respublika.lt

Bronzinė ieties metikės motyvacija

(0)
Publikuota: 2018 rugpjūčio 18 16:00:11, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
61 m 59 cm ieties metikei Livetai Jasiūnaitei Europos čempionate atnešė bronzą. Alfredo Pliadžio nuotr.

„Myliu sportą, ieties metimą lygiai taip pat, kaip iki šiol. Dirbu ir dirbsiu lygiai taip pat, kaip iki šiol“, - po bronzinio finišo Europos čempionate teigė Liveta Jasiūnaitė. 24-erių lengvaatletė pripažino, jog labai vertina ir džiaugiasi dėl medalio, nors, pasak jos, grįžus iš Berlyno niekas ženkliai gyvenime nepasikeitė. Tiesa, apdovanojimas suteikia daugiau motyvacijos, o būsimas didesnis finansavimas leis lengviau siekti tikslų ateityje. „Tai atsakymas į klausimą, ką keičia medalis“, - pridūrė L.Jasiūnaitė.

 

Berlyne (Vokietija) vykusio Europos lengvosios atletikos čempionato moterų ieties metimo varžybų finale L.Jasiūnaitė sėkmingiausiu - ketvirtuoju - bandymu ietį nusviedė 61 m 59 cm. Iki asmeninio rekordo jai pritrūko 2 cm. Pirmuoju mėginimu Lietuvos lengvaatletė įrankį numetė 60 m 51 cm, antruoju - 58 m 24 cm, trečiuoju - 61 m, penktuoju - 60 m 38 cm. Aukso medalis atiteko vokietei Kristinai Husong (Christin Hussong). Jos rezultatas - 67 m 90 cm - naujas čempionatų rekordas. Sidabrą iškovojo čekė Nikola Ogrodnikova (61 m 85 cm). Atrankos varžybose L.Jasiūnaitė (61 m 61 cm) buvo trečia.

- Po bronziniu tapusio Europos čempionato Berlyne praėjo savaitė, ar jau atslūgo emocijos? - „Vakaro žinios“ paklausė Livetos Jasiūnaitės.

- Iš tiesų, ta kasdienybė dar ne tokia, kokia buvo iki medalio. Tačiau emocijos pamažu jau slūgsta. Iškovojusi medalį, verkiau stadione. Tačiau prieš kelias dienas daviau interviu ir vėl verkiau. Tiesiog, kai pradedi viską iš naujo pasakoti, kalbėti apie gilesnius dalykus, vėl emocijos grįžta. Smagu ir gera viską prisiminti. Labai džiaugiuosi šiuo pasiekimu. Smagu, kad ir artimieji, ir trenerė, ir aplinkiniai juo džiaugiasi.

- Kokius tikslus buvote išsikėlusi prieš vykdama į Vokietiją?

- Žinoma, dabar, kai yra medalis, lengva sakyti, kad, pavyzdžiui, tikėjausi jo. Turbūt, kai nepasiseka, dauguma sako, kad nesitikėjo apdovanojimo. Tačiau visi važiuodami į varžybas galvoja apie aukščiausias vietas, nebuvau išimtis. Giliai širdyje tikėjausi, kad galbūt pasiseks. Tačiau, jeigu atvirai, vieta man nebuvo esminis dalykas. Norėjau parodyti aukštą rezultatą. Norėjau stabilaus rezultato. Žinoma, vieta aštuntuke yra gerai vien todėl, kad esi valstybės finansuojama.

- Kada jau patikėjote, kad galite iškovoti medalį?

- Iš tikrųjų po kvalifikacinių varžybų. Situaciją galėčiau palyginti su praėjusių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatu. Tuomet atėjau į sektorių ir buvau tarsi ne aš, buvau apatiška. Stadione jaučiausi tokia maža, mane tiesiog slėgė. Negalėjau nieko daryti. O kvalifikacinėse varžybose, kai atėjau į stadioną, man buvo gera. Buvau euforijoje. Ėjau stadionu ir kūnu lakstė šiurpuliukai. Susirinkę žmonės, stadionas manęs neslėgė. Priešingai, atrodė, galva pati kilo į viršų, didėjo pasitikėjimas savimi, užtikrintumas. Šiose kvalifikacinėse varžybose jaučiau, kad galiu save valdyti, galiu kontroliuoti savo mintis, technikos niuansus. Tada atėjo užtikrintumas, kad galėčiau mesti daug toliau ir, jei mesiu daug toliau, yra galimybė iškovoti medalį.

- Kas pasikeitė nuo 2017 m. debiutinių planetos pirmenybių Londone? Didesnį vaidmenį čia atliko psichologija ar fizinis pasiruošimas?

- Daug įtakos turėjo tai, kad jau pradėdama pasiruošimą šiam sezonui, žinojau, jog tikrai važiuosiu į Berlyną, nes normatyvą buvau įvykdžiusi dar pernai (59 m). Galėjau nebemąstyti apie normatyvus, atranką, kad kažkokiose varžybose turiu geriau pasirodyti, jog patekčiau į Europos čempionatą. Buvau tikra, kad nuo rudens pradedu dirbti ir dirbu tik ruošdamasi Senojo žemyno pirmenybėms. Nereikia niekur blaškytis, ieškoti kažkokių papildomų varžybų. O 2017 m., prieš startą Londone, aš realiai visą sezoną kankinausi. Man reikėjo įvykdyti normatyvą, nesisekė. Likus porai dienų atrodė, kad nevažiuosiu į čempionatą, o paskutinę akimirką sužinojau, jog važiuosiu. Nuvažiavusi į tas varžybas jau buvau tuščia, visas emocijas buvau ištaškiusi. Tai labai paveikė. Nors, žinoma, patirtis taip pat turi įtakos. Jeigu Londone taip būtų nenutikę, galbūt ir šiandien to medalio nebūtų. Negali žinoti.

- Medalis visada džiugina, tačiau, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Žiūrėdama į kitų prizininkių rezultatus, manote, buvote pajėgi užlipti aukščiau?

- Iš tiesų, nemanau, kad šį sezoną buvau pajėgi numesti 67 m. Tačiau nuo antrosios vietos mane skyrė 26 cm, tą galėjau pasiekti. Kažkiek galbūt dėl to ir apmaudu. Tačiau neliūdna, yra, kaip yra. Gerai ir trečioji vieta. Iki asmeninio rekordo trūko 2 cm, žinoma, jei tai dar būčiau pasiekusi, būtų dar smagiau. Kaip, pavyzdžiui, disko metikas Andrius Gudžius pernai pasaulio čempionate ir triumfavo, ir asmeninį rekordą pagerino. Jis viską padarė 100 proc. Grįžtant prie mano situacijos, vadinasi, padariau viską ne 100 proc. Tačiau būti trečia Europoje yra tikrai labai gerai.

- Ar buvo varžovių, kurios nustebino savo pasirodymu?

- Čempione tapusi vokietė kvalifikacinėse varžybose pirmu metimu pasiekė aukštą rezultatą (67 m 29 cm). Atrankoje ji pasirodė tikrai gerai. Nors nemaniau, kad finale K.Husong pasieks dar aukštesnį rezultatą, rekordą. Tai ji padarė, vėlgi, pirmu metimu. Tačiau visi kiti jos metimai buvo labai vidutiniški. Taigi turbūt tiesiog pasisekė. Iš tiesų su ja mes esame bendraamžės, kartu dalyvavome ne vienose varžybose. 2015 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ji užėmė pirmąją vietą, aš likau trečia. Dabar situacija pasikartojo suaugusiųjų pirmenybėse.

- Kaip vertinate visą sezoną iki starto Berlyne?

- Sezono pradžia manęs visai nedžiugino. Buvo esminių techninių klaidelių, dėl to rezultatai buvo prastesni. Nors pasiruošimas buvo geras. Tad dirbome, taisėme tas klaideles. Galiausiai šio sezono rezultatai mane tenkina, jie gan stabilūs. Ne kartą mečiau daugiau nei 58 m, ir 60 m. Taigi 56-57 m - rezultatas, kurio norėčiau nebemesti. Visi kiti aukštesni rezultatai - jau neblogai, stabilu. Trenerė kažkada sakė: „Stabilumas - tai profesionalumas“. Taigi tas stabilumas mane šį sezoną tenkina ir džiugina.

- Europos čempionato medalis jau yra. Į ką toliau nusitaikėte, kokie kiti tikslai?

- Mano gyvenime niekas nepasikeitė. Žinoma, labai vertinu ir džiaugiuosi šiuo medaliu, tačiau gyvenimas eina toliau. Lygiai taip pat myliu sportą, ieties metimą, kaip mylėjau iki šiol. Dirbsiu lygiai taip pat, kaip dirbau, gal net ir daugiau. Apdovanojimas suteikia daugiau motyvacijos. Ką medalis keičia? Minėjau, galbūt bus lengviau toliau siekti tikslų, bus lengviau važiuoti į stovyklas, bus didesnis finansavimas. Nebereikės mąstyti apie tokius, atrodo, paprastus dalykus, bet dėl kurių reikėdavo trenerei „klūpėti ir prašyti“. Dabar tiesiog bus lengviau ruoštis startams. Taigi, kitas mano tikslas - mesti dar toliau, gerinti asmeninį rekordą (61 m 61 cm).

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s