Olimpietis A.Juozaitis įsitikinęs, kad pinigų yra, bet jie ne ten padėti

Atsiliekame 20 kartų

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) interneto tinklalapyje pateikiami liūdni faktai. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka daugiau nei 20 kartų. 28 savivaldybėse apskritai nėra baseinų. Gal šie duomenys jau paseno? „Per pastaruosius kelerius metus atidarytas tik vienas naujas baseinas Šakiuose. Taigi situacija labai nepasikeitė”, - niekuo negalėjo pradžiuginti LPF prezidentė Ilona Zuozienė.

Tokia padėtis yra šalyje, kurios plaukikai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa 1980 m. iškovojo olimpinį auksą. 1976 m. Arvydas Juozaitis pelnė olimpinę bronzą. Atgavus nepriklausomybę lietuviai nepraleido nė vienų olimpinių žaidynių. 2000 m. Giedrius Titenis pasipuošė bronzos medaliu pasaulio čempionate. Praėjusį savaitgalį 14-metė Rūta Meilutytė įvykdė olimpinį A lygio normatyvą.

Kontrastas tarp pasiekimų ir baseinų būklės bado akis. Lietuva turi tik tris 50 metrų ilgio baseinus: Vilniuje, Alytuje ir Elektrėnuose. Rengti rimtų tarptautinių varžybų mūsų šalyje neįmanoma. „Neturime nė vieno baseino, kur būtų įmontuoti starto bokšteliai, kurie dabar naudojami aukščiausio rango varžybose. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas žadėjo nupirkti vieną bokštelį į Anykščių baseiną, kur yra mūsų lyderio G.Titenio treniruočių bazė. Tik vieną, o takai yra šeši”, - pasakojo I.Zuozienė.

Yra tik programos

Federacijos vadovams belieka guostis tuo, jog kai kur regionuose rekonstruojami baseinai, kurie buvo apleisti nepriklausomybės laikų pradžioje. Tačiau net ten, kur yra baseinai, dažnai trūksta specialistų. Dėl šių priežasčių neįmanoma tinkamai įgyvendinti pagrindinio uždavinio - išmokyti vaikus plaukti.

I.Zuozienė nežino, koks procentas Lietuvos vaikų moka plaukti. „Tokių tyrimų neturime. Tačiau kaip specialistė matau, jog ne tik vaikai, bet ir suaugusieji neturi tvirtų plaukimo įgūdžių, - „Vakaro žinioms” teigė federacijos prezidentė. - Daugelyje šalių mokymas plaukti yra vienas iš prioritetų. Manoma, kad tai gyvybiškai svarbus įgūdis. Kai 2008 m. Vyriausybė patvirtino vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą, mes labai džiaugėmės. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija per šiuos metus neskyrė reikiamo dėmesio ir, aišku, pinigų šiai programai įgyvendinti.”

Federacijos viceprezidentas, trenerių tarybos pirmininkas Algimantas Juozaitis irgi teigė, jog labai nedaug vaikų moka plaukti: „Tai yra baisi tragedija. Tas programas daro, bet baseinų nėra. Negalima vaiko mesti į ežero vandenį.”

Ne anglų nuopelnas

I.Zuozienės nuomone, ne visur padėtis yra tragiška. Kai kuriose savivaldybėse programą bandoma vykdyti. Kaip gerus pavyzdžius ji nurodė Kauną ir Elektrėnus. Blogasis pavyzdys yra Vilnius. „Sostinėje Lazdynų baseinas vos gyvuoja, bet kuriuo momentu jį gali uždaryti, nes techninė būklė labai sudėtinga”, - sakė LPF prezidentė.

Keista, bet net ir tokiomis sąlygomis plaukikai Lietuvoje neišnyksta. Auksine žuvele vadinama Rūta Meilutytė šiuo metu gyvena ir treniruojasi Anglijoje. Tačiau ne anglams tenka nuopelnai dėl jos pasiekimų. Į užsienį Rūta išvyko tik dėl šeimyninių aplinkybių. „Jos mamytė žuvo prieš keletą metų avarijoje. Tėtis, turėdamas tris vaikus, išvažiavo į užsienį užsidirbti duoną. Rūta gyveno pas močiutę Lietuvoje, o į Angliją išvyko tik 2010 m. rudenį”, - pasakojo A.Juozaitis. Pasak plaukimo specialisto, R.Meilutytė jau Lietuvoje įrodė, kad yra labai perspektyvi. „Ją Kaune išugdė treneris Giedrius Martinonis, nereikia to užmiršti”, - teigė A.Juozaitis. Rūta žiniasklaidai jau ne kartą yra sakiusi, jog Anglijoje turi geresnes sąlygas, bet savo šalies niekada neišduos ir startuos tik atstovaudama Lietuvai.

Valstietiška sąmonė

Monrealio olimpinių žaidynių prizininkas, filosofas Arvydas Juozaitis priminė, kad baseinai yra tik viena iš problemos dalių. „Lietuva nuolat vėluoja. Mes vėluojame ir su stadionais, neturime normalių ledo ritulio arenų, nieko. Baseinai nėra išimtis. Tačiau jie labai reikalingi sveikatingumui. Jų reikia prie mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija jau seniai turėjo pradėti dirbti šį darbą, bet vis buvo tokie ministrai, kurie nesusitvarkydavo net savo ministerijose, tai ką dar apie Lietuvą kalbėti. Baseinas prie vidurinės mokyklos rajono centre jau būtų pasiekimas”, - pažymėjo olimpietis.

Jo tėvas Algimantas yra trenerių tarybos pirmininkas. „Bet jis nieko negali padaryti. Jis triukšmauja visą gyvenimą, bado pirštais, bet finansai guli visai kitoj vietoj. Kai tarybiniais metais mes visi - L.Kačiušytė, R.Žulpa ir aš - pakilome, baseinas buvo netgi be filtrų. Kadangi mes tokiame išplaukėme iki olimpinių aukštumų, vadinasi, ir kiti taip gali. Tokia maždaug psichologinė motyvacija. Jei šie išplaukė, kodėl kiti neišplauks?” - svarstė filosofas.

Jo nuomone, negalima visko paaiškinti tik pinigų trūkumu: „Padėtis tokia, nes yra valstietiška sąmonė. Pinigus ne ten nukreipiame, ir jie dingsta, atrodo, kad nėra pinigų. Turėjo būti valstybinės programos. Jų nebuvo.”

Lina Kačiušytė - 1980 m. olimpinė čempionė:

Mažiausiai reikia galvoti apie gerus rezultatus. Reikia galvoti apie tai, kad žmonės skęsta.

Pažiūrėkime, kiek dabar vaikų skęsta vasarą. Man šitas dalykas labiausiai rūpi. O gerų plaukikų vienas kitas vis tiek atsiras. Vienas kitas perliukas išmoks plaukti ir be gerų sąlygų. Man jau ir kalbėti apie tai atsibodo. Vis galvoju, nuo ko priklauso šitie dalykai. Jei daugiau vaikų nuskęstų, gal būtų pradėta apie tai mąstyti. Liūdnai pasakiau, bet taip yra. Mes toliau savo nosies nematome.

Nedaug vaikų išmoksta plaukti, bet už tai kiek krepšininkų turime. Pristatėme arenų ir patenkinti sėdime, nesvarbu, kad jos stovi tuščios.

Aš pati į baseiną nevaikštau. O į kurį baseiną pasiūlytumėte nueiti? Kai buvo „Žalgirio” baseinas, dar nueidavau. O dabar važiuoti per visą miestą, kad pasipliuškenčiau toje baloje...

Žinau, kad Maskvoje nusipelniusius sporto meistrus į visus privačius klubus leidžia nemokamai.

Pas mus viskas turbūt dėl skurdo. Visapusiško skurdo.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"