respublika.lt

2017 lapkričio 18, šeštadienis

koncertas

Ne rožėmis klotas futbolo keliasnuotraukos

2017 liepos mėn. 16 d. 12:49:04
Gediminas KALINAUSKAS

„Sporto gyvenimo“ skaitytojai jau turėjo galimybę susipažinti su pasakojimu apie Lietuvos futbolo čempionato atsiradimą. Šįkart siūlome sužinoti, kaip prieškariu buvo valdomas mūsų šalies futbolas, kokie žmonės labiausiai prisidėjo prie jo vystymo. Istorija rodo, kad korupcija nėra tik šių laikų bėda. Nesutarimų, bandymų proteguoti savus netrūko ir prieškariu, nors futbolo populiarumas nepriklausomoje Lietuvoje vis augo.

 

Vokiečių indėlis

Nekyla abejonių, kad tikrasis futbolas Lietuvos teritorijoje pirmiausia koncentravosi Klaipėdoje, kur buvo didžiulė Vokietijos įtaka. Juk dar 1861 m. uostamiestyje buvo įkurta gimnastikos sporto organizacija MTV, kuri propagavo ir vejos žaidimus. Bet nežinia, ar tai buvo futbolas. Nežinoma, ar jis buvo žaidžiamas dar XIX amžiuje.

1905 m. Klaipėdos menininkai ir muzikantai įkūrė organizaciją „Rassen Sport Verein Prussia“ (trumpiau - „Prussia“), kuri jau tais pačiais metais žaidė su MTV ir Mokytojų seminarijos komandomis. 1909 m. „Prussia“ susiliejo su MTV. Naujoji komanda buvo „poniška“, žaidė tik ypatingų švenčių ir iškilmių metu. Ko gero, mūsų futbolo ištakų ir jo organizatorių reikėtų ieškoti, kaip ir Nepriklausomybės akto, Vokietijos archyvuose. Kol kas oficialų metraštį tenka rašyti tik nuo 1922 m. gegužės 7 d., kai prasidėjo pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas.

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, į gimtuosius kraštus pradėjo grįžti daug studentų ir specialistų iš buvusios Rusijos imperijos. Jie daug prisidėjo ir prie sporto kūrimo. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS). Ji suorganizavo pirmąją kuklią sporto šventę. Futbolo mėgėjams ta diena - liepos 13-oji - įsimintina tuo, kad priešais husarų kareivines įvyko pirmosios parodomosios futbolo rungtynės. Žaista be tikrų vartų, keliant dulkių debesis. LSS sportininkai žaidė su aviacijos komanda, kurioje buvo samdyti aviatoriai vokiečiai, aviacijos mokyklos mokiniai ir „pasiskolinti“ LSS žaidėjai. LSS ekipa nugalėjo rezultatu 4:2.

Pirmąjį Lietuvos čempionatą surengė naujosios Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922 m. kovo 22 d.) Futbolo skyriaus komitetas. Jam vadovavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) futbolininkai Stepas Garbačiauskas (pirmininkas), garsusis lakūnas Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Kitais metais Futbolo komitetą sudarė jau penki žmonės, tačiau vis tiek trys atstovavo LFLS. Komitetą papildė vokiečių (KSK) ir žydų („Makabi“) komandų nariai.

Be abejo, pirmieji dveji kūrimosi metai buvo sunkūs, netrūko nesklandumų. Daugiausiai ginčų kildavo dėl teisėjavimo. Mat linijų prižiūrėtojai (iš kiekvienos komandos po tris) ir teisėjų asistentai (kartais žmonės iš žiūrovų minios