respublika.lt
 

Kalnas medalių pačiūžų tramdytojamsnuotraukos

2018 sausio mėn. 28 d. 11:16:06
Arūnas ABROMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių liko tik dvi savaitės, ir „Sporto gyvenimas“ jau pristatė beveik visas jų programoje esančias sporto šakas. Iki šiol daugiausiai dėmesio teko slidėms, o šįkart jas keičia pačiūžos. Greitasis čiuožimas yra labai sena sporto šaka, tarptautinė jo federacija įkurta dar 1892 m. Valstybės, turinčios gerus čiuožėjus, olimpinėse žaidynėse gali iškovoti daug medalių. Pjongčange tradicinio greitojo čiuožimo meistrams bus išdalinti 14, o greitojo čiuožimo trumpuoju taku (šort treko) atstovams - 8 apdovanojimų komplektai.

×
nuotr. 2 nuotr.
TRADICIJOS. Daugiausiai medalių renka Olandijos čiuožėjai, šios šalies atstovės Iren Viust sąskaitoje yra net aštuoni olimpiniai apdovanojimai. EPA-Eltos nuotr.


Istorija. Prieš tūkstantį metų, o gal ir dar seniau, šiaurės Europos gyventojai pritaisė prie batų kaulines pačiūžas, kad galėtų keliauti per užšalusį vandenį. XVI amžiuje čiuožimas jau buvo ir pramoga, o XVII amžiuje jis po truputį pradėjo virsti sportu. 1642 m. Škotijoje buvo įkurtas pirmas čiuožimo klubas, 1763 m. Anglijoje surengtos pirmosios žinomos varžybos. Olandijoje, Fryzijos regione, XVIII a. jau vyko 11 miestų turas. Jo metu čiuožėjai vandens keliais įveikdavo maždaug 200 km. Tiksliau, įveikia iki šiol, nes tradicija tebegyvuoja.

1889 m. olandai pakvietė į svečius britus, amerikiečius bei rusus ir surengė varžybas, kurias patys pavadino pasaulio čempionatu. 1892 m., taip pat Olandijoje, buvo įkurta Tarptautinė čiuožimo federacija (International skating union, ISU). Tai yra pati seniausia žiemos sporto šakų pasaulinė organizacija.

Olimpinėje programoje greitasis čiuožimas yra nuo pirmųjų, 1924 m. Šamoni mieste vykusių žiemos žaidynių. Debiutas galėjo įvykti dar anksčiau, nes buvo priimtas sprendimas kviesti čiuožėjus į 1916 m. vasaros žaidynes. Jos neįvyko dėl pasaulinio karo. 1924 m. varžybose dalyvavo tik vyrai, moterys savo šanso laukė dar ilgai, iki 1960 m. Kitas svarbus puslapis čiuožimo istorijoje buvo atverstas 1992 m. Tais metais olimpinėje programoje atsirado greitasis čiuožimas trumpuoju taku.

Skirtumai.
Ledo takas, kuriuo čiuožia sportininkai, dažniausiai yra apskritimo formos. Varžybos gali vykti ant natūralaus ledo, bet olimpinėse žaidynėse nuo 1960 m. vyksta ant dirbtinio. Tradiciniame greitajame čiuožime takas yra 400 metrų ilgio. Šort treke, kaip sako jau pats pavadinimas, takas yra trumpesnis, maždaug 111 metrų ilgio.

Tarp dviejų disciplinų yra ir daugiau skirtumų. Tradicinis čiuožimas yra nekontaktinė sporto šaka, sportininkai nesiliečia vienas prie kito, išskyrus tuos atvejus, kai prisiliečia netyčia, pavyzdžiui, besikeisdami takais. Dalyviai startuoja poromis. Šort treke ant ledo kartu pasirodo nuo keturių iki šešių sportininkų. Šioje disciplinoje kontakto dažniausiai nepavyksta išvengti, netrūksta griuvimų ir diskvalifikacijų.

Beje, Šiaurės Amerikoje bendro starto lenktynės buvo populiarios nuo senų laikų. 1932 m. bendras startas naudotas netgi olimpinėse žaidynėse. Galima sakyti, kad vėliau amerikietiška tradicija buvo perkelta į šort treką. Šiais laikais pasitaiko sportininkų, bandančių suderinti abi disciplinas. 2010 m. žaidynėse latvis Haraldas Silovas tapo pirmuoju čiuožėju, per vieną dieną dalyvavusiu ir ilgojo, ir trumpojo tako varžybose.

Dėl lenktynių specifikos skiriasi net sportininkų apranga. Šort treke sportininkams privaloma dėvėti šalmą, nes pavojų šioje disciplinoje tikrai netrūksta. Geriausia Lietuvos čiuožėja Agnė Sereikaitė tai patyrė lapkritį, kai dalyvavo pasaulio taurės varžybose Pietų Korėjoje. Po švedės Erikos Lindgren klaidos abi sportininkės rėžėsi į bortą. Lietuvė patyrė stuburo traumą, kelias savaites praleido ligoninėje ir taip prarado paskutinį šansą patekti į Pjongčango žaidynes.

Rungtys.
Dar 1892 m. ISU nustatė, kad varžybos vykdomos 500, 1500, 5000 ir 10000 metrų nuotoliuose. Šios distancijos buvo 1924 m. olimpinėse žaidynėse, bet ten paskelbtas ir bendras visų rungčių nugalėtojas. Juo tapo Suomijos sportininkas Klasas Tiunbergas (Clas Thunberg). Kitose žaidynėse tradicijos skelbti bendrą nugalėtoją buvo atsisakyta. Kai 1960 m. į žaidynes buvo priimtos moterys, joms nustatytos kiek kitokios distancijos - 500, 1000, 1500 ir 3000 metrų.

Vėliau vyrų varžybose atsirado 1000, o moterų - 5000 metrų nuotoliai. Olimpinių rungčių skaičius dar padidėjo 2006 m., kai pradėtos rengti komandų persekiojimo varžybos. Pjongčange tiek vyrai, tiek moterys kovos jau dėl septynių medalių komplektų. Į programą įtrauktos ir bendro starto lenktynės.

Šort treke yra trys tradiciniai nuotoliai - 500, 1000 ir 1500 metrų. Be to, dėl medalių varžomasi estafetėse. Taigi šioje disciplinoje yra po keturias vyrų ir moterų rungtis. Pridėjus šort treką prie ilgojo tako varžybų, gauname išties įspūdingą medalių komplektų skaičių - 22. Valstybei užtenka turėti gerus čiuožėjus ir ji gali užimti aukštą vietą bendroje medalių įskaitoje, net jei nepasižymi jokioje kitoje sporto šakoje.

Lyderiai. Daugiausiai prie čiuožimo vystymo prisidėję olandai ilgajame take neužleidžia pozicijų iki šiol. Šios šalies sportininkai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję net 105 medalius. Kraitis nuolat didinamas, ir ne po truputį, o dideliais kąsniais. Prieš ketverius metus Sočyje Olandijos čiuožėjai iškovojo 8 iš 12 ilgojo tako aukso medalių. Ypač ryškus olandų dominavimas buvo vyrų varžybose. Jose pavyko laimėti 5 iš 8 rungčių. Įsiterpti tarp olandų Sočyje sugebėjo tik 1500 m nuotolį greičiausiai įveikęs lenkas Zbignievas Brodka (Zbigniew Brodka).

Iš viso ilgajame take olimpinius medalius yra pelnę 23 šalių atstovai. Sporto šaka populiari ne tik Europoje bei Šiaurės Amerikoje, bet ir Azijoje. Japonijos sąskaitoje yra 15, Pietų Korėjos - 9, Kinijos - 7, Šiaurės Korėjos ir Kazachstano - po 1 olimpinį apdovanojimą.

Dar daugiau medalių Azijos sportininkai sumedžioja šort treke. Ši disciplina žiemos sporte apskritai yra unikali tuo, kad daugiausiai titulų atitenka būtent azijiečiams, o ne europiečiams ar amerikiečiams. Olimpinių medalių įskaitoje tvirtai pirmauja Pietų Korėja, antrąją vietą užima Kinija. Europiečiams šioje disciplinoje sunku. Valstybių įskaitos penketuke yra tik Rusija, bet ir tai tik todėl, kad jai atstovauja natūralizuotas korėjietis Viktoras Anas.

Titulai. Daugiausiai olimpinių medalių ilgajame take yra iškovojusi vokietė Klaudija Pechštain (Claudia Pechstein). Nuo 1992 iki 2006 m. ji 5 kartus pasipuošė auksu, po 2 kartus - sidabru ir bronza. Po 8 olimpinius medalius turi olandė Iren Viust (Ireen Wust) bei vokietės Karin Enkė (Karin Enke) ir Gunda Nyman (Gunda Niemann). Visgi aukso medalių skaičiumi visas jas lenkia Lidija Skoblikova. TSRS atstovė 1960-1968 m. olimpine čempione tapo 6 kartus. Tarp vyrų lyderiu iki šiol išlieka K.Tiunbergas, 1924-1928 m. pelnęs 5 aukso ir po 1 sidabro bei bronzos medalį.

Kita vertus, šort treko varžybose tituluočiausi yra vyrai, o ne moterys. Jau minėtas V.Anas iki 2011 m. atstovavo Pietų Korėjai ir buvo žinomas kaip An Hjun Su. Būdamas korėjiečiu, šort treko asas 2006 m. žaidynėse pelnė 3 aukso ir 1 bronzos medalį. 2014 m. Sočyje kraitis buvo lygiai toks pats, tik nugalėtojo garbei jau grodavo Rusijos himnas. Iš viso V.Ano sąskaitoje yra 6 aukso ir 2 bronzos apdovanojimai.

Aštuonis olimpinius medalius turi ir JAV sportininkas Apolas Entonas Onas (Apolo Anton Ohno). 2002-2010 m. jis po 2 kartus iškovojo auksą bei sidabrą, 4 kartus - bronzą. A.E.Ono tėvas yra japonas, o tai dar kartą parodo, kad azijiečiai yra tarsi sutverti šort treko varžyboms.

Lietuva. Prieš devynias dešimtis metų būtent čiuožėjas buvo pirmasis žiemos olimpietis iš Lietuvos. 1928 m. Sankt Morico žaidynėse startavo Kęstutis Bulota. Jis studijavo Berlyne ir dar iki olimpinio starto buvo dalyvavęs tarptautinėse greitojo čiuožimo varžybose. Sankt Morice lietuvis triskart užėmė vietas trečiajame dešimtuke. 1500 ir 5000 m nuotoliuose jis buvo 25-as, 500 m distancijoje - 28-as. Visose trijose rungtyse K.Bulotai pavyko aplenkti po kelis varžovus. Jis dalyvavo ir 10000 metrų čiuožime, bet dėl atlydžio varžybos buvo nebaigtos, o rezultatus teisėjai anuliavo. Deja, pirmojo žiemos žaidynėse dalyvavusio lietuvio likimas susiklostė tragiškai. K.Bulota buvo ištremtas į Sibirą ir 1941 m. ten žuvo.

Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai kurį laiką dalyvavo TSRS čempionatuose, bet ilgainiui ši sporto šaka prarado pozicijas. Atkūrus nepriklausomybę, mūsų čiuožėjai grįžo į tarptautinę areną, tačiau ne ilgajame take, o šort treke. Tai suprantama, nes nedideli tako matmenys leidžia sportuoti mažose čiuožyklose.

2012 m. A.Sereikaitė tapo pasaulio jaunimo vicečempione, paskui jai pavyko pasižymėti ir suaugusiųjų varžybose. Agnė iškovojo bronzos medalius 2015 m. Europos čempionate bei 2013 ir 2015 m. studentų universiadose, viename iš 2015 m. pasaulio taurės varžybų etapų. Kai olimpinės žaidynės vyko Sočyje, A.Sereikaitei buvo 19 metų. Olimpinis debiutas nebuvo labai sėkmingas. 500 m nuotolyje lietuvė liko 24-a, 1500 m distancijoje - 16-a, o 1000 m varžybose ji buvo diskvalifikuota. Kelią į Pjongčangą Agnei užkirto nelemta lapkritį patirta trauma. Lietuva turi dar vieną talentingą čiuožėją, jaunių varžybose ne kartą pasižymėjusį Salvijų Ramanauską. Visgi olimpinio debiuto 17-mečiui reikės dar bent ketverius metus palaukti.


Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai

(vieta, valstybė, auksas, sidabras, bronza, iš viso)

1. Olandija 35 36 34 105

2. JAV 29 22 16 67

3. Norvegija 25 28 27 80

4. TSRS 24 17 19 60

5. Vokietija 13 15 10 38

Šort trekas

1. Pietų Korėja 21 12 9 42

2. Kinija 9 13 8 30

3. Kanada 8 11 9 28

4. JAV 4 6 9 19

5. Rusija 3 1 1 5

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARO: Vokietijos parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių.
  • VIDAUS POLITIKA: Prezidentūros vidaus politikos grupėje dirbs 4 patarėjai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar ketinate dalyvauti Baltijos kelio minėjime?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +11 +13 C

 

 +12 +14 C

+20 +22 C

 +23 +24 C

 

 +24 +25 C

0-3 m/s

 0-3 m/s

 

0-2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis