respublika.lt

Klemensas Rimšelis: Kiekvienas turi užsiimti savo darbais

(0)
Publikuota: 2014 gegužės 31 15:00:23, Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
DARBAI. Net ir baigiantis kadencijai Kūno kultūros ir sporto departamento vadovui Klemensui Rimšeliui veiklos netrūksta. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kadenciją baigiantis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis neskuba krautis daiktų ir atlaisvinti ketverius metus gimtuosius namus atstojusio kabineto. Nors 55-erių kaunietis pripažįsta, kad kol kas jokios informacijos apie tolesnes savo perspektyvas neturi, neslėpė, kad neatsisakytų galimybės tęsti pradėtus darbus.

K.Rimšelio kadencija KKSD generalinio direktoriaus poste baigsis birželio 30 d. Pagal valstybės pareigūno darbo nuostatus jis galėtų pretenduoti į dar vieną ketverių metų trukmės kadenciją. Tačiau pats savęs paskirti į šias pareigas jis negali. „Nesu šio filmo režisierius, o tik samdomas aktorius. Jei režisierius norės su manimi pratęsti sutartį, tai ir pratęs, jei ne - vadinasi, teks ieškotis naujo darbo, - sakė K.Rimšelis. - Kol kas jokių pasiūlymų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, aš nesulaukiau. Tad toliau dirbu, ir tiek.“

O darbų srautas nemažėja net ir artėjant paskutiniam kadencijos mėnesiui. Prieš kelias dienas KKSD generalinis direktorius Lietuvos Vyriausybės vadovui pristatė naująjį Panevėžio ir Šiaulių sporto gimnazijų projektą, po kelių savaičių laukia kitų metų sporto biudžeto svarstymai ir gynyba, birželio viduryje duris sporto visuomenei turėtų atverti suremontuotas Vilniaus Vingio parko stadionas. „Kadencija gal ir baigiasi, bet tai nereiškia, kad galiu sau leisti nieko neveikti. Darbai juk nelaukia“, - teigė K.Rimšelis.

- Ar norėtumėte dar ketverius metus suktis šiame užburtame darbų rate?
- „Sporto gyvenimas“ paklausė Klemenso RIMŠELIO.


- Matydamas bendrą vaizdą, tai, kaip mūsų komanda dirbo šiuos ketverius metus, kaip man asmeniškai sekėsi dirbti, net ir atsižvelgdamas į įvairiausias problemas, tą triukšmo foną, visus tuos simpatijų ir antipatijų reikalus, jaučiu, kad galėčiau toliau dirbti. Bet šis sprendimas jau nėra mano kompetencija.

- Kaip vertinate savo ketverių metų kadenciją KKSD generalinio direktoriaus poste?

- Kai tik pradėjau eiti generalinio direktoriaus pareigas, aš labai aiškiai ir konkrečiai atskyriau veiklos sritis, t.y. kas priklauso mums ir tai, kas nepriklauso. Manau, kad kiekvienas turi užsiimti savo darbais. Apskritai aš laikausi nesikišimo politikos, o tai daugelį labai stebino ir vis dar stebina. Mes nekomentuojame savarankiškų federacijų rinkimų procedūrų, nedalyvaujame federacijų ir kitų visuomeninių organizacijų prezidentų rinkimuose, pas mane niekas neateina derinti kandidatūrų, nes aš paprasčiausiai nieko ir nekviečiu. Ir nieko neproteguoju. Tai nėra mano kompetencija.

Suprantu, kad gal anksčiau ir buvo bandymų paveikti, proteguoti. Gal tai priklauso nuo generalinio direktoriaus krėsle sėdinčio žmogaus asmenybės tipo. Aš nesu kažkoks Lietuvos sporto generolas ar vadas. Taip, aš turiu savo nuomonę, ir ten, kur mes privalome ją pasakyti, tai mes ją ir pasakome. Pvz.: jei pasirengimo olimpiadai metu naudojamos KKSD lėšos, tai mes privalome ir vertinti, ir komentuoti atliktus darbus ir pan. Bet į savarankiškų organizacijų veiklą nesikišame.

Mano tikslas arba siekiamybė - sukurti tokią sistemą, kad pas departamento direktorių apskritai niekam nereikėtų eiti, kad viskas būtų savaime aišku. Aiškūs kriterijai, pasiekimai ir masiškumas, ir kiek pagal tuos kriterijus organizacija gali gauti pinigų. Nes absoliuti dauguma vizitų pas direktorių daromi turint tikslą gauti pinigų. Ar papildomam finansavimui ir pan.

- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai pradėjus darbą departamente?

- Grįžtant į darbo pradžią, nuolat girdėjau kalbas, kad KKSD anksčiau buvo švenčių ir priėmimų organizatorius, o daugelis darbų, kurie priklausė, nebuvo daromi. Ir aš tas spragas aiškiai mačiau. Tuo labiau kad mane pasiekė kalbos, esą departamente niekas nepasikeitė ir reikia „nešti pinigus į viršų“. Ką tai reiškia? Juk aš nieko neprašiau, tai kas ir kam tuos pinigus neša? Padariau išvadą, kad tuometinė piramidinė KKSD struktūra iš esmės buvo palanki korupciniams ryšiams, ji buvo nuolat „tepama“.

Supratau, kad vienintelis būdas su tuo kovoti - pereiti prie elektroninės bankininkystės, tai yra atsisakyti grynųjų pinigų cirkuliacijos ir visus pavedimus daryti elektroniniu būdu, kad pinigai tiesiausiu keliu patektų tiems, kurie ir palaiko sporto sistemos gyvybingumą, - sportininkams ir jų treneriams. Jei mes prie to nepereisime, tai net jei ir neimsime jokių pinigų, kalbos vis tiek nesiliaus. Sistemos reputacija vis tiek bus griaunama. Ir tik sisteminis perėjimas prie el. bankininkystės išspręs šią problemą. Tai mes ir padarėme. 2011 m. liepos 1 d. įvyko perėjimas nuo grynųjų prie elektroninių atsiskaitymų.

- Ir koks buvo efektas?

- Svarbiausias mano, kaip generalinio direktoriaus, uždavinys buvo padaryti taip, kad valstybės skiriami pinigai pasiektų sportininką. Ir tikrai džiaugiuosi, kad man tai pavyko. Sutarėme su Bankų asociacija specialias sąlygas, sudarėme galimybę nemokamai nusiimti pinigus, o federacijoms - vienu mygtuko paspaudimu pervesti pinigus visiems sportininkams. Nelaikau tai kažkokiu dideliu darbu, tai paprasčiausias racionalus mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymas. Bet kai Europos Sąjungos generalinių direktorių posėdyje sakydamas kalbą lyg tarp kitko paminėjau apie šią valstybės lėšų pervedimų praktiką, tai sulaukiau neįtikėtino atgarsio. Kai kurie kolegos netgi pabudo. Paskui turėjau ilgiausiai aiškinti, kaip mums tai pavyko padaryti.

O kalbant apie finansus, tikrai didžiuojuosi tuo, kaip mums pavyko išspręsti sportininkų finansavimo reikalus prieš Londono olimpiadą. Taikydami lanksčią finansavimo politiką, taupydami lėšas, mes 2012-aisiais - olimpiniais metais - padidinome sportininkams skirtas stipendijas. Ir tai padarėme iš savo vidinių asignavimų. Papildomai pinigų mums niekas nepridėjo, bet skirstydami lėšas tarp programų, matydami olimpiečių poreikį ir nepavydėtiną jų situaciją nusprendėme įsiterpti. Iš tiesų, tuo metu susidarė tokia padėtis, kad aukšto lygio sportininkas, olimpietis, gal net čempionas gaudavo mažesnę stipendiją, nei būtų gavęs olimpiečiui skirtą rentą, jei būtų paskelbęs apie karjeros pabaigą. Tai absoliučiai nesuvokiama, bet tokią padėtį radau pradėjęs dirbti.

Taip pat mums pavyko prieš Londono olimpiadą atkurti į prieš krizę buvusį laikotarpį premijas už pergales tarptautinėse varžybose. Ir nors mūsų olimpiečių pasiekimai pranoko lūkesčius, mes sugebėjome be jokių įsiskolinimų finansuoti jų pergales.

Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad niekur nėra sakoma, esą Rimšelis padidino sportui tenkantį finansavimą. Sakoma - padidinome, padidėjo. Finansavimas priklauso ne tik nuo direktoriaus darbo efektyvumo, o nuo valstybės, Vyriausybės požiūrio į šią veiklos sferą, jai keliamų uždavinių ir jos efektyvumo.

 

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s