10 km lenktynėse. Valstybių įskaitoje Estijos slidininkai užima aukštą septintąją vietą.

Penki olimpiniai slidinėjimo medaliai yra Lenkijos sąskaitoje. Visus juos iškovojo viena sportininkė - Justina Kovalčik (Justyna Kowalczyk). 2006 m. lenkė pasipuošė bronza, 2010 m. - auksu, sidabru ir bronza, o 2014 m. - vėl auksu. Be to, J.Kovalčik yra dukart pasaulio čempionė, keturis kartus pasaulio taurės laimėtoja.

Lietuva.
Pirmasis Lietuvos slidinėjimo čempionatas Zarasuose buvo surengtas 1937 m., bet prieškario metais išplaukti į tarptautinius vandenis nepavyko. Didelių laimėjimų nebuvo iki 1988 m. Kalgario olimpinių žaidynių, o ten išmušė Vidos Vencienės žvaigždžių valanda. TSRS rinktinės aprangą vilkinti lietuvė laimėjo 10 km lenktynes ir pelnė bronzą 5 km nuotolyje. Po 10 km lenktynių žemiau už V.Vencienę ant pakylos stovėjo tokios garsios slidininkės kaip
R.Smetanina ir suomė Marjo Matikainen.

Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos slidininkai dalyvavo visose žiemos žaidynėse. 1992 m. į Albervilį vyko V.Vencienė ir Ričardas Panavas. V.Vencienė vienoje iš rungčių finišavo 11-a, tai iki šiol yra geriausias mūsų šalies sportininkų pasirodymas olimpinėse slidinėjimo varžybose. 1994 m. Lilehameryje valstybei vėl atstovavo V.Vencienė ir R.Panavas. Po ketverių metų į Naganą išsiųstas gausesnis lietuvių būrys, jame buvo R.Panavas, Kazimiera Strolienė ir Vladislavas Zibaila.

Pasitraukus iš sporto V.Vencienei, mūsiškiams niekada nepavyko patekti nei į pirmąjį, nei į antrąjį, nei į trečiąjį dešimtukus. XX a. rezultatai buvo kuklūs, bet vis tiek geresni nei XXI a. R.Panavas 1994 m. buvo 32-as, 1998 m. dukart užėmė 30-ąją vietą. Šis sportininkas startavo ir 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse. Taigi R.Panavas yra Lietuvos slidinėjimo rekordininkas, dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse. 2002 m. kartu su juo šaliai atstovavo V.Zibaila, Vadimas Gusevas ir Irina Terentjeva.

2006 m. į Turiną vyko I.Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis, 2010 m. Vankuveryje prie šių sportininkų prisidėjo Modestas Vaičiulis ir Mantas Strolia. Gausiausios Lietuvos slidininkų delegacijos buvo 2002 ir 2010 m. Tiek į Solt Leik Sitį, tiek į Vankuverį vyko po keturis mūsiškius. Sočyje jų buvo tik du. Vytautas Strolia kartą užėmė 67-ąją, du kartus - 70-ąsias vietas. Ingrida Ardišauskaitė protokoluose buvo 62-a ir 67-a.

Kelialapiai. Pjongčange bus žengtas žingsnis į priekį, nes Lietuvai galės atstovauti trys slidininkai. Kuriuos sportininkus siųsti į žaidynes, sprendė Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Didelės konkurencijos neturėjo geriausias šalies sprinteris M.Vaičiulis. Kartu su juo į Pjongčangą skris M.Strolia ir Marija Kaznačenko. Abiem mūsų slidininkams vyrams tai bus antrosios žaidynės, o M.Kaznačenko jose debiutuos. Ji tik prieš porą metų perėjo iš biatlono į slidinėjimą.


Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai

1. Norvegija 40 38 29 107

2. Švedija 29 22 23 74

3. TSRS 25 22 21 68

4. Suomija 20 24 32 76

5. Rusija 13 7 9 29

(vieta, valstybė, auksas, sidabras, bronza, iš viso)

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar ketinate dalyvauti Baltijos kelio minėjime?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +13 C

 

 +12 +14 C

+20 +22 C

 +23 +24 C

 

 +24 +25 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis