Prisimins istorinę “Atleto” pergalęnuotraukos

2011 kovo mėn. 28 d. 09:51:07 Perskaitė 3347

Kovo 29 dieną Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) bendruomenė ruošiasi paminėti svarbią sukaktį: prieš 40 metų tuometinė kūno kultūros instituto (KKI) futbolo komanda “Atletas” tapo Lietuvos čempione.

Šia proga kovo 29 d., antradienį 12 val., LKKA aktų salėje prasidės konferencija, kurios dalyviai diskutuos apie futbolo trenerių rengimo problemas, futbolo sporto mokyklų, studentų komandų sportinę veiklą. Konferencijoje pranešimą skaitys ir tuometinio Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto futbolo komandos treneris Algimantas Klimkevičius. “Manau, kad ir nedidelis stebuklas prieš 40 metų mums padėjo tapti Lietuvos futbolo pirmenybių čempionais. Pamenu, kad vidutinio lygio žaidėjai per kelerius metus padarė didelę pažangą, turėjome gerai sukomplektuotą ir vieningą komandą. “Atletas” buvo sudarytas tik iš instituto studentų, o teko žaisti prieš pusiau profesionalias gamybinių kolektyvų - Kauno “Inkaro” ar Šiaulių “Elnio” komandas. Malonu, kad nemažai tuometinio “Atleto” žaidėjų iki šiol gyvenimą sieja su futbolu”, - teigė treneris A.Klimkevičius, su “Sporto žmonėmis” prisiminęs prieš keturis dešimtmečius vykusias futbolo batalijas.

- Kokią vietą futbolas užėmė tuometiniame Kūno kultūros institute?

- Kaip žinote, KKI buvo įkurtas vėlų 1945 m. rudenį, o jau kitų metų pavasarį institute buvo suburta futbolo komanda, kuri debiutavo Kauno miesto varžybose. Reikia pasakyti, kad pirmais instituto gyvavimo metais futbolas buvo tapęs prestižine sporto šaka - vienu metu buvo suburtos net trys komandos, 1948 m. jos visos dalyvavo Lietuvos čempionate. Futbolą pasirinkę studentai nemažai žinių gavo iš pirmojo futbolo specialybės dėstytojo Juozo Klimo. Nepriklausomoje Lietuvoje buvęs trijų sporto šakų - futbolo, ledo ritulio ir krepšinio - rinktinių žaidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, jis buvo didelis sporto eruditas. Nors 1950 m. J.Klimą dėl jo “netinkamų” pažiūrų iš instituto atleido, ir per kelerius metus jis spėjo parengti stiprią KKI absolventų laidą, specialistus, kurie vėliau reikšmingai prisidėjo prie futbolo populiarinimo Lietuvoje. J.Klimo netektį KKI greitai pajuto. Sumažėjo stojančių į futbolo specialybę studentų, pritrūko žaidėjų komandai sudaryti studentų žaidynėse. Tik po penkerių metų, kai KKI komandos treneriu tapo J.Klimo auklėtinis Jonas Vaškelis, padėtis kiek pagerėjo. Jo vadovaujama studentų komanda “Atletas” 1962 m. pirmą kartą tapo Lietuvos čempione. Nemažai J.Vaškelio auklėtinių buvo pakviesti į Vilniaus meistrų komandą: A.Vosylius, H.Markevičius, R.Dambrauskas, R.Biliūnas. Kiti tapo puikiais treneriais - R.Lavrinavičius, A.Komskis, V.Lekas, A.Paškevičius, V.Ulinauskas, P.Grigonis ir kt.

- Koks buvo jūsų kelias į institutą, kada ir kaip tapote “Atleto” treneriu?

- 1966 m. J.Vaškelis, beje, pirmasis iš KKI absolventų, buvo pakviestas vadovauti Vilniaus “Žalgirio” meistrų kolektyvui, o 1967 m. rudenį aš pradėjau dirbti institute. 1954-1958 m. studijuodamas KKI gavau pedagoginio ir sportinio darbo pamokas iš D.Ilgūno ir J.Vaškelio. Su trenerio darbu susipažinau būdamas trečiame kurse, kai teko pavaduoti sporto mokyklos trenerį V.Dzindziliauską, o po metų tapau oficialiu sporto mokyklos treneriu. Patirties sukaupiau 1960-1966 m. dirbdamas Kauno “Bangos” ir Klaipėdos “Granito” komandų treneriu. Kai pradėjau dirbti institute, futbolininkai neturėjo gero vardo. Prie to nemažai prisidėjo grupelė rusakalbių, kuriems studijos buvo tik prieglobstis nuo tarnybos sovietinėje armijoje. Supratau, kad siekiant gerų rezultatų, iš pradžių reikia pakeisti negatyvų futbolo specializanto įvaizdį. Reikėjo gerinti stojančių į futbolo specialybę atranką, studentų discipliną, pažangumą moksle. Nusprendžiau - ir kaip vėliau paaiškėjo, nesuklydau, - kad prie būsimo sporto specialisto kvalifikacijos reikia eiti per sportinį meistriškumą. Kiekvienas futbolo specializaciją pasirinkęs studentas turėjo priklausyti instituto futbolo komandai (vėliau buvo įkurta ir antra komanda), sistemingai lankytis treniruotėse. Studentams komanda, galima sakyti, tapo studijų dalimi, o futbolas tapo puikia pedagoginio, darbinio auklėjimo ir sąmoningo ugdymo priemone.

Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kokiomis sunkiomis sąlygomis studentams teko treniruotis - futbolo aikštė, kaip ir garsioji sostinės “Marakana”, būdavo arba kieta kaip akmuo, arba purvynė. Žiemą arba ankstyvą pavasarį sportuodavome prieš centrinius instituto rūmus arba Ąžuolyno pievelėse. Studentai patys prižiūrėdavo, lygindavo aikštę. “Atleto” treniruotėse darbštumo pavyzdį rodydavo vartininkai A.Ulevičius ir Č.Urbonavičius, žemaičiai V.Gedgaudas ir V.Dirmeikis. Studentai buvo labai draugiški, vieningi. Po kelerių mano darbo metų futbolininkų reitingai institute smarkiai paaugo. Pamenu, kaip dabartinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas pasakė: “Žaidikų grupėje futbolininkai buvo tikri juodadarbiai, užsispyrėliai. Jie “ardavo” sningant ir lyjant, nuo vandens pažliugusiose ar sniegu padengtose aikštėse. Nematėme jų verkšlenančių, aimanuojančių, ištižusių”.

- Kokie buvo 1970 metai, kai “Atletas” antrą - ir (kol kas) paskutinį - kartą tapo Lietuvos čempionu?

- Neperdedant galima sakyti, kad tai studentų futbolo aukso amžius. Tais metais Lietuvos futbolo čempionate, pirmą kartą istorijoje, dominavo dvi studentų komandos - “Atletas” ir “Politechnika” (tuometinis Politechnikos, o dabar - Technologijos universitetas). Čempionu tapęs “Atletas” antroje vietoje likusią “Politechniką” aplenkė šešiais taškais. Bejėgiškai čempionate atrodė prieš tai futbolo madas diktavusios Kauno “Inkaro”, Kėdainių “Nevėžio”, Šiaulių “Statybininko” komandos. “Atletas” į šią pergalę ėjo nuosekliai - 1968 m. užėmėme penktą vietą, po metų - ketvirtą. Pagerinome tiek puolimo, tiek ir gynybos rodiklius. 1968 m. įmušėme 26, 1969 m. - 45 įvarčius, o auksiniame sezone pelnėme 60 įvarčių. Į savus vartus praleidome tik 16. Beje, buvome jauniausia komanda - mūsų amžiaus vidurkis siekė vos 21 metus. Komandos žaidimo ašį sudarė: patikimi vartininkai - kaunietis A.Ulevičius ir šiaulietis Č.Urbonavičius, vidurio gynėjas N.Sujetovas, “dispečerio” pozicijoje žaidęs buvęs “Žalgirio” futbolininkas ir KKI dėstytojas R.Leščinskas, vidurio puolėjas - telšiškis V.Dirmeikis. Prie jų puikiai derinosi kauniečiai A.Timofejevas, K.Šiukšta, A.Gruzdas, saugas iš Plungės V.Gedgaudas, telšiškiai L.Dunauskas, H.Jucevičius, L.Vaitiekaitis, šiaulietis J.Sakalauskas, mažeikietis L.Lukavičius, vilkaviškietis R.Arbataitis, marijampolietis S.Stankūnas, kalvarijietis V.Durtinevičius, alytiškis R.Kuzmickas, tauragiškis A.Biliūnas ir S.Zulonas. Dešimt iš šios studentų plejados žaidė meistrų komandose. Aukščiausiai iškilo A.Ulevičius, gynęs “Žalgirio” ir Maskvos “Torpedo” komandų vartus. Daugelis čempionų ir antros KKI futbolo komandos narių vėliau sėkmingai dirbo trenerių darbą.

Prabėgus keturiems dešimtmečiams po “Atleto” komandos pergalės Lietuvos čempionate galima tvirtai teigti, kad kopdami į sportinio meistriškumo viršukalnę studentai futbolininkai padėjo tvirtus pedagoginės ir organizacinės veiklos pamatus. Dabar daugelio jų vardai ir darbai yra įrašyti į Lietuvos futbolo ir sporto istoriją.

PIRMOJE NUOTRAUKOJE: Kauno “Atletas-70”. I eilėje (iš kairės): Č.Urbonavičius, J.Sakalauskas, L.Lukavičius, treneriai A.Klimkevičius ir R.Leščinskas, A.Gruzdas, A.Biliūnas, A.Ulevičius. Stovi: žaidimų katedros vedėjas S.Stonkus, R.Arbataitis, S.Zulonas, J.Babarskas, H.Jucevičius, V.Durtinevičius, R.Vaitiekaitis, N.Sujetovas, S.Stankūnas, L.Dunauskas, A.Šiukšta, dekanas J.Lagunavičius, dekanas A.Kunca, V.Beniušis, V.Leitonas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net