Šarūnas Šulskis drąsos įgavo G.Kasparovo mokyklojenuotraukos (2)

2009 gegužės mėn. 23 d. 10:44:50 Perskaitė 3177

Dėl užsibrėžto tikslo žaidimo lentoje Šarūnas Šulskis drąsiai aukoja figūras, o asmeniniame gyvenime - laisvalaikio pramogas. Prieš dvi savaites Vilniuje 36-erių kauniečiui pavyko penktą kartą iškovoti Lietuvos šachmatų čempiono titulą. “Nesiekiu naudos sau. Rodau pavyzdį, noriu, kad mūsų jaunimas būtų kultūringas, išsilavinęs ir imlus žinioms”, - tvirtina čempionas.

- Šalies čempionu tapote penktą kartą. Ar ši pergalė, palyginti su ankstesnėmis, kuo nors išskirtinė?

- Nėra dviejų tokių pačių pergalių, kaip ir nebūna dviejų tokių pačių meilės istorijų. Tas vis naujai išgyvenamas pergalės džiaugsmas apsaugo šachmatininko karjerą nuo rutinos. Lietuvos čempionatą laikiau svarbiu tautos kultūriniu renginiu ir jam atsakingai ruošiausi.

- Ar dažnai nutinka, kad čempionas ir vicečempionas surenka vienodą taškų skaičių? Jūsų atveju tai reiškė, kad kova buvo itin atkakli?

- Lygiosios šachmatuose yra įprastas rezultatas. Maždaug taip, kaip futbole ar ledo ritulyje. Šiuo atveju taškai rodė, kad pergalė čempionate man atiteko nelengvai. Dauguma dalyvių buvo vilniečiai. Jie nelinkę lengvai leisti čempiono titului iškeliauti į Kauną.

- Ar nebuvo keista žaisti prekybos centre “Gedimino 9”? Nekilo kokių nors nepatogumų, netrukdė triukšmas?

- Pripažįstu, kad triukšmo buvo kur kas daugiau, nei įprasta šachmatų varžybose. Todėl ir buvo uždengtos dalyvių ausys, slepiami veidai. Kita vertus, galėjome žaisti tyloje, nuošaliai, pasislėpę ir niekieno nelankomi. Todėl palaikau Lietuvos šachmatų federacijos nuostatą nešti šachmatų šviesą, o ne uždengti žiburį paklode. Šis žaidimas labai reikalingas tautos dvasios sveikatai. Net jei nesugebama užtikrinti žaidėjų poreikių.

- Dėl Lietuvos čempiono vardo dažniausiai kovoja tie patys šachmatininkai - jūs, Vidmantas Mališauskas, Aloyzas Kveinys, Viktorija Čmilytė. Ar ši tendencija išliks ir artimiausiu metu?

- Ši tendencija visiems gerokai įkyrėjo. Ji buvo susijusi su apgailėtinu valstybės finansavimu, nuolat traktuojant šį žaidimą kaip neolimpinę sporto šaką, nors tikrovėje pasaulio šachmatų olimpiados rengiamos kas dvejus metus. Deja, visuomenėje yra tamsos jėgų, siekiančių sumenkinti šachmatų visuomeninę svarbą. Gajus įvaizdis, kad tikrasis sportas - tai krepšinis ar futbolas, o šachmatai - kas nors panašaus į pokerį ar domino. Tačiau mūsų šalyje netrūksta šachmatams atsidavusių žmonių. Vyksta vaikų, jaunučių ir jaunių varžybos. Šalies čempionate garbingai pasirodė jauniausias jo dalyvis Simonas Žičkus, jis užėmė 7-ąją vietą. Su juo vieninteliu turėjau pralaimėtiną padėtį, tačiau, galbūt pabūgęs didmeistrio autoriteto, Simonas pakartojo ėjimus ir partija baigėsi lygiosiomis. Kitą kartą jis manęs turbūt nepasigailės.

- Šachmatų žaidimas įprastai siejamas su loginiu mąstymu. Kokių dar savybių reikia, norint tapti geru šachmatininku? Ar ką nors lemia fizinės savybės?

- Dideliems laimėjimams būtina gera sveikata. Reikia suprasti, kad veiksmingas, įtemptas mąstymas reikalauja daug pastangų ir energijos. Šachmatų partija gali trukti 4 ir daugiau valandų, kartais tenka žaisti 2 partijas per dieną. Fizinis pasirengimas įeina į kiekvieno save gerbiančio šachmatininko programą. Mankštinuosi, bėgioju, žvejoju, vaikštau parkuose, važinėju dviračiu. Iš principo nevairuoju automobilio, nes nemėgstu sėslaus ir uždaro gyvenimo būdo.

Daugiau naudojuosi visuomeniniu transportu, kur bent jau galiu stovėti ar užleisti moteriai vietą. Šių žavių savybių pasigendu automobilyje, tačiau retai atsisakau pavežamas.

- Krepšininkai, futbolininkai, kiti sportininkai ilgiau nesportavę praranda formą. Kokia šachmatininkų padėtis? Kiek laiko per dieną šachmatams turi skirti tarptautinis didmeistris?

- Šiuo atžvilgiu šachmatai nėra jokia išimtis. Abejingai atgręžus šachmatams nugarą metams kitiems, rezultatai netruks smukti ar net visai išnyks. Aš kasdienėms treniruotėms prie lentos skiriu 2-3 valandas, o prieš atsakingas varžybas valandų skaičių gerokai padidinu. Nemažai laiko atima turnyrų planavimas, derybos su rengėjais, klubo veikla Kaune.

- Kas yra visų laikų jūsų šachmatininko idealas?

- Tiek praeities, tiek dabarties garsiose šachmatų pasaulio asmenybėse žvalgausi man priimtinų ir sektinų žmogiškumo bruožų. Būtų nedėkinga aklai įsižiūrėti į vieną čempioną, o kitus ignoruoti. Didžiulės įtakos man turėjo estų didmeistrio Paulo Kereso šachmatinio paveldo studijos ir biografija. Supratau, kad ir mažoje šalyje, likimo pirštui pamojus, gali atsirasti pasaulinio lygio žvaigždžių. Estai nesidrovi žmogaus, paskyrusio gyvenimą šachmatams, atvaizdo spausdinti ant savo 5 kronų banknoto. Tuo tarpu mūsų šalis pasidrovėjo skirti lėšų 2009 m. Europos Sąjungos šachmatų čempionatui organizuoti Vilniuje. Pernai, kai ES kultūros sostine buvo Liverpulis, anglai surengė iškilmingą (su daugybe žvaigždžių) čempionatą. Pats jame dalyvavau su keliais lietuviais. Negaliu nutylėti ir amerikiečio Roberto Fišerio įtakos mano vystymuisi. Neišmanantiems šachmatų specifikos primenu, kad partijos yra privaloma tvarka užrašomos žaidėjų, jos niekur nedingsta nei praėjus 50, nei daugiau metų. Dėl to galima mokytis ir semtis idėjų iš tų praeities šachmatininkų kūrybos, kurių ir kaulai šioje žemėje sudūlėję.

- Koks pajėgiausias varžovas, su kuriuo teko žaisti? Norėtumėte išmėginti jėgas su geriausiais pasaulyje - Višvanatanu Anandu, Viktoru Kramniku ar Veselinu Topalovu?

- Pajėgiausias šachmatininkas, su kuriuo teko susitikti, buvo 13-asis pasaulio čempionas Garis Kasparovas. Tiesa, žaidžiau ne vienas prieš vieną, o simultano metu, t. y. G.Kasparovas vienu metu žaisdavo su 5-6 mokiniais, kai aš paauglystėje mokiausi Michailo Botviniko - G.Kasparovo mokykloje. Iš penkių susitikimų su juo tik paskutiniame pavyko pasiekti lygiąsias. Tačiau galiu pasigirti, kad ta partija buvo labai ilga, tad paskutinę valandą su Kasparovu žaidėm vienas prieš vieną. Su kitais mokiniais jis jau buvo susidorojęs. Po Kasparovo treniruočių man mažai kas tebuvo baisu. Dar būdamas moksleiviu sužaidžiau partiją su V.Kramniku, kurioje jis ne be vargo pasiekė lygiąsias. Su V.Topalovu žaidžiau beveik prieš dvejus metus Europos komandiniame čempionate Graikijoje, jam esant šlovės viršūnėje. Partija baigėsi lygiosiomis. Nekantriai laukiu naujų iššūkių.

- Kai žaidžia mėgėjai, partijos dažniausiai baigiasi matu, labai akivaizdžiomis lygiosiomis arba visišku figūrų iškirtimu. Didmeistrių partijose matas turbūt skelbiamas retai. Kada pastarąjį kartą tai padarėte per rimtas varžybas?

- Matas profesionalų šachmatų varžybose toks retas, kad pavyzdžiai sunkiai ateina į galvą. Mūsų žaidime gerbiamas laikas, jo nebūtina eikvoti beprasmiškam pasipriešinimui, jeigu partijos baigtis aiški. Retas žaidėjas patiria malonumą, kai jo karaliaus apsauga išretėja ir monarchas yra gainiojamas po visą lentą. Vis dėlto mano asmeninių partijų byla rodo, kad matą lentoje savo varžovui pastačiau dar pernai rudenį Farerų salose vykusiame turnyre. Mano varžovas buvo vietinis žaidėjas Martinas Poulsenas, o matą paskelbiau 24-uoju ėjimu. Gana trumpa partija!

- Ar Lietuvos čempionas gali pragyventi vien žaisdamas šachmatais?

- Šachmatininkai, palyginti su krepšininkais ar futbolininkais, yra visiški skurdžiai. Ne dvasios skurdžiai. Šachmatai žmones moko aukos prasmės. Partijoje dažnai aukoju pėstininkus, figūras, kad pasiekčiau savo tikslus ir išmuščiau iš vėžių priešininką. Nesu linkęs girtis, tačiau mano žaidimo braižas yra žinomas ne tik Lietuvoje. Gyvenime man irgi tenka daug ką aukoti. Aukoju turtus, pramogas, savanaudiškumą iš meilės ir pagarbos savo šaliai, linkėdamas jai kuo greičiau panaikinti kultūrinį atotrūkį, skiriantį ją nuo daugelio Vakarų Europos valstybių. Noriu matyti Lietuvos jaunimą išsilavinusį, atvirą ir imlų žinioms bei idėjoms, besididžiuojantį ir puoselėjantį savo tautinę tapatybę. Dėl to mielai užsiimu šachmatų sklaida ir populiarinimu tarp jaunimo. Su bendražygiais vykdome aukštojo meistriškumo treniruotes ir paskaitas, vedame klasikinių ir greitųjų šachmatų varžybas visiems pageidaujantiems. Esu tikras, kad jei pasaulyje egzistuoja profesionalus sportas, turi būti ir profesionalių šachmatininkų. Lietuvoje jų dar yra, tačiau jei nepasikeis visuomenės požiūris į intelekto plėtrą šalyje, jie gali emigruoti į užsienį.

- O Lietuvoje šachmatų populiarumas auga ar mažėja?

- Išskirtinis šachmatų bruožas tas, kad jie labai gerai dera su šiuolaikinėmis technologijomis. Net ir čempionato partijos Vilniuje buvo transliuojamos tiesiogiai internetu. Nešiojamasis kompiuteris su daugiamilijoninėmis partijų bazėmis bei analizės programomis seniai tapo beveik kiekvieno rimto žaidėjo palydovu. Daugybėje internetinių šachmatų klubų galima nesunkiai sužaisti partiją prieš varžovą iš Vokietijos ar Australijos. Tai smarkiai skatina žaidimo plėtrą, terpė jai tikrai yra. Vien lietuviškų šachmatinių tinklalapių sukurta apie 10. Pastaruoju metu Lietuvoje šalia biudžetinių atsidarė ir privačių šachmatų mokyklų. Tai teikia vilties, kad šachmatai Lietuvoje gali būti komercializuojami, o jų išlikimas apsaugotas.

- Kokie jūsų artimiausi planai? Kokiuose turnyruose žadate dalyvauti?

- Po įtempto čempionato ir nelengvos pergalės reikalingas atokvėpis. Toliau treniruosiu ir skaitysiu paskaitas šachmatų mėgėjams ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose. Liepos pradžioje esu numatęs turnyrą Ispanijoje, o rugpjūtį - “Amžinosios dienos” turnyrą Tromsės mieste Norvegijoje, už Poliarinio rato. Neseniai gavau kvietimą į Kalkutoje Indijoje rugsėjį vyksiantį turnyrą. Ten jau esu buvęs 2002-aisiais, tada man pavyko pasiekti vieną iš svarbiausių savo karjeros pergalių, laimint didelį tarptautinį turnyrą. Tad indų kvietimą artimiausiu metu ketinu apsvarstyti.

ŠARŪNO ŠULSKIO DOSJĖ

Gimė 1972 m. lapkričio 26 d. Kėdainiuose.

Veikla - šachmatininkas, Kauno šachmatų klubo “Margiris” narys.

Laimėjimai - nuo 1994 m. - tarptautinis meistras, nuo 1996 m. - tarptautinis didmeistris. 5 kartus Lietuvos čempionas (1991, 1994, 2001, 2007 ir 2009 m.), daugkartinis šachmatų olimpiadų, pasaulio čempionatų dalyvis.

Laisvalaikio pramogos - dviračiai, knygos, žvejyba.

Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!".





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net