respublika.lt

Išnaudotas karatistės Tokijo šansas

2019 liepos mėn. 06 d. 14:00:26
Aistė LABINAITĖ

Visi sportininkai svajoja apie olimpines aukštumas, karatistai - ne išimtis. Tokį siekį turėjo ir Aneta Meškauskienė. Savo svajonę 32-ejų sportininkė įgyvendino Prahoje. Čekijos sostinėje vykusiame pasaulio pilno kontakto (kiokušin) karatė čempionato be svorio kategorijų moterų atrankos turnyre ji pelnė kelialapį į prestižines varžybas, dar vadinamas karatė olimpiada. „Ypač psichologiškai buvo sunku, nes žinojau, kad tai paskutinė galimybė vykti į Tokiją“, - sakė A.Meškauskienė.

 

Pirmajame turnyro etape A.Meškauskienė po dviejų pratęsimų nugalėjo kroatę Kristiną Kojundžič, po to mūsiškė palaužė slovakę Kristiną Hupian. Aštuntfinalyje Lietuvos karatistės laukė Europos čempionė prancūzė Kamilė Haduči (Camille Haddouche). Šioje kovoje vėlgi stipresnė buvo A.Meškauskienė. Ketvirtfinalio susitikime su kita Europos čempione lenke Monika Zielinska mūsiškei taip pat atiteko pergalė, tačiau, deja, pastaroji kova dėl draudžiamo varžovės smūgio baigėsi Lietuvos sportininkės trauma, dėl kurios ji negalėjo žengti ant tatamio pusfinalyje. Taip į finalą be kovos pateko ispanė Ajala Garsija (Aiala Garcia), lemiamoje dvikovoje turėjusi pripažinti kylančios karatė žvaigždės 19-metės vengrės Lili Mezo, laimėjusios visas šešias kovas efektingais veiksmais anksčiau laiko, pranašumą.

Prahoje savo jėgas išbandė 33 sportininkės. Jos kovojo dėl šešių paskutinių kelialapių į karatė olimpiadą. Kas ketverius metus Japonijos sostinėje vykstančiame pasaulio čempionate dalyvaus 48 sportininkės iš viso pasaulio, Europai jame atstovaus 14 kovotojų. Šiemet pirmenybės Tokijuje bus organizuojamos lapkričio 9-10 d., o Lietuvos garbę moterų varžybose dar gins Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė, Brigita Gustautytė ir Erika Žeburtovič, tokią teisę pelniusios per anksčiau vykusias varžybas.

- Norint iškovoti kelialapį į Tokiją, reikėjo patekti į geriausiųjų šešetuką, tikėjotės, kad pavyks? - „Vakaro žinios“ paklausė Anetos Meškauskienės.

- Iš tiesų tikėjausi, kad pavyks tai padaryti. Tačiau buvo sunku, ypač psichologiškai, nes žinojau, kad tai paskutinė galimybė iškovoti kelialapį. Mačiau, kaip Lietuvos merginos viena po kitos pasitraukia iš kovos, tai taip pat pridėjo papildomos įtampos. Tačiau, kai užlipi ant tatamio, klausaisi trenerio, susikoncentruoji į tai, ką darai ir nuveji pašalines mintis. Kovos buvo sudėtingos. Visos varžovės sunkios, rimtos, o kovos - ilgos, su visais įmanomais pratęsimais. Nei vienos kovos neteko baigti anksčiau laiko. Tačiau rezultatu džiaugiuosi, esu patenkinta pasirodymu. Nors dėl traumos ir negalėjau pasirodyti pusfinalyje.

- Apmaudu dėl to, jog likote be pusfinalio ir finalo, nors galutinis tikslas ir pasiektas?

- Buvo labai apmaudu. Tuomet kamavo prieštaringi jausmai. Tiesiog nenorėjau, kad kova taip baigtųsi. Norėjau, kad ji tęstųsi ir išsiaiškintume santykius be diskvalifikacijos. Su ta varžove esu kovojusi ir anksčiau, ją nugalėjusi. Mano psichologinis nusiteikimas buvo labai stiprus. Taip pat, kai pamačiau, kad ispanė be kovos pateko į finalą, nusivyliau. Ji gavo lengvą šansą. Taigi apmaudo buvo. Tačiau svarbiausia, kad patekau į stipriausiųjų šešetuką.

- Kuri kova buvo sudėtingiausia?

- Pirmoji. Buvo sunku psichologiškai. Iš tiesų pirmos kovos man visada sunkiausiai sekasi, po to - įsivažiuoji. Ir apie varžovę mažai žinojau, tik mačiau, kad svoris didelis. Prieš kovą su K.Haduči nusiteikiau, jog man tai yra finalas. Tą kovą žūtbūt reikėjo laimėti. Jei būčiau pralošusi, būčiau praradusi šansus kovoti dėl kelialapio į Tokiją. Žinojau, jog varžovė stipri. Tiesiog nusiteikiau, kad šioje kovoje turiu padaryti viską, ką galiu.

- Jūsų nuomone, kovoje svarbesnis psichologinis nusiteikimas nei fizinis pasiruošimas?

- Psichologija yra labai svarbi. Pirma kova būna sunkiausia, nes tuomet dar trūksta pasitikėjimo savimi, kankina jaudulys, nežinomybė. Apskritai yra daug skirtingų veiksnių, kurie gali turėti įtakos pasirodymui. Jei psichologiškai esi stiprus, manau, pergalė 70 proc. jau tavo rankose. Psichologiškai save nuteikti man turbūt yra sunkiausias žingsnis.

- Kokią traumą patyrėte kovoje su lenke? Kaip dabar jaučiatės?


- Tiesą sakant, per visas kovas vis gaudavau smūgius į galvą. Tačiau jie pasibaigdavo tiesiog priešininkių įspėjimais, o ne diskvalifikacija. Smūgiai nebuvo stiprūs. Ketvirtoje kovoje sulaukiau tikslaus varžovės smūgio į žandikaulį, po kurio nukritau ir jaučiau, kad nebegaliu sukąsti. Gydytoja spėjo, jog yra lūžis ir kovos tęsti nebegaliu. Teko vykti į ligoninę. Tačiau peršvietus žandikaulį paaiškėjo, jog lūžio nėra, tiesiog stiprus sumušimas. Pajutau palengvėjimą, nes iki to kankino nežinomybė, kas bus toliau, per kiek laiko viskas sugis, ar tai nesutrukdys kelionei į Tokiją. Šiuo metu viskas yra gerai, skausmas dar jaučiasi, bet valgyti tikrai galiu.

- Prisiminkite pradžią, kaip, kodėl ir kada pasirinkote karatė?


- Į Lietuvą atvažiavome, kai man buvo 7-eri. Tėveliai, norėdami, kad išmokčiau lietuvių kalbos, užrašė būtent į karatė būrelį Tauragėje pas trenerį Gintarą Cemnalianskį. Tai nuostabus treneris. Būtent jis išugdė meilę šiam sportui, atsakomybę, išmokė disciplinos. Išmokė, kad iš savęs reikia visą laiką reikalauti daugiau nei gali, nei tau sako protas, reikia eiti per „negaliu“. Karatė treniruotes lankiau iki paauglystės. Paauglystėje, kaip dažnai būna, sportininkai atkrenta. Man taip pat nutiko. Tiesiog buvo mokslai, būreliai, bandžiau ir šokius lankyti (šypsosi).

Taigi nuo karatė atitolau. Vėliau prasidėjo studijos. O galiausiai išvažiavau į Airiją. Tačiau po antro vaiko gimimo, pagalvojau, kad labai seniai, apie 10 metų buvo pertrauka, nesportavau, tad reikia grįžti. Paprasčiausiai eiti į sporto klubą, ne man. Aš noriu, kad mane kažkas spaustų, noriu pajusti adrenaliną. Iš pradžių susiradau klubą Anykščiuose pas trenerį Eugenijų Šilaiką. Ten sportavau per motinystės atostogas. Kaip sakau, šis treneris mane prikėlė iš mirusiųjų. Paskui, kai grįžau dirbti į Airiją, susiradau klubą ir susipažinau su puikiais treneriais, kurie manyje pamatė didelį potencialą, pradėjo dirbti, pradėjo siųsti į varžybas. Iš pradžių nelabai sekėsi. Taigi toks rimtas sportas prasidėjo nuo 25-26 metų. Tai tęsiu ir dabar.

- Ar galite palyginti karatė lygį, populiarumą Lietuvoje ir Airijoje?

- Skirtumas yra begalinis. Lietuvoje į karatė žiūrima profesionaliau, treneriai čia yra savo srities profesionalai. Jie į karatė žiūri labai rimtai. Manau, Lietuvos treneriai yra savo vietoje ir tą darbą daro gerai. Airijos treneriai turi kitas profesijas, jie karatė neužsiima 100 proc., tai nėra jų pagrindinis pajamų šaltinis. Taigi ir tas „priėjimas“ prie karatė nėra toks profesionalus. Galbūt trūksta praktinių žinių. Lietuvoje požiūris gilesnis, profesionalesnis. Pastaruoju metu pradėjo sektis, manau dėl to, jog patekau į Lietuvos rinktinę ir pradėjau semtis patirties iš tokių patyrusių trenerių kaip, pavyzdžiui, Lukas Kubilius. Tuos patarimus, ką rinktinės treneriai pasako tobulinti, atsivežu į Airiją ir bandau įgyvendinti.

- Kokį pagrindinį sportinės karjeros tikslą dabar sau keliate?

- Nesu išskirtinė, galvoju apie medalius. Nuo vaikystės svajojau apie Tokiją. Labai džiaugiuosi, kad pavyko ten patekti ir dar nelabai suvokiu, kad tai padariau. Tikslas pasiektas ir tikrai ten važiuosiu. Olimpiadoje noriu pasirodyti kuo geriau. Žinoma, patirties tokiose varžybose man trūksta, kovoti su japonėmis dar neteko. Tačiau mano tikslas - padaryti ką galiu geriausiai. O kaip bus, tikrai nežinau, matysime. Kas bus po Tokijo? Dar sunku pasakyti.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog VSD rūmai taps vienu brangiausių pastatų Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate Lietuvos kelius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +17 C

 +14 +16 C

 

 +15 +16 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-4 m/s

 

USD - 1.1215 PLN - 4.2480
RUB - 70.6525 CHF - 1.1007
GBP - 0.8997 NOK - 9.6275
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis