respublika.lt

Didelis greitis ir jokių stabdžių

2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 07:10:31
Arūnas ABROMAITIS

Automobilių sporte lietuviai kol kas gali tik pasvajoti apie patekimą į „Formulę 1“, o štai motorlaivių varžybose turime pilotą, galintį tai padaryti. Praėjusį savaitgalį „Formulės 2“ Europos čempionatą Zarasuose laimėjęs Edgaras Riabko jau turi pasiūlymą išbandyti jėgas aukščiausiame lygyje. Pasak kauniečio, motorlaivių lenktynės turi daug panašumų su automobilių „formulėmis“, bet yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, 200 km greitį išvystančiuose motorlaiviuose nėra stabdžių. Todėl pasakymas „gazas-dugnas“ jų varžybose galioja visada.


„Formulės 2“ Europos čempionu E.Riabko tapo pirmą kartą. Nenuostabu, kad šią pergalę jis vadina svarbiausia karjeroje. „2011 m. tapau F5 Europos čempionu, vėliau porą metų plaukiau F4 varžybose, iškovojau bronzą pasaulio ir Europos čempionatuose. O nuo to laiko, kai perėjau į F2, tai yra mano aukščiausias pasiekimas“, - teigė sportininkas. Pergalė buvo dvigubai maloni todėl, kad ji iškovota savų žiūrovų akivaizdoje, Zaraso ežere.

- Europos čempionate Zarasuose vyko ketverios lenktynės ir jūs laimėjote jas visas. Nenustebinote pats savęs? - paklausėme Edgaro RIABKO.

- Pirmosiose varžybose startavau iš antros vietos, bet varžovas iš Norvegijos padarė klaidą ir aš laimėjau tą plaukimą. Antrosiose lenktynėse jau startavau pirmas, o startuoti pirmam yra daug lengviau visose techninėse sporto šakose. Reikia tik nedaryti klaidų, plaukti užtikrintai. Mano greitis visą savaitgalį buvo geras, tiek treniruotėse, tiek kvalifikacijoje parodžiau antrą laiką. Jaučiausi užtikrintas, o norvego klaidelė pirmame rate leido užimti lyderio poziciją. Paskui viskas klostėsi taip, kaip suplanuota. Niekas negedo, tiesiog reikėjo ramiai užbaigti varžybas. Man asmeniškai plaukti pirmu yra labai paprasta. Jei esi antras, trečias arba ketvirtas, rizikuoji, stengiesi aplenkti varžovus. Kai plauki pirmas, priekyje nėra nei varžovų, nei jų keliamų bangų. Didžiausias jaudulys buvo trečiosiose lenktynėse, kai reikėjo dar vienos pergalės. Jaudinausi, kad nesugestų motoras, o dėl savęs buvau užtikrintas. Esu labai patenkintas. Laimėti Europos čempionatą yra smagu, o laimėti namie - dvigubai smagiau.

- Motorlaivių lenktynės nėra ta sporto šaka, apie kurią Lietuvoje daug kalbama. Kaip jūs atsidūrėte šiame sporte?

- Viskas prasidėjo nuo mano tėčio Valerijaus. Tarybiniais laikais šis sportas Lietuvoje dar buvo truputį geriau žinomas. Tėvelis plaukė motorlaiviais, paskui vairą perėmė dešimčia metų už mane vyresnis brolis Vitalijus. Kai man buvo 10 metų, perėmiau techniką iš brolio. Po truputį pradėjau plaukti, o paskui išplaukiau į platesnius vandenis, pradėjome važinėti į užsienį. Kopiau į vis aukštesnę klasę, kol pasiekėme „formules“. Aukščiausias lygis yra „Formulė 1“. Aš žingsnis po žingsnio pasiekiau „Formulę 2“, o sportuoju jau 24 metus.

- Ar „Formulė 1“ yra jūsų svajonė ir, jei taip, kiek realu įgyvendinti šią svajonę?

- Kiekvieno sportininko svajonė yra pasiekti aukščiausią lygį, kaip automobilių sporte, taip ir pas mus. Tačiau savo pinigais Lietuva tikrai nebūtų pajėgi padėti ten patekti, nes F1 yra labai brangus malonumas. Joje karaliauja Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Šansas yra toks, kad, jei iškovočiau pasaulio čempiono titulą, galbūt kažkas mane pastebėtų ir pakviestų. Vienas pasiūlymas užbaigti sezoną „Formulėje 1“, dalyvauti dviejuose paskutiniuose etapuose, jau yra. Ta komanda nėra labai turtinga, ji - vidutiniokė. Laukiu žinių apie konkrečias sumas, o tada bandysime kalbėti su rėmėjais. Jei rėmėjai padėtų padengti išlaidas, kurių prašys komanda, gal ir bandysiu dalyvauti poroje varžybų. Jei ne, toliau plauksiu „Formulėje 2“. Joje yra dar vienas tikslas - laimėti pasaulio čempionatą. Dabar, kai jau turiu vieną titulą, yra ramiau. Visada sau sakiau, kad reikia iškovoti bent vieną titulą, o tada jau galima eiti į kitą klasę. Vienas titulas yra, todėl, jei gausiu rimtą pasiūlymą dalyvauti „Formulėje 1“, sutiksiu.

- Girdint trumpinius F2 ir F1, turbūt visiems kyla asociacijos su automobilių sportu. Kuo panašios ir kuo skiriasi motorlaivių ir automobilių lenktynės?

- Didžiausias skirtumas, be abejo, yra tas, kad yra laivas ir yra automobilis, bet panašumų yra daug. Pas mus taip pat vyksta treniruotės, kvalifikacija. Taip pat trasoje reikia įveikti ratus. Galbūt mūsų sporto privalumas tas, kad mūsų pagreičiai yra labai dideli, labai greitai atliekame posūkius. Apsisukus 180 laipsnių kampu, išeinant iš posūkio mažiausias greitis jau būna beveik 100 km. To turbūt nėra jokioje kitoje techninėje sporto šakoje. Turbūt tiesiog nėra padangų, kurios posūkiuose išlaikytų tokį krūvį. Mūsų trasos nėra tokios ilgos kaip automobilių sporte. Automobilių „Formulėje 1“ ratas gali būti ir 4 ar 5 km, o pas mus trasa yra iki 2 km. Žiūrovai dėl to gali matyti visą trasą. Zarasuose žiūrovams labai patiko, kad galėjo matyti visą veiksmą, nuo pradžios iki galo. Dar vienas skirtumas yra tas, kad pas mus nėra stabdžių. Automobilių sporte gali stabdyti, o pas mus yra tik gazas. Kai užgęsta raudonas šviesoforo signalas, spaudžiame jį iki dugno ir laikome tol, kol pamatome finišo vėliavą. Reguliuoti laivą posūkiuose galima ant vairo ir pedalų pritaisytomis svirtimis, mygtukais. Galime pakelti arba nuleisti motorą, pasukti į šoną. Tai yra didžiausias piloto menas. Kuris greičiau padarys posūkį, tas ir pirmaus.

- Gal esate išbandęs jėgas ir automobilių sporte?

- Ne. Profesionalus sportininkas karjerą kaip pradeda, taip ir baigia toje pačioje šakoje. Be abejo, man patinka visos techninės sporto šakos. Bet aš pradėjau dalyvauti motorlaivių sporte dar tada, kai buvo rusiški varikliukai ir 60 km greitis. Po truputį augome. Kai perėjau į F4, kraujas visai užvirė. Visas laikas skiriamas šiam sportui. Net atostogos būna tokios, kad išvažiuojame į kitą šalį pasižiūrėti kitos klasės varžybų. Tai įaugo į kraują ir turbūt jau niekada šis sportas nebus pakeistas kitu.

- Gal yra užfiksuota, kokį didžiausią greitį esate pasiekęs?

- Pas mus greitis priklauso nuo sraigto. Aš turiu maždaug 10 sraigtų, jie visi skirtingi ir pritaikomi pagal trasą. Mūsų „formulėse“ galima skrieti ir daugiau nei 200 km greičiu. Aš tokių greičių nenaudoju, plaukiu 188-190 km greičiu. Mano filosofija tokia, kad aukoju maksimalų greitį, bet didinu dinamiką posūkiuose. Kiti sportininkai daro kitaip. Kvalifikacijos metu naudojame greitesnius sraigtus, varžybose dedame lėtesnius. Aš turbūt greičiausiai esu plaukęs 200 km greičiu, bet jis gali būti ir didesnis.

- Tokios sporto šakos atstovai turbūt yra greičio mėgėjai visose gyvenimo srityse?

- Kai buvau jaunesnis, akys buvo labai didelės ir važinėjau greitai. Mėgau sportines mašinas, važinėjau ir motociklais. Dabar jau užtenka varžybose gaunamo adrenalino, paprastame gyvenime esu daug ramesnis nei „formulėse“. Kai ateina varžybų metas, per savaitgalį išsikraunu. O šiaip stengiuosi nerizikuoti. Turiu du vaikus ir gyvenimą vertinu jau kitaip.

- Kiek rizikinga ši sporto šaka. Ar pasitaiko tragiškų atvejų?

- Pasitaiko, nors dabar saugumas didinamas ir žūčių yra mažiau. Kai su žmona pirmą kartą nuvažiavome pažiūrėti F2 varžybų, lyg tyčia žuvo vienas italų pilotas. Pirmi įspūdžiai tikrai nebuvo labai geri, bet esame profesionalūs pilotai ir kitą dieną apie tai jau negalvojame. Žinome, kokia yra rizika. Ji yra turbūt kiekviename sporte. Pavyzdžiui, Michaelis Šumacheris (Michael Schumacher) patyrė traumą lygioje vietoje, slidinėdamas. Pas mus dabar yra žymiai saugiau. Sėdime kapsulėje, kuri apsaugo nuo smūgio, esame prisirišę šešiais diržais. Turime deguonies balioną tam atvejui, jei apsiverstume ir negalėtume išlipti iš laivo. Stengiuosi labai negalvoti apie nelaimes, nors būna visko. Kai pradėjau sportuoti, 1994 m., ieškojau statistikos. Tais metais mūsų sportas pasaulyje buvo antras pagal mirtingumą. Pirmoje vietoje buvo alpinizmas. Senesniais laikais laiveliai buvo paprasti, mediniai. Šiuolaikinės „formulės“ apsaugotos daug geriau.

- Esate asociacijos „F2 Lithuania“ prezidentas. Ar tai reiškia, kad tenka ir organizuoti lenktynes?

- Taip. Viskas prasidėjo nuo to, kad pirmaisiais mano metais „Formulėje 2“ Europos čempionatas turėjo vykti Italijoje. Tačiau ten pradėjo protestuoti žalieji ir jie atšaukė čempionatą, o buvo likę tik 5 ar 6 mėnesiai. Neatsirado nė vienos šalies, kuri čempionatą suorganizuotų taip greitai. Gavau pasiūlymą surengti jį Lietuvoje. Pasiūlymas buvo labai netikėtas, bet nenorėjau praleisti progos, kurios daugiau galėjo ir nepasitaikyti. 2015 m. Europos čempionatą surengėme Zarasuose.

Žinau, kad niekas kitas to nepadarys, todėl turiu aukoti kažkiek laiko organizaciniams klausimams. Visi stebėjosi, kad laimėjau čempionatą, būdamas organizatoriumi, bet dėl to tik smagiau. Net ašaros bėgo, kai klausiausi Lietuvos himno.

- Kai užsitikrinote Europos čempiono titulą, sakėte, kad dabar belieka laimėti F2 pasaulio čempionatą. Ar jame konkurencija daug didesnė nei Europos pirmenybėse?

- Konkurencija jame labai didelė. Šiemet pasaulio čempionate buvo numatyti penki etapai. Pirmas vyko Kaune, jame užėmiau antrą vietą. Antras etapas Belgijoje buvo atšauktas dėl oro sąlygų, o trečiame etape Norvegijoje dėl motoro gedimo nebaigiau varžybų. Bendrojoje įskaitoje lieku trečias. Pasaulio čempionatą pradėjau neblogai, bet ten tikrai sunku. Susirenka iki 30 dalyvių, 10 lėčiausių pilotų net nepatenka į varžybas, nes iškrenta po kvalifikacijos. Liko dar du etapai - Portugalijoje ir Šri Lankoje. Pirma vieta jau yra šiek tiek nutolusi, bet klausimas dėl antros ir trečios vietų yra atviras. Varžovai atvyksta ir iš JAV, Jungtinių Arabų Emyratų, Australijos. Dalyvių suvažiuoja dvigubai daugiau nei į Europos čempionatą. Šiemet svajonė yra patekti į trejetuką. Pernai su dar trimis sportininkais pasidalinome 6-9 vietas. Tai buvo mano aukščiausias pasiekimas pasaulio čempionate. Jei pateksiu į trejetuką, pakilsiu laipteliu aukštyn.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RENGINYS: Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga vyks šventiniai renginiai Vilniuje ir Kaune; pagrindinis renginys - karių rikiuotė ir karinės technikos paradas - vyks Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
  • SUGEDO LĖKTUVAS: Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Sveikata Grožis