2014 metų žiemos olimpinių žaidynių sostinė Sočis. EPA-Eltos nuotr.

Tačiau, kaip paaiškėjo, Sočis anaiptol ne Vankuveris, ir gegužės 26 dieną V.Putino pažado patikimumui buvo suduotas nemenkas smūgis. Prieš pat 19 valandą bomba, prikimšta šrapnelių, sprogo netoliese esančiame Stavropolyje. Buvo sužeista per 40 žmonių, septyni žmonės žuvo, tarp kurių buvo dvi mergaitės. Jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, o tyrėjai nevykusiai bandė ieškoti motyvų. Tačiau sprogimas ir nekoordinuoti pareigūnų veiksmai kai kuriuos specialistus paskatino užduoti ne itin malonius klausimus: ar saugumo padėtis aplink Sočį buvo tinkamai įvertinta prieš Rusijai nusprendžiant rengti olimpines žaidynes? O jeigu smurto rizika yra išties reali, galbūt kai kurios šalys nesiryš siųsti savo sportininkų į žaidynes?

Po išpuolio pradėjus tyrimą didžiausią nerimą ėmė kelti galimas nusikaltėlių skaičius. Anot įvairių teisėsaugos pareigūnų, po sprogimo kalbėjusių su Rusijos žiniasklaida, šiame regione yra ne mažiau kaip keturios grupuotės, kurios gali susprogdinti bombą pilnoje žmonių aikštėje vidury baltos dienos. Pasak jų, tai gali būti islamistų maištininkai, įsikūrę šalia esančiuose Kaukazo kalnuose, bet gali būti ir rusų nacionalistai ar vietos mafijos gaujos. Kai kurie policijos atstovai mano, kad sprogimas veda į gretimą Gruziją, mat jis įvykdytas gegužės 26 dieną - Gruzijos nepriklausomybės dieną. Gruzija ir Rusija 2008 metais kariavo, ir šis karas vyko dėl Abchazijos, kuri yra už 40 kilometrų nuo Sočio.

“Purvinas ir kruvinas regionas”

“Šis regionas yra toks purvinas ir kruvinas karinio konflikto akvariumas, kad sužvejoti jame kokią nors žuvį yra visai neįmanoma, - pasakė KGB atsargos pulkininkas Olegas Nečiporenka, kuris dabar yra Rusijos valstybinės kovos su terorizmu ir nusikalstamumu organizacijos vyriausiasis analitikas. - Vien sumanymui rengti olimpines žaidynes turėjo padaryti įtakos šį regioną krečiantys aršūs konfliktai, o mes dabar ruošiamės organizuoti olimpines žaidynes tokioje vietoje, kuri faktiškai yra mūsų kovos su terorizmu fronto linija”.

Dešimtmečius šis konfliktas tęsiasi Šiaurės Kaukaze, kuriame esančios Čečėnija, Dagestanas ir Ingušija yra visai netoli Sočio. Sausį jau rimtai pradėjus galvoti apie ruošimąsi olimpinėms žaidynėms, prezidentas Dmitrijus Medvedevas savo komandos naujokui Aleksandrui Chloponinui pavedė stabilizuoti padėtį šiuose regionuose, skatinant ekonomikos augimą, o ne pritraukiant ten daugiau policijos pajėgų. Jam nedaug ką tepavyko nuveikti. Verslininkas ir buvęs gubernatorius Sibire A.Chloponinas neturi didelių galių Šiaurės Kaukaze; jis bando grumtis su plintančia korupcija ir skurdu, jau nekalbant apie islamistų maištininkus, kurie stengiasi paversti šią teritoriją musulmonų kalifatu, valdomu vadovaujantis griežtais šariato teisės aktais. Kovo 29 dieną Maskvos metro stotyje susisprogdinus dviem savižudėms, žuvo 40 žmonių; čečėnų vadeiva Doku Umarovas, vadovaujantis maištininkams, prisiėmė atsakomybę.

Gaujų gaudynės intensyvės?

Tačiau A.Chloponinas po praėjusią savaitę įvykusio sprogimo Stavropolyje yra pasakęs keletą stebinančių dalykų. Savo interviu “Rosijskaja Gazeta” žurnalistui gegužės 27 dieną jis pasakė, kad pastarasis sprogimas neturi nieko bendra su islamistų maištininkais, o greičiausiai tai tik dėl durpių tarpusavyje kariaujančių vietos gaujų darbas. Tą pačią dieną per teisėsaugos pareigūnų posėdį jis pasakė, kad įnirtingos vietinių gaujų grumtynės dėl turtų šiame regione tik suintensyvės Rusijai pradėjus kurti turistinę infrastruktūrą ir slidinėjimo bazes artėjant olimpinėms žaidynėms. “Būta bandymų suplakti šias turtų dalybas su etniniais konfliktais arba pateikti tai kaip terorizmą”, - sakė jis ir pridūrė, kad abi interpretacijos buvo klaidingos.

Tiesa ta, kad karai dėl durpių ir reketas vis dar būdingi šiam Rusijos regionui. Praėjusį vasarį įtariamas mafijozas Alikas Minaljanas, pravarde Sočio Alikas, kaip manoma, daugelį metų vadovavęs Sočio nusikaltėlių pasauliui, buvo nušautas Maskvoje, o Šiaurės Kaukazo islamistų grupuotės, kaip žinoma, finansuoja tų nusikaltėlių veiklą.

Tačiau Stavropolio tyrėjai netruko suabejoti A.Chloponino pareiškimais, pasakę Rusijos naujienų agentūroms, kad pirmoje jų įtariamųjų sąrašo vietoje yra džihadas. Tokie prieštaringi pareiškimai ir tai, jog niekas nebuvo suimtas, anaiptol nenuramino visuomenės po sprogimo.

Žaidynėms gresia pavojus?

“Tai panašu į paniką, prastą koordinaciją, tarytum jie slėptų visas galimybes, jei kartais vienas iš jų būtų teisus”, - sako Vašingtono pasaulio saugumo instituto vykdomo Eurazijos projekto vadovas Rusijoje Nikolajus Zlobinas. - Tai parodo, jog šių regionų saugumas niekada nebuvo visiškai ir sistemiškai įvertintas, kad būtų galima aiškiai suvokti, kas yra teorinė grėsmė, o kas - tikroji”.

Tarptautinis olimpinis komitetas savo ruožtu neatsisako sprendimo leisti Sočyje rengti 2014 metų žiemos olimpines žaidynes. TOK atstovai teigia, kad pastarasis sprogimas sprendimo nepakeitė. “Už saugumo užtikrinimą atsakinga miesto valdžia, ji privalo garantuoti, kad bus padaryta viskas, kas tik įmanoma, kad būtų apsaugoti sportininkai, žiūrovai ir visi žmonės, susiję su žaidynėmis. Mes neabejojame, kad Rusija susidoros su šia užduotimi”.

Tačiau 2014 metai artėja, kitos šalys stebės, kad žinotų, su kokiais pavojais gali susidurti jų sportininkai Sočyje; jeigu kuri didžioji valstybė nuspręs nedalyvauti, pasak N.Zlobino, tai gali sukelti “grandininę reakciją”. “Yra tiek pavojų, o šis teroro išpuolis parodė, kad jie visai nepasirengę jiems, - sako jis. - Bus labai lengva sužlugdyti olimpines žaidynes ar bent jau parodyti, kad sportininkams grės pavojus”.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"