respublika.lt
 

Olimpinį vėją pagavo iš antro kartonuotraukos

2019 rugpjūčio mėn. 03 d. 07:02:44
Aistė LABINAITĖ

Dvejos atrankos į olimpines žaidynes varžybos, du olimpiniai kelialapiai. Taip svajonės link žygiuoja Viktorija Andrulytė. Jei pirmasis kelialapis buvo iškovotas šaliai ir 2016 m. duris į žaidynes atvėrė kitai buriuotojai, tai šį kartą 27-erių sportininkė pati galės pajusti olimpinę dvasią. „Džiaugiuosi, jog iškovojau olimpinį kelialapį, tačiau taip pat suprantu, jog tai yra tik tarpinis tikslas“, -

×
nuotr. 4 nuotr.
Olimpinės žaidynės Tokijuje Viktorijos Andrulytės karjeroje bus pirmos. LBS nuotr.

sakė V.Andrulytė.

 

Kelialapį į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes V.Andrulytė „pagavo“ Japonijoje vykusiose pasaulio „Laser Radial“ jachtų klasės čempionato moterų varžybose. Nors pirmenybių startas nieko gero nežadėjo, tačiau paskutiniuose dviejuose plaukimuose lietuvė finišavo puikiai ir galutinėje įskaitoje užėmė 28-ą poziciją. Paskutiniuose - dešimtajame ir vienuoliktajame - plaukimuose V.Andrulytė finišavo trečia ir tai leido smarkiai pakilti pirmenybių rikiuotėje. Iš viso mūsiškė surinko 178 baudos taškus (atmetus du prasčiausius rezultatus). Pasaulio čempione tapo danė Ana Marija Rindom (Anne-Marie Rindom, 50 b. tšk.). Sidabro medalį iškovojo olandė Marit Bouvmester (Marit Bouwmeester, 86 b. tšk.), bronzos - britė Elison Jang (Alison Young, 89 b. tšk.).

28-os pozicijos lietuvei užteko, kad ji pelnytų kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes. Iš viso šiame olimpinės „Laser Radial“ jachtų klasės čempionate dalyvavo 111 buriuotojų iš 49 valstybių. Japonijoje buvo kovojama dėl 10 olimpinių kelialapių. Dėl jų varžėsi net 29 kelialapių dar neturėjusios šalys. 20 šalių sportininkės jau anksčiau turėjo vietas Tokijo žaidynėse. Olimpinėse žaidynėse vienai šaliai vienoje jachtų klasėje gali atstovauti tik vienas sportininkas.

- Koks jausmas priartėjus prie svajonės ir užsitikrinus vietą olimpinėse žaidynėse? - „Vakaro žinios“ paklausė Viktorijos Andrulytės.


- Dar sunku suvokti, kad dalyvausiu olimpinėse žaidynėse. Nors iš tiesų nėra kažkokios didelės euforijos. Be abejonės, džiaugiuosi ir būdama pasaulio čempionate džiaugiausi. Tačiau taip pat suprantu, jog tai yra tik tarpinis tikslas. Nors, žinoma, jau daug pasiekta, nueitas ilgas kelias per pastaruosius penkerius metus, kai dalyvavau pirmojoje savo olimpinėje atrankoje. Antrą kartą dalyvauju olimpinėje atrankoje ir antrą kartą iškovoju kelialapį. Tik dabar jau kelialapis asmeninis ir pati tikrai vyksiu. To ilgai laukiau. Per tuos penkerius metus tikrai patobulėjau ir patirties daugiau įgijau. Tiesiog esu jau kitokia nei buvau.

- Kada buriuotojai demonstruoja aukščiausius rezultatus, kada jie pasiekia vadinamąją brandą? 27 metai - jau pikas?

- Buriavimas ir yra patirties sportas. Taip, manau, pikas būna panašiai tokio amžiaus, kiek man dabar ir yra. Nors tai irgi individualus dalykas, vieniems būna anksčiau, kitiems - vėliau. Tačiau viskas sukasi maždaug apie 25 metus (Gintarė Šait (Scheidt) 2008 m. olimpinį sidabrą Pekine iškovojo būdama 25-erių - aut. past.). Aišku, būna, jog kiti aukščiausius rezultatus pasiekia ir 30-ies. Tai priklauso ir nuo žmogaus, ir nuo aplinkybių, ir nuo sąlygų. Tačiau patirtį vis tiek turi sukaupti. Juk kartais varžybose, pavyzdžiui, nebūna vėjo, o kartais priešingai - jis būna labai stiprus. Kiekvienose varžybose skirtingose šalyse sąlygos būna skirtingos. Kartais srovė, kartais vėjas, kartais varžovas turi ypač didelę įtaką. Tiesiog turi atsirinkti, kas svarbiausia tuo metu. O patirtį įgyti labai sunku. Taip, varžybos vyksta, tačiau niekada nežinai, kokios bus sąlygos. Tiesiog visur turi priimti sprendimą intuityviai, o patirtis padeda greičiau įvertinti situaciją.

- 2014 m. planetos pirmenybėse iškovojote Lietuvai olimpinį kelialapį į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes. Tačiau ten vyko G.Šait. Jautėte nusivylimą, jog ne jūs važiavote?


