respublika.lt
 

Atlygio reikia prašyti kaip išmaldos

2014 kovo mėn. 30 d. 08:14:09
Arūnas ABROMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas
APMAUDU. Pasaulio čempionato auksas Margaritai Čiuplytei suteikė daug džiaugsmo, bet negarantavo premijos. Stasio Žumbio nuotr.

Pernai pasaulio kiokušin karatė čempione tapusi Margarita Čiuplytė taip ir nesulaukė iš valstybės jokios piniginės padėkos. Ištaisyti skriaudą šiuo metu bandoma Vyriausybei pateiktu atskiru nutarimu. Tai jau ne pirmas kartas, kai nusipelniusius sportininkus tenka premijuoti išimties tvarka. Vis dėlto sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis mano, jog neverta keisti sistemos, nes išimtys taikomos retai, tik tais atvejais, kai įvertinami daugkartiniai pasiekimai.

Aplinkinis kelias

Dar 2000 m. Vyriausybės priimtame nutarime dėl didelio meistriškumo sportininkų skatinimo numatyta daugybė išlygų. Premijos dydis (jei ji apskritai skiriama) priklauso nuo to, ar sporto šaka yra olimpinė, ar startavo pakankamas skaičius sportininkų, ar daug šalių dalyvavo varžybose.

Pagal nutarimą M.Čiuplytė premijos nenusipelnė. Svorio kategorijos iki 65 kg varžybose dalyvavo 16 sportininkių iš 9 šalių. Reikėjo, kad dalyvautų 32 karatistės iš 16 valstybių. Didesnis sportininkų skaičius anaiptol ne visada reiškia, kad laimėti yra sunkiau. „Pas mus bet kuriuo atveju reikėtų laimėti 3-4 kovas, kad ir koks būtų dalyvių skaičius“, - sakė M.Čiuplytė.

Tokiais atvejais sistemą kartais bandoma apeiti, o ne pakeisti. Karatė kiokušin federacija kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) su prašymu premijuoti 5 sportininkus ir 3 trenerius. Departamentas išskyrė vienintelę čempione tapusią lietuvę M.Čiuplytę bei jos trenerį Dmitrijų Aleksandrovą. Buvo parengtas nutarimo projektas. Pagal jį M.Čmilytė išimties tvarka turėtų gauti 15 tūkst., o D.Aleksandrovas - 7,5 tūkst. litų premijas.

Turnyruose neužsidirbsi

Kadangi KKSD negali pats teikti projekto, buvo įtraukta Vidaus reikalų ministerija. Ji pateikė projektą Vyriausybei. Taigi dėl vieno nutarimo gaišo kelių institucijų atstovai. „Man keista, kad viskas vyksta taip, antra vertus, gal čia nieko nepadarysi. Gal trūksta pinigų dėl krizės. Mūsų šaka yra neolimpinė, mes neatitinkame įvairių reikalavimų, nustatytų standartų. Aišku, liūdna dėl to, kad atiduodi savo laiką, siekdama aukščiausių rezultatų, o materialinės paskatos sulauki mažai“, - sakė M.Čiuplytė.

Ji teigė pati į teisinius klausimus nesigilinanti, nors jaučianti nusivylimą. Visai to nenorėdama, karatistė atsidūrė garbingoje kitų sportininkų kompanijoje. Anksčiau atskiri nutarimai buvo rengiami dėl šokių ansamblio „Žuvėdra“, šachmatininkės Viktorijos Čmilytės, sambo kovotojo Sergejaus Grečicho. Jų pergalės taip pat neatitiko nustatytų taisyklių ir teko eiti aplinkiniu keliu.

Projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad M.Čiuplytė pasaulio čempione tapo antrą kartą, ji prisidėjo prie Lietuvos vardo reprezentavimo, teigiamo šalies įvaizdžio. Nepaminėtas dar vienas svarbus aspektas: karatė kiokušin nėra komercinė sporto šaka. „Dabar yra keli komerciniai turnyrai, bet daugelyje varžybų nėra kažkokių prizinių fondų. Kitur, pavyzdžiui, K-1 varžybose, kiekviena kova turi savo kainą, bet pas mus taip nėra“, - patikino M.Čiuplytė.

Ji pripažino, kad 15 tūkst. litų būtų nemaži pinigai, kartu bent šioks toks atlygis už visą nueitą kelią, nes karatistė jau pasitraukė iš aktyvaus sporto ir keisti nuomonės neketina. „Dabar visą dėmesį skiriu asmeniniam gyvenimui ir trenerės darbui. Sportas liko tik malonumas“, - sakė M.Čiuplytė. Kada nors Lietuvą galbūt garsins čempionės auklėtiniai, bet jų pergalių dar teks palaukti. Vyriausi karatistės treniruojami vaikai yra 13-14 metų.

Ne vienintelė problema

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela pripažįsta, kad sistema netobula: „Asmeniškai laikausi nuomonės, kad reikia persvarstyti tiek premijavimo, tiek rentų klausimus. Įstatymų leidėjas turbūt iki galo nesužiūrėjo, priimdamas teisės aktą, kuris šiandien galioja. Tokie atvejai yra lygiaverčiai kitų sportininkų pasiekimams. Kai jie negauna premijos, tai yra neteisybė. Visada atsiranda atvejis, kurio negali sužiūrėti. Reikia spręsti tuos klausimus. Kita vertus, tokie pavieniai sprendimai nėra gerai. Būtų gerai turėti geresnę sistemą“.

Anot J.Poželos, reikėtų susėsti prie vieno stalo su sporto bendruomene ir daug ką apsvarstyti. Tokie atvejai kaip M.Čiuplytės nėra vienintelė problema. „Pagrįstus klausimus kelia ir neįgalūs sportininkai. Parolimpinis sportas pas mus diskriminuojamas, o, pavyzdžiui, Latvijoje absoliučiai vienodos premijavimo taisyklės“, - dėstė parlamentaras. Jis mano, kad iniciatyvos turėtų imtis KKSD. „Siūlyčiau departamentui ne teikti atskirus nutarimus, o pagalvoti apie visą sistemą. Tai yra jų darbas. Nutarimus rengia vykdomoji institucija, šiuo atveju departamentas“, - sakė J.Požela.

Išskirtiniai pasiekimai

KKSD generalinis direktorius K.Rimšelis nemano, jog dėl atskirų atvejų verta keisti premijavimo tvarką. Pasak jo, išimtys pradėtos taikyti tada, kai krizės metu premijos buvo perpus sumažintos: „Buvo tikrai neadekvatu, kai Europos šachmatų čempionė V.Čmilytė turėjo gauti į pašalpą panašią premiją. Atrodė juokingai. Kai premijos buvo grąžintos į ankstesnį lygį, ta išimtis liko, nes gyvenime visada yra force majeure aplinkybių, kurios nepatenka į bendrą kontekstą“.

Departamento vadovas sakė, kad kiekviena išimtis motyvuojama, tokiais atvejais nepiktnaudžiaujama. Išskirtinis paskatinimas skiriamas už daugkartinius pasiekimus. „Pavyzdys yra kanojos irkluotojai Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis. Jų rungtis nėra olimpinė, bet jie daug kartų tapo pasaulio ir Europos čempionais. Pagrindo išmokėti premiją nebuvo, todėl vieną kartą padaryta išimtis, išmokėta didesnė premija už sporto šakos populiarinimą. Antrą kartą tokio dalyko nebus“, - teigė K.Rimšelis. Dar vienas pavyzdys buvo Kazio Maksvyčio treniruota vaikinų krepšinio rinktinė. Ji laimėjo visus turnyrus, kuriuose dalyvavo. Pagal nustatytą tvarką premijuoti jaunimo čempionų apskritai negalima, bet už daugkartinius pasiekimus komandai išmokėta 150 tūkst. litų premija.

„Tų atvejų nėra daug. Yra gan sudėtinga procedūra. Nebūna taip, kad sugalvojome ir davėme premiją. Yra skirtingų variantų, visko nesukiši po vienu įstatymu. Departamentas negali būti nejautrus, jei yra tam tikros aplinkybės, jei kreipiasi žmonės, jei matyti, kad sportininkas nuskriaustas“, - svarstė KKSD vadovas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“

×
-->
Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis