respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Rinktinės duris uždarė, bet dar neužrakinonuotraukos

2017 lapkričio mėn. 18 d. 17:02:22
Aistė LABINAITĖ, žurnalistė

Lapkričio 4 d. Lietuvos vyrų regbio rinktinei buvo svarbi ne tik dėl to, kad mūsiškiai Europos čempionato „Conference 1“ diviziono Šiaurės konferencijos lyderių dvikovoje Panevėžyje 22:12 (19:0) nugalėjo Ukrainos ekipą ir padidino šansus iškopti į antrąjį pagal pajėgumą divizioną „Trophy“. Šios rungtynės nacionalinėje komandoje buvo paskutinės 37-erių Mariui Andrijauskui. Grumtynių antros linijos žaidėjas rinktinei atidavė 16 metų. „Anksčiau ar vėliau juk reikia padėti tašką“, - šypsodamasis sakė Anglijoje gyvenantis M.Andrijauskas.

 

Prieš akistatą su ukrainiečiais, kaip jau rašėme, lietuviai spalio 28 d. Jelgavoje 33:19 (14:16) nugalėjo Latvijos regbininkus ir, turėdami dvi pergales bei 9 taškus savo sąskaitoje, tapo Šiaurės konferencijos lyderiais. Iš aukštesnio diviziono iškritusi Ukraina, kuri 2010 m. Šiauliuose nutraukė rekordinę - 18-os - Lietuvos rinktinės pergalių seriją, su 5 taškais lieka antra.

Kitų metų pavasarį, balandžio 21 d., mūsiškiai išvykoje žais su Vengrija, o balandžio 28 d. savo žiūrovų akivaizdoje - su Švedija. Šios konferencijos laimėtojai vėliau su Pietų konferencijos nugalėtoja kovos dėl patekimo į „Trophy“ divizioną.

- Ar sunku buvo apsispręsti galiausiai padėti tašką ir atsisveikinti su Lietuvos rinktine? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Mariaus Andrijausko.

- Žinoma, kad sunku. Juk tiek metų atiduota nacionalinei komandai. Ir mano metai jau nebe tie. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių pavasarį negalėsiu padėti rinktinei. Anksčiau ar vėliau juk reikia padėti tašką (šypsosi). Prieš kokius ketverius metus su rinktine atsisveikino daug žaidėjų. Aš sakiau, kad tikrai neskubėsiu ir nebaigsiu karjeros rinktinėje. Bet dabar taip susiklostė aplinkybės, jos ir padėjo apsispręsti.

- Kiek metų atidavėte Lietuvos regbio rinktinei?

- Pirmąsias rungtynes rinktinėje sužaidžiau 2001 m. Tada Belgijoje pasaulio čempionato atrankos rungtynėse 20:29 nusileidome šeimininkams.

- Kas per tuos metus įsiminė labiausiai, galbūt rungtynės, pergalės, varžovai?

- Rinktinės rungtynės buvo visos įsimintinos. Ypač anksčiau, kai rinktinėje dar žaidėme visi bendraamžiai. Visada būdavo smagu grįžti į rinktinę, gerai praleisdavome laiką. Prieš rungtynes pajuokaudavome, niekada nebūdavo įtampos. Atmosfera rinktinėje visada buvo gera. Aišku, daug tų laikų žaidėjų jau nebeatstovauja rinktinei, tikriausiai aš vienas ir likęs. Dabar rinktinėje daug jaunų žaidėjų, dauguma galbūt netgi perpus už mane jaunesni. Rinktinė jau nebe ta. Žinoma, jos lygis pasikeitė ir yra daug geresnis, nei buvo anksčiau. Ir Lietuvos regbio federacija padarė didelį darbą, palyginti su anais laikais. Kaip vienas įsimintiniausių galėčiau išskirti rungtynes su Ukraina, vykusias 2010 m. Tuomet sulaukėme daug žiūrovų, regbis mūsų šalyje buvo labai populiarus. Tie laikai, kai pasiekėme 18-os pergalių rekordą, ir buvo įsimintini. Buvo užauginta gera regbininkų karta.

- Dabar pasiektas revanšas prieš Ukrainą dėl to tik saldesnis?


- Žinoma, saldu vien jau dėl to, kad pavyko pasiekti revanšą. Tačiau ir Ukrainos komanda nebe ta, kuri kovojo 2010 m., ir mūsų rinktinė nuo tų laikų pasikeitusi. Negalima lyginti tų laikų ir kas buvo dabar Panevėžyje. Tada, pamenu, mes visi siekėme vieno tikslo, visi rimtai treniravomės.

- Po pastarųjų rungtynių su Ukraina užsiminėte, kad negalėsite rinktinei padėti pavasarį. Tačiau sakėte, kad jei reikės pagalbos, dar pagalvosite. Vadinasi, rinktinės durys neužrakinamos?

- Kitais metais negalėsiu grįžti į rinktinę. O dar kitais metais, jeigu reikės, galbūt vienas kitas rungtynes ir pavyks sužaisti. Tačiau čia tikrai buvo oficialus mano atsisveikinimas su rinktine. Komanda mane gražiai išlydėjo.

- Kaip vertinate dabartinės mūsų rinktinės galimybes patekti į aukštesnį divizioną ir išsilaikyti ar galbūt kilti dar aukščiau?

- Anksčiau mes, galima sakyti, patys save treniruodavome. Dabar komanda turi neblogą trenerių štabą. Jie pakeitė visą rinktinės žaidimo braižą, dabar žaidėjai kovoja protingiau. Manau pastarosios rungtynės su Ukraina ir rungtynės su Čekija (2016 m. lapkritį Lietuvos rinktinė 6:15 (0:12) pralaimėjo praėjusių metų Šiaurės konferencijos favoritei Čekijos komandai - aut. past.) parodė, kad galime kautis su tokiais varžovais kaip lygūs su lygiais ir netgi žaisti aukštesniame divizione. Žinoma, ten bus sunku, tačiau jei žaidėjai turės noro, o jaunimui jo tikrai netrūksta, viskas bus gerai, ten kautis galimybės yra realios. Ten patekus pirmais metais tikslas būtų išsilaikyti, kad žaidėjai įgautų patirties. O paskui viskas vyks savaime.

- Kada ir kaip pirmą kartą pradėjote žaisti regbį?

- Regbį žaisti pradėjau, atrodo, būdamas 14 metų ir šiandien dar vis žaidžiu. Anksčiau Lietuvos pagrindinė regbio komanda buvo „Vairas-Kalvis“, o dabartinis „Baltrex-Šiauliai“ klubas buvo auginamas kaip jaunoji „Vairo“ karta. Tai nebuvo atskiri klubai, visi kartu užaugo. Tik vėliau jie tapo dviem klubais ir visi pasirinko, kas kur nori žaisti. Kadangi mane treneris Sigitas Kukulskis vis paimdavo į „Vairo-Kalvio“ pagrindinės vyrų komandos rungtynes, treniruotes, tai šį klubą ir pasirinkau. Tais laikais su „Baltrex“ žaidėjais buvo geri santykiai, visi kartu švęsdavome šventes, buvome draugai. Tik dabar viskas pasikeitė, kitokia atmosfera, klubai tapo didžiausiais priešininkais.

- Kuo jus sužavėjo regbis? Visokių kalbų būna, sakoma, kad čia eina mėgstantieji, pavyzdžiui, muštynes.


- Galbūt tiems, kurie šios sporto šakos nesupranta, atrodo, kad čia muštynės. Tačiau taip nėra. Žaidėjai gerbia vieni kitus. Apskritai vaikams tai pats geriausias sportas. Čia išlavinama pagarba ne tik treneriui, bet ir kitam žaidėjui, kitam žmogui. Regbyje yra visi elementai - tiek bėgimas, tiek ristynės, tiek futbolas. Visko po truputį. Galbūt mane regbis tuo ir žavi.

- Rungtynes su Ukraina baigėte ištinusiu veidu ir matydamas viena akimi. Ar per karjerą teko daug traumų patirti?

- Traumų buvo visą laiką. Tačiau tokių rimtų, kad reikėtų praleisti daug rungtynių, nebuvo. Kartą teko operuoti alkūnę, bet po dviejų savaičių jau treniravausi. Bėgant metams sekmadienį keliesi sunkiau (šypsosi), bet kažko, kas stabdytų mano karjerą, nebuvo. Man pasisekė.

- Į Angliją išvažiavote 2004 m. Ar nuo pat atvykimo ten ne tik dirbate, bet ir regbį žaidžiate?

- Iškart atvažiavęs 2004 m. susiradau klubą ir pradėjau žaisti. Klubas padėjo susirasti ir normalesnį darbą, juk tik atvykę dirbome kas kur ką radome. Regbį ir šiandien dar žaidžiu. Regbis yra tokia sporto šaka, kurioje vieni kitus pažįsta ir vieni kitiems padeda. Tad ir dabar net mano darbas yra susijęs su regbiu, čia dirba visi esami ar buvę regbio žaidėjai.

- Ar esate kada susimąstęs apie trenerio darbą, galbūt Lietuvoje?

- Aš labiau mėgstu klausytis ir daryti, kas yra sakoma, nei pasakoti. Aišku, neatmetu tokios galimybės, nes mano vaikas auga ir po truputį pradėjau vesti į treniruotes. Prieš keletą metų ir dukrytę vesdavau. Pats įsilieji su tais treneriais, su vaikais, pradedi lakstyti. Tačiau nemoku aš su vaikais dirbti. Galbūt vyresniems kažką ir galėčiau patarti. Nors iš manęs gero trenerio, manau, nebus.

- Daug metų gyvenate Anglijoje, ar domitės Lietuvos klubinio regbio situacija?

- Tenka dar ir pačiam kartais sugrįžti ir padėti „Vairo-Kalvio“ klubui. Ypač rungtynėse prieš „Baltrex-Šiauliai“ komandą. Pavasarį lengviau grįžti, nes mano sezonas jau būna pasibaigęs. Bent porai rungtynių per sezoną stengiuosi sugrįžti. Taigi nuo Lietuvos situacijos nesu atitolęs.

- Kaip manote, ko reikia Lietuvos regbiui, kad jis būtų populiariausia sporto šaka mūsų šalyje?


- Mums trūksta gerų rezultatų, o su jais ir susidomėjimas ateina. Plaukimas niekada nebuvo populiarus, kol R.Meilutytė nepradėjo skinti medalių. O mūsų gerų rezultatų nėra galbūt todėl, kad regbininkams trūksta žaidimo patirties sezono metu. Lietuvoje jie gal sužaidžia aštuonis mačus ir viskas. Anglijoje būna mažiausiai 28 rungtynes per sezoną, tada važiuoju padėti rinktinei ir dar „Vairui-Kalviui“. Tad aš per sezoną sužaidžiu daugiau kaip 30 rungtynių.


Lentelė

1. Lietuva 2 2 0 0 9

2. Ukraina 2 1 0 1 5

3. Latvija 2 1 0 1 4

4. Švedija 2 1 0 1 4

5. Vengrija 2 0 0 2 2

(vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai)

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAUREATAS: Lietuvos sporto žurnalistų federacijos surengtoje Metų apdovanojimų ceremonijoje „Metų pašnekovo“ prizą už bendravimą su žiniasklaida pelnė vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis, jis rinkimuose aplenkė futbolo rinktinės strategą Edgarą Jankauską ir langvaatletę Airinę Palšytę.
  • PASIRINKIMAS: prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo pritarė Vyriausybės siūlomai Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus, pasirinkimas motyvuojamas reikšmingu šio pretendento indėliu integruojant Lietuvą į ES.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar įstatymas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3  0 C

   0  +2 C

 

   -2  +2 C

    0  +4 C

   +1  +3 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Prenumerat 2018