- Tai man dažniau kiti primena, nei pati prisimenu (šypsosi). Iš tiesų, dabar nepamenu, kaip tada jaučiausi. Nors dažnai daug kas klausia, ar buvau nusivylusi. Tačiau tiesiog suprantu, jog tada kelialapis buvo iškovotas šaliai. Taigi į jį galėjo pretenduoti visi, o dabar iškovojau asmeninį kelialapį.

- Metai iki olimpinių žaidynių - daug ar mažai laiko pasiruošti?

- Pagrindinis pasiruošimas vis tiek jau vyksta ir prieš tai. Tačiau per metus dar laukia daug darbo, daug varžybų. Dar tikrai bus ką veikti. Manau, metai iki žaidynių - nei daug, nei mažai. Tiesiog pasiruošimas yra nenutrūkstamas. Dabar jau, kai žinai, kad tikrai dalyvausi olimpinėse žaidynėse, gali maždaug padėlioti planus. Nors dar su treneriu apie kitų metų pasiruošimą nekalbėjome. Galbūt kai kuriose varžybose iš vis nedalyvausime, o tiesiog darysime stovyklas Japonijoje. Dar sunku pasakyti. Matysime, ką pasakys treneris.

- Praėjo daugiau nei 10 metų po Pekino žaidynių, Lietuva pasiilgo buriuotojų olimpinių medalių. Kaip vertinate savo šansus Tokijuje užlipti ant prizininkių pakylos?

- Per pastaruosius kelerius metus pavyko prasimušti į buriuotojų elitą. Tačiau konkurencija yra didžiulė. Visos buriuotojos, kurios pateko į žaidynes, gali iškovoti medalį. Visos stengsis pasirodyti maksimaliai gerai. Garbė yra atstovauti savo šaliai tokiose varžybose. Tačiau, natūralu, jog olimpinėse žaidynėse kaip ir kituose startuose nori pasirodyti kuo geriau. Jokių kitų variantų nėra.

- Planetos pirmenybės vyko Japonijoje, olimpinės žaidynės irgi organizuojamos toje šalyje. Kiek palankios šio krašto sąlygos buriavimui?


- Dabar buvome visai kitoje vietoje nei vyks olimpinės žaidynės. Tačiau ten sąlygos labai sudėtingos, daug drėgmės, labai karšta. Niekada nežinai, ateis taifūnas ar dar kažkas. Ten jokia prognozė neveikia. Srovė vienoje vietoje gali būti 3 m, kitoje -
20 m ir dar skirtingų krypčių. Pasaulio čempionate taifūnas daug kam sumaišė kortas, nors ir ėjo pro šalį. Jis atnešė daug lietaus. Buvo ir stipraus vėjo. Paskui staiga viskas pasikeisdavo.

- Atostogaujate, ar jau ruošiatės kitiems startams?

- Taip taip, atostogauju (juokiasi). Jei rimtai, dabar dar Lietuvoje, bet rugpjūčio 12 d. išskrendame į Japoniją, kur laukia vienos varžybos, o paskui iškart ir pasaulio taurės etapas. Galima sakyti, nebus jokios pertraukos. Taigi dabar stengiuosi atsigauti. Tačiau sunku, nes jaučiasi dar ir laiko skirtumas, ir nuovargis.

- Šiuo metu Lietuvos olimpinėje rinktinėje - 10 narių, kai tokiu laiku prieš Rio de Žaneiro startą jų buvo dvigubai daugiau. Kaip manote, kas turėjo įtakos tokiam skirtumui?

- Be abejonės, sporto reforma labai pakenkė. Nemanau, jog taip įvyko dėl sunkesnių normatyvų. Juk, jeigu tu esi pajėgus sportininkas, turėtum įveikti normatyvus. Ypač tose sporto šakose, kur rezultatas susijęs su laiku. Buriavime mes priklausomi ir nuo sąlygų ne tik, pavyzdžiui, nuo greičio. Tokį narių skaičių lėmė Lietuvos olimpinio sporto centro naikinimas. Dabar mes tiesiog neturime, pavyzdžiui, medicininio aptarnavimo. Pasaulio čempionate irgi norėjosi, kad būtų masažuotojas ar kažkas iš medicinos. Tačiau to nebuvo. Buvo labai sunku. Tikiuosi, jog viskas pasikeis. Ir tai reikia daryti greitai. Nes kitu atveju ateitis nusimato ne kokia. Tai „kerta“ ir per aukščiausius rezultatus. Tačiau dar reikia nepamiršti, jog yra ir jaunimas. Kad užaugtų, jie turi turėti bazę, kur būtų ir medicina, ir treneriai. Mes dar gal galime kažkiek „tempti“. Tačiau jaunimui bus sunku. Dar niekada nebuvau olimpinėse žaidynėse, tačiau, manau, ten laimės tas, kuris ir psichologiškai bus stiprus. Juk dalyvaujame visos tos pačios varžovės. Tačiau turbūt ten didesnis spaudimas, atsakomybė, daugiau dėmesio, daugiau visko. Kas bus labiausiai pasiruošęs psichologiškai, tas ir kovos dėl apdovanojimų. Dėl to dabar dirbu su sporto „koučeriu“. Jis labai padeda. Tai suteikia daugiau vidinio stabilumo.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FINALAS: Lietuvos baidarininkas Artūras Seja pateko į Segede (Vengrija) vykstančio pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato finalą.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +14 C

 

 +12 +14 C

+22 +23 C

 +22 +25 C

 

 +23 +24 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis