8 nuotr.„Citius, Altius, Fortius“ - skelbia olimpinis šūkis. Nuo šiol lengvaatlečiams, norintiems įšokti į olimpinį traukinį, riedantį į Tokiją, reikės tikrai viską daryti dar greičiau, aukščiau ir tvirčiau. Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) paskelbė, jog į 2020 m. olimpines žaidynes ves du keliai - pasaulinis reitingas ir normatyvas. Tiesa, pastarieji bus istoriškai aukšti. „Normatyvai nežmoniški. Tokių gyvenime nėra buvę“, - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Daugumoje rungčių naujieji normatyvai gerokai aukštesni nei buvo norint dalyvauti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Pavyzdžiui, vyrų 400 m bėgimo laikas nuo 45,40 sek. išaugo iki 44,90 sek., 5000 m vyrų bėgimo normatyvas iš 13 min. 25 sek. Rio de Žaneire tapo 13 min. 13,50 sek. Tokijuje, o moterų šuolis į tolį nuo 6 m 70 cm „išsitempė“ iki 6 m 82 cm. Tai tik keli pavyzdžiai pasikeitusių „skaičiukų jūroje“.
Mūsų lengvosios atletikos lyderiams taip pat reikės labiau pasistengti, norint iškovoti olimpinius kelialapius. 2020 m. žaidynių moterų šuolių į aukštį varžybų olimpinis normatyvas yra 196 cm, kai 2016 m. buvo 193 cm. Vienos iš Lietuvos lengvaatlečių komandos lyderių - Airinės Palšytės asmeninis rekordas vasaros sezonu siekia 198 cm. Norint kovoti olimpinėse vyrų disko metimo varžybose, reikės pasiekti 66 m ribą, Brazilijoje ta riba buvo 65 m. O Andriaus Gudžiaus geriausias rezultatas yra 69,59 m. 400 m moterų bėgimo varžybų normatyvas - 51,35 sek., o 2016 m. buvo 52,20 sek. Dar vienos mūsų lyderės Agnės Šerkšnienės asmeninis rekordas šioje rungtyje - 50,99 sek.
„Žinome, kad bus nauja olimpinės atrankos sistema, tačiau oficialaus rašto, visų dokumentų, kur viskas būtų paaiškinta, iš IAAF dar negavome. Tačiau situacija tokia, kad normatyvai yra nežmoniškai aukšti. Yra numatytas dalyvių skaičius kiekvienoje rungtyje, o visi kiti sportininkai galės bandyti patekti pagal reitingą. Reitingų sistema netrukus turėtų būti atnaujinta ir mums atsiųsta. Pernai pristatyta sistema dabar yra koreguojama, keičiama, tad jos galutinės kol kas dar neturime, laukiame. Taigi bus, kaip bus, nieko nepadarysime ir nepakeisime. Kalbant apie stadiono sportininkus, manau, jeigu viskas jiems bus gerai su sveikata, tai tie, kuriems prognozuojamos vietos žaidynėse, pagal reitingus ir pateks.
Galbūt ištvermės rungčių sportininkams kiek sunkiau bus, bet toks gyvenimas. Jų sąlygos susivienodina su stadiono sportininkų sąlygomis“, - pasakojo N.Medvedeva.
Teigiama, jog permainos diegiamos norint pakelti šios sporto šakos prestižą pasaulyje. Tačiau, pasak LLAF generalinės sekretorės, normatyvai veikiausiai keliami siekiant sumažinti sportininkų skaičių dėl komercinių tikslų.
„Čia įtaką be abejonės daro televizijos, jos nuolat spaudžia. Ir tai, žinoma, nėra sportininkų naudai. Tačiau šiais laikais komercija visur daro labai didelę įtaką. Taip pat einama ir prie to, kad ateityje normatyvų išvis neliktų. Arba jie liks, tačiau bus tokie aukšti, jog juos galės pasiekti tik elitiniai sportininkai. Tai bus tarsi apsidraudimas jiems. Pavyzdžiui, jei koks elitinis sportininkas traumuotas ar praleido sezoną ir negalėjo rinkti reitingo taškų, jis galės sudalyvauti vienose varžybose ir įvykdyti normatyvą. O visi kiti privalės startuoti kuo daugiau varžybų, rinkti reitingo taškus. Be abejonės, tai nėra lengva daugelio šalių sportininkams. Į reitingines varžybas, kur duoda daugiau taškų, sunku patekti, nes ribojamas dalyvių skaičius. Taip pat tai ir daug kainuoja, reikalingos lėšos. Vadinasi, jei norėsi dalyvauti varžybose, pasirengimui finansų reikės vis daugiau ir daugiau“, - teigė N.Medvedeva.
Ar naujoje olimpinės atrankos - normatyvų ir pasaulinio reitingo - sistemoje galima įžvelgti ir teigiamų dalykų? Pasak LLAF atstovės, galbūt kai kuriems, pavyzdžiui, vidutinių nuotolių bėgikams, pagal reitingą patekti į žaidynes būtų lengviau, nes normatyvų dydis nelabai realiai pasiekiamas.
„Normatyvai tokie aukšti, kad net Lietuvos rekordai, kurie kažkada prieš daugelį metų buvo pasiekti ir iki šiol nepagerinti, yra žemesni. Netgi, žiūrėdama į savo buvusią rungtį - šuolius į tolį, tokių normatyvų gyvenime nėra buvę. 6 m 82 cm, ar galite tai įsivaizduoti? Normatyvai labai aukšti, - atviravo N.Medvedeva. - Tačiau, manau, mūsų sportininkai, jeigu toliau demonstruos savo lygį, kokį rodė iki šiol, jie pateks į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Tiesiog reikės sekti reitingus, dalyvauti varžybose. Vieno starto, be abejonės, nepakaks, reikės jų daugiau ir nacionaliniai čempionatai bus labai svarbūs, nes irgi reitinguojami. Taigi tiesiog reikės taikytis prie naujų sąlygų.“
Taip pat IAAF be naujų olimpinės atrankos sąlygų paskelbė ir tai, jog pratęsia sankcijas Rusijos lengvaatlečiams. Sankcijos galioja nuo 2015 m. lapkričio. Per šį laikotarpį Rusijos lengvaatlečiai tarptautinėje arenoje kovoja su neutraliu statusu.
„Nesame įsigilinę į šios situacijos vidų, reikalavimus, jų vykdymą. Taigi sunku komentuoti. Tačiau, manau, sportininkai, kurie nuolat tikrinami, kurie yra švarūs, turėtų dalyvauti varžybose. Taip ir vyksta. Jie dalyvauja kaip neutralūs. Tačiau, žinoma, jiems viduje skaudu. Juk mes visą laiką didžiuojamės, kai iškovoję pergales galime iškelti savo šalies vėliavą. Tai sportininkui suteikia dar daugiau motyvacijos ir tai yra garbė. Tačiau ką padarysi, tokia situacija. Už kitų klaidas tenka visiems mokėti“, - pridūrė N.Medvedeva.
