respublika.lt

2017 gegužės 1, pirmadienis

Sėkmė lydi tik nebijančius suklysti (3)

2013 rugpjūčio mėn. 24 d. 08:34:10
Aistė LABINAITĖ, žurnalistė
RECEPTAS. Karatė meistras Rytis Bublevičius savo sėkmės priežastimis įvardija drąsą bei atkaklų ėjimą tikslo link

Rugpjūčio 18 d. penktojo karatė dano meistras Rytis Bublevičius atšventė savo 40-ąjį jubiliejų. Daugiau nei pusę gyvenimo, lygiai 25 metus, jis atidavė karatė do studijoms. Tačiau baltojo kimono ant vinies jis kabinti dar neketina. Dar ir dabar karatistas ne tik treniruoja jaunimą, bet ir pats dalyvauja varžybose ir skina laurus Lietuvoje bei tarptautinėje karatė arenoje. Pasak R.Bublevičiaus, amžiaus ribos čia nėra.

Sportininkas, greitai permąstęs visą savo karjerą, negalėjo prisiminti, ar gimimo dieną kada nors buvo iškovojęs kokią pergalę. Jei atmintis neapgauna, reikšmingų varžybų rugpjūčio 18 d. jo gyvenime dar nebuvo, įsitikinęs karatistas. Juk dažniausiai Lietuvos čempionatai vyksta ankstyvą pavasarį, Europos pirmenybės - artėjant vasarai, o pasaulio čempionatai jau šaltuoju metų laiku, žiemą.

- Kaip viskas prasidėjo? Kodėl pasirinkote būtent šią sporto šaką? - „Sporto gyvenimas“ paklausė R.Bublevičiaus.

- Pirmuosius žingsnius karatė kelyje (jap. do - „kelias“) žengiau atostogaudamas gimtojoje Klaipėdoje. Pradžioje lankiau u-su, karatė, savigynos, atletinės gimnastikos treniruotes. Tačiau mane žavėjo vienas iš esminių karatė principų, nors tiesą sakant, tai supratau tik vėliau. Tai triuškinančio veiksmo atlikimas (jap. „ikken-husatsu“). Kitaip tariant, karatė technikai atlikti būtini keli komponentai. Pirmiausia tai pasirinktas tinkamas atlikimo laikas, tada pasirinkta atlikimo technika ir galiausiai viskas susiveda į numatytą taikinį. Visada domėjausi ir kaupiau atšviestas knygas, brėžinius apie kata (jap. „forma“). Taip pat ieškojau ir kitos, tuo metu sunkiai pasiekiamos literatūros. Be to, teko labai daug keliauti į gretimas šalis pas įvairiausius karatė mokytojus. Žinoma, lankiau jų treniruotes, seminarus bei stovyklas.

- Yra nemažai karatė stilių. Papasakokite apie jūsų pasirinktą ir kodėl būtent jis labiausiai sužavėjo?

- Na, karatė stilių (mokyklų - kan, ryu) nėra tiek ir daug. Man žinoma apie 10 stilių. Daug daugiau yra karatė krypčių, kai auklėtiniai atskyla nuo savo mokytojo ar pralenkia jį ir savo mokymo metodą kaip nors savaip pavadina. Tačiau to tikrai nevertėtų laikyti karatė stiliumi, kuris turi nuoseklią treniruočių sistemą, technikų atlikimą (pvz., judesių amplitudė), specifinius taktinius niuansus (pvz., artima kova, kova naudojant distanciją, naudojant užgriebimus ar naudojant metimus, pakirtimus ir panašiai). Tradicinis fudokan stilius yra vienas iš jaunesnių karatė stilių šiuo metu pasaulyje. Jis yra įkurtas 1980 metais. Tai tapo tarsi atsvara sportinei karatė. Jo ištakos artimos šotokan - vienam iš pagrindinių susistemintų karatė stilių. Mano pasirinkimą lėmė pažintis su fudokan stiliaus įkūrėju prof. dr. Ilija Jorga. Sutikau jį pirmą kartą dar 1992 metais ir esu jo pasekėjas iki šiol. O šią ir praėjusią vasarą jau organizavau I.Jorgos viešnagę Neringoje. Čia jis dalijosi savo mokymais ir patirtimi.

- Papasakokite apie fudokan karatė diržų ir danų sistemą.

- Fudokan karatė diržų (mokinio laipsniai - kyu, meistro laipsniai - dan) sistema panaši kaip ir kitų karatė stilių. Pirmiausia skiriasi diržų spalvų eiliškumas. Žinoma, dar skiriasi kvalifikacinių egzaminų programos, kuriomis remiantis ir laikomas atitinkamas laipsnis. 9-kyu (baltas diržas), 8-kyu (geltonas), 7-kyu (oranžinis), 6-kyu (žalias), 5-kyu (pirmas mėlynas), 4-kyu (antras mėlynas), 3-kyu (pirmas rudas), 2-kyu (antras rudas) ir 1-kyu (trečias rudas diržas). Kvalifikaciniai egzaminai laikomi kas šešis mėnesius. Vėliau - meistro laipsniai. Pirmasis laipsnis laikomas po metų, antrasis - po dvejų ir taip iki 5-ojo dano.

- Kurios varžybos, kuri pergalė per jūsų karjerą įsiminė labiausiai?

- Turbūt įsimintiniausias buvo dalyvavimas 2009 m. vykusiame 5-ajame tradicinės karatė pasaulio taurės turnyre ir didžiausiame Europoje japoniškų kovos menų centro „Dojo Stara-Wies“ Lenkijoje atidaryme. Ten iškovojau trečiąją vietą ir bronzos medalį.

- Kai pradėjote sportuoti, o galbūt dar net ir dabar, ar turėjote kokį idealą iš karatė pasaulio, į kurį lygiavotės, kurio pasiekimais žavėjotės?


- Idealo siekimas matyt buvo kiek anksčiau (šypsosi). O dabar galiu tik paklausti, kas yra tas idealas? Man labai įdomus mano mokytojas (jap. sensei) Jorga. Jis turi didžiulę patirtį ir yra labai išmintingas žmogus. Jis gyvena tuo, ką pats mėgsta ir, žinoma, turi labai daug pasekėjų visame pasaulyje.

- Kokių savybių reikia žmogui, norinčiam užsiiminėti karatė?

- Išskirčiau tris pagrindines savybes. Tai atsidavimas, pagarba bei drąsa.

- O čia svarbiau psichologija ar fizinis pasirengimas? Ar abiejų reikia vienodai?

- Taip, kovos mene fizinės ir mentalinės savybės tikrai neatsiejamos. Taigi jų reikia abiejų.

- Esate aštuoniskart Lietuvos čempionas, taip pat jūsų sąskaitoje penki Europos, penki pasaulio čempionatų medaliai. Kur vis dėlto slypi jūsų sėkmės paslaptis?

- Tiesiog nebijau suklysti. Esu atkaklus ir drąsiai einu savo tikslo link.

- Šiemet gegužės mėnesį Italijoje Senojo žemyno pirmenybėse iškovojote bronzos medalį. Vis dar pats dalyvaujate varžybose, neatsidėjote, pvz., vien trenerio darbui. Apie kokius titulus pats kaip sportininkas dar pasvajojate?

- Taip, šiemet po pusantrų metų pertraukos dalyvavau Europos čempionate. Buvo geras jausmas dalyvauti ir tuo pačiu džiaugtis auklėtinių pergalėmis. Iš tikrųjų jau praėjo laikas, kai medalių kiekis asmeniškai buvo svarbiau. Dabar atėjo patirtis, brandumas keičiasi ir tikslo siekimo supratimas. Kovos meno studijos yra beribės.

- Ar karatė yra amžiaus riba, ar niekada ne vėlu pradėti? Ir kuo ši sporto šaka naudinga gyvenime?

- Karatė studijoms tikrai nėra amžiaus limito. Ir tikrai verta nugalėti stereotipus bei savo baimes ir tai išbandyti. Didžiausia nauda vaikams ir jaunimui. Užsiimant karatė koreguojama laikysena, lavinama koordinacija ir dėmesio koncentracija.

- Ar skiriasi pasiruošimas varžyboms ir įprastos treniruotės?

- Taip, pasiruošimas varžyboms yra gerokai intensyvesnis. Tačiau karatė treniruotės pratina ugdyti save kiekvieną treniruotę, stengtis šiandien būti stipresniam. Tai nenutrūkstantis procesas.

- Kokios dabar laukia artimiausios varžybos, kur dalyvausite?

- Lapkričio mėnesį Prahoje (Čekija) vyks pasaulio čempionatas, kuriame dalyvausime su Lietuvos fudokan rinktine.

- Ar per karjerą pavyko išvengti traumų?


- Buvo vienas kitas nedidelis lūžis. O rimčiausia trauma buvo, kai pažeidžiau kelis šonkaulius. Čia traumuotumas nėra didelis, palyginti su kitomis populiariomis sporto šakomis. Kur kas pavojingesnės ilgalaikės mikrotraumos.

- Karatė situacija Lietuvoje. Ar į jūsų įkurtą „Karatė akademiją“ ateina daug norinčiųjų sportuoti?

- Karatė Lietuvoje labai populiari sporto šaka. Artėjant sezonui jaučiamas susidomėjimas. Taigi ar pagausės „Karatė akademijos“ gretos naujais nariais, pamatysime rugsėjį.

- Ar sunkiau būti treneriu, ar pačiam kovoti? Juk, pvz., matant, kad auklėtiniui nesiseka, pagalvoji, kad pats gali geriau, matai klaidas?

- Karatė treneriu, ar kitaip - mokytoju, netampama per vieną dieną. Mokytojas privalo niekada nesustoti, nuolat lavinti ir būti „kompasu“ savo mokiniams.

Dosje

Pareigos


Klubo „Karatė akademija“ prezidentas

Nuo 2012 m. Lietuvos fudokan asociacijos prezidentas

Pasiekimai

Aštuoniskart Lietuvos čempionas;

2000 m. Europos fudokan karatė čempionatas Lenkijoje - bronzos medalis;
2004 m. Pasaulio tradicinės karatė čempionatas Šveicarijoje - sidabro medalis;
2006 m. Europos taurė Lenkijoje - bronzos medalis;
2006 m. licencijuotas KKSD instruktorius;
2007 m. Europos tradicinės karatė čempionatas Slovėnijoje - bronzos medalis;
2007 m. Pasaulio fudokan karatė čempionatas Lenkijoje - bronzos medalis;
2008 m. Pasaulio tradicinės karatė čempionatas Lietuvoje - du bronzos medaliai;
2008 m. WFF (World Fudokan Federation) tarptautinės kategorijos instruktorius, suteikta tarptautinė B kategorijos teisėjo licencija;
2009 m. absoliutus Lietuvos čempionas (kata, kumitė, fuku-go);
2009 m. 5-oji tradicinės karatė pasaulio taurė Lenkijoje - bronzos medalis;
2009 m. 29-asis tradicinės karatė Europos čempionatas Italijoje - bronzos medalis;
2010 m. „Goodwill“ karatė turnyras Lenkijoje - sidabro medalis;
2012 m. vyriausiasis WFF instruktorius Baltijos šalyse;
2013 m. Europos fudokan šotokan karatė čempionatas Italijoje - bronzos medalis.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Sporto gyvenimas"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPATEKO: vyrų rankinio Čempionų lygos ketvirtfinalio atsakomosiose rungtynėse sekmadienį „HB Montpellier“ klubas, kuriam atstovauja Jonas Truchanovičius, namuose 25:30 pralaimėjo Vespremo „Telekom“ komandai ir nepateko į pusfinalį.
  • ČEMPIONATAS: Lenkijos krepšinio čempionato paskutiniojo - 32-ojo - turo rungtynėse sekmadienį Dombrova Gurničos MKS komanda, kuriai atstovauja Laimonas Chatkevičius, išvykoje 85:76 nugalėjo Kutno „Polfarmex“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1    +3 C

   -1   +2 C

 

   +1   +2 C

   +4   +8 C

  +7  +10 C

 

   +5  +11 C

    2-7 m/s

     1-6 m/s

 

      1-6 m/s

USD - 1.0930 PLN - 4.2224
RUB - 62.1061 CHF - 1.0831
GBP - 0.8447 NOK - 9.3243
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12