respublika.lt

Naujoji karta Europoje nepasimetė

2018 rugpjūčio mėn. 18 d. 13:40:22
Arūnas ABROMAITIS

Pasak Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio, mūsų šalies komandoje įvyko kartų kaita. Šis procesas dažnai būna skausmingas, bet gali atnešti saldžius vaisius. Lietuvos lengvaatlečiai vaisius jau raško, tai įrodė Vokietijos sostinėje Berlyne vykęs Europos čempionatas. Jame į geriausiųjų dešimtukus pateko net aštuoni mūsiškiai. E.Skrabulis tikisi, kad iki 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių lengvaatlečiai dar sustiprės, subręs. O pasenti šioje komandoje, E.Skrabulio nuomone, nėra kam.

 

Lietuvai Berlyne atstovavo 27 lengvaatlečiai, 13 iš jų buvo Europos čempionato debiutantai. Nepaisant naujokų gausos, šios pirmenybės mūsų šalies delegacijai buvo pačios sėkmingiausios. Visų pirma, iškovoti du medaliai - auksu pasipuošė disko metikas Andrius Gudžius, o bronzą pelnė ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Du medaliai lietuviams atiteko ir 2012 m., bet tada nebuvo aukso. A.Gudžius apskritai yra tik antras Europos čempionu tapęs Lietuvos lengvaatletis po Nepriklausomybės atkūrimo.

Mūsų sportininkai ne taip jau dažnai patekdavo ir į geriausiųjų dešimtukus. Šiuo atžvilgiu sėkmingiausias iki šiol buvo 1994 m. čempionatas. Tada dešimtukuose atsidūrė šeši lietuviai. Kaip minėjome, Berlyne tokių sportininkų buvo aštuoni. Prie dviejų prizininkų reikia pridėti šešis finaluose jėgas išbandžiusius lengvaatlečius. Ketvirtąsias vietas užėmė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir ėjikė Brigita Virbalytė, penktąją - ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė, šeštąsias - 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė ir 1500 m bėgikas Simas Bertašius, dešimtąją - ieties metikas Edis Matusevičius.

- Skaičiai rodo, kad Lietuvos lengvaatlečiams tai buvo pats sėkmingiausias Europos čempionatas. Ar prieš pirmenybes buvo prielaidų tikėtis, kad jos bus tokios sėkmingos? - paklausėme Einamto SKRABULIO.

- Be abejo. Formuodami komandą ir išlydėdami ją į čempionatą, tikėjomės kažko panašaus. Komanda buvo nemaža, nors galėjo būti ir dar didesnė, bet šiek tiek sumažėjo dėl traumų. Be to, kad komanda buvo gausi, ji buvo ir kokybiška. Ir labai jauna. Tai turbūt pati jauniausia mūsų komanda iš visų buvusių. Įvyko kartų kaita. Kai kam Europos čempionatas buvo kovos krikštas. Išlydėdami komandą, garsiai nesakėme, bet tikėjomės, kad gali būti taip gerai, o prie labai didelės sėkmės - galbūt ir dar truputį geriau. Truputis yra riba tarp 2 ir 3 ar 4 medalių. Medaliai džiugina, bet negali nesidžiaugti ir 4, 5 ar 6 vietomis.

- Kaip tik ir ketinau klausti, kas labiau nudžiugino - du medaliai ar dar penkių sportininkų vietos geriausiųjų šešetukuose?

- Viskas. Aišku, medaliai visada džiugina labiausiai, jie suteikia daugiausiai emocijų. Labiausiai visus domina čempiono titulas, jį visi mato - mes, sirgaliai, pasaulis. Riba tarp sidabro ir bronzos kartais yra labai plona, tačiau bet kuris medalis džiugina. Labiau nedėkinga yra riba tarp trečiosios vietos ir šiek tiek žemesnės. Ne mažiau už medalius džiugina tai, kad šešetukuose buvo septyni, o finaluose - aštuoni žmonės.Taip pat ir rekordai. B.Virbalytė pasiekė puikų Lietuvos rekordą ėjime. Kita ėjikė Ž.Vaiciukevičiūtė realiai irgi pagerino Lietuvos rekordą, bet ją aplenkė komandos draugė. Živilei priklausys jaunimo iki 23 metų rekordas. Asmeninius rezultatus pasiekė Justinas Beržanskis, Artūras Mastianica, geriausią sezono rezultatą atrankoje pagerino L.Jasiūnaitė, finale geriausią sezono rezultatą pasiekė A.Palšytė. Jei tokiose varžybose pasiekiamas bent jau asmeninis sezono rezultatas, mūsų sportininkai gali būti kotiruojami aukštai. Taip ir įvyko.

- Kai daug sportininkų patenka į finalus, tai tarsi rodo, kad komanda turi tvirtą pagrindą po kojomis...

- Svarbu ir tai, kad yra tikrai nemažas rungčių diapazonas. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą lietuvis Europos čempionato finale bėgo 1500 metrų? Tokio lygio bėgiko, kaip S.Bertašius, neturėjome turbūt nuo Jono Pipynės laikų, šešis dešimtmečius. Ne tik Simas, bet ir jo tėvai tuo metu dar turbūt nebuvo gimę. Kada medalį Europos čempionate iškovojo Lietuvos ieties metikė? Kada tokį lygį pasiekė ėjikės, kada mūsų sprinterė taip bėgo 400 metrų? Mūsų komanda nėra vienos rungties komanda. Turime jaunus žmones, rungčių diapazonas yra platus. Įrodėme, kad lietuviai gali kautis su stipriausiais Europos lengvaatlečiais įvairiose rungtyse - toks yra ilgo darbo rezultatas.

- Minėjote, kad įvyko kartų kaita. Ar tai leidžia tikėtis gerų rezultatų ir po 5 ar 10 metų?

- Talentų turime tikrai daug. Jei atsižvelgsime į gyventojų skaičių, pasaulyje yra turbūt nedaug šalių, turinčių tiek talentų. Talentai turi patekti į teisingas rankas - teisingo trenerio, teisingos bendruomenės. Ir pats talentas turi būti atsakingas žmogus. Jam reikia visko - režimo, maitinimo, treniruočių sąlygų. Ir to reikia ne vieną mėnesį, o metai po metų. Sugadinti žmogų galima labai greitai, o išauginti meistrą galima tik per 7-8, o kartais - ir 10 metų. Tie, kurie dalyvavo čempionate, pamatė, kad gali kautis su stipriausiais, tai jiems pridės motyvacijos. Aukštas rezultatas yra tarsi gerasis dopingas. Tai yra emocijos visiems - sportininkui, treneriui, šeimai, galbūt ir rėmėjams. Ir mums, federacijai, tai yra paskata dar labiau dėl jų stengtis. Toks pasirodymas ne mažiau svarbus ir tiems, kurie liko namie, jaunesniems. Svarbu, kad jie patikėtų, jog lietuviai gali būti tarp geriausių Europoje ir pasaulyje. Yra sniego gniūžtės efektas. Kai mašina įsivažiuoja, ji yra intertiška, bet jei nukreipi ją teisingu keliu, negali nebūti rezultatų. Konkurencija lengvojoje atletikoje yra ypač didelė, užimti aukštą vietą labai sudėtinga, todėl turi veikti visa sistema. Tada talentai lips į piramidės viršūnę. Aišku, viršūnėje ankšta, bet, pasirodo, mums ji yra pasiekiama.

- Iki Tokijo olimpinių žaidynių liko maždaug dveji metai. Gal federacija jau planuoja, kiek Lietuvos lengvaatlečių galėtų patekti į žaidynes?

- Dar ne. Tai yra visos komandos rankose - sportininkų, trenerių, medikų, kineziterapeutų. Ir, be abejo, visos valstybės, kuri stovi už mūsų nugaros. Dabar lengvojoje atletikoje diskutuojama apie naują sistemą, reitingavimą. Diskusijos yra pažengusios, bet vis tiek - tik diskusijos. Jei pakeitimai bus patvirtinti, tai gali turėti įtakos komandos formavimo principams. Į tokio rango varžybas patekti darosi vis sunkiau, normatyvai yra labai aukšti. Kartais sportininkai olimpinėse žaidynėse medalį iškovoja su rezultatu, gerokai žemesniu už normatyvą. Kaip tą normatyvą įvykdyti, jei pas mus vasara trunka tris mėnesius? O yra šalių, kur vasara trunka visus metus. Kai bus priimtas sprendimas, kaip bus vykdoma atranka į olimpines žaidynes, galėsime paskaičiuoti. Tačiau aš linkęs manyti, kad neturime būti nei išsigandę, nei pernelyg dideli optimistai. Europos čempionate stebuklų nepadarėme. Padarėme tai, kam buvome pasiruošę. Manau, lengvaatlečiai kaip sudarydavo maždaug 25-26 proc. visos olimpinės komandos, taip ir sudarys. Žiūrėsime, dveji metai yra nemažai. Kažkam tai yra galimybė sustiprėti, kažkam - užaugti. O pasenti nėra kam.

- Olimpinėse žaidynėse ar pasaulio čempionate kai kuriose rungtyse bus daug sunkiau, konkurencija jose bus žymiai didesnė. Kuriose rungtyse mūsų sportininkai pretenduos į aukščiausias vietas ir pasauliniu lygiu?

- Manau, sportininkai, kurie dabar vadinami favoritais, ir pasaulyje bus pretendentai kautis dėl aukščiausių vietų. Pavyzdžiui, A.Šerkšnienė žiemą pasaulio uždarų patalpų čempionate pusfinalyje turėjo penktą laiką, bet dėl sistemos netobulumo liko už finalo šešetuko ribos. Dabar Agnė liko šešta Europoje. Čia 400 metrų bėgimo lygis nebuvo žemesnis. Su finale pasiektais rezultatais būtų galima drąsiai kovoti ir pasaulio čempionate, eiti link medalių. Tą patį galima pasakyti apie Airinės šuolius, Andriaus metimus. Manau, per dvejus metus sustiprės S.Bertašius. Tie patys žmonės, kurie kovėsi dėl medalių Europos čempionate, yra potencialūs pretendentai į aukštas vietas ir olimpinėse žaidynėse ar pasaulio čempionate. Galbūt šiek tiek nusiminusi po nesėkmingo pasirodymo Europos čempionate gali būti trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, bet nemanau, kad ji ilgai liūdės. Ji yra talentinga, pajėgi šokti bent puse metro toliau. Ieties metikas E.Matusevičius turi labai stiprią ranką, jam tiesiog reikia išeiti iš traumų labirinto. Yra ir daugiau žmonių. Manau, per dvejus metus išgirsite dar 4-5 pavardes, kurias bus galima pridėti prie sportininkų, pasižymėjusių Europos čempionate.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: vyrų krepšinio klubų Eurolygos aštuntojo turo rungtynėse antradienį Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija) komanda namuose 90:77 (16:14, 22:17, 24:22, 28:24) įveikė Tel Avivo „Maccabi Fox“ (Izraelis) ekipą ir iškovojo trečiąją pergalę iš eilės.
  • PAGROBTI: Kamerūne, vieno iš anglakalbių šalies rajonų mieste Kumboje, pagrobti mažiausiai 15 moksleivių ir mokytojas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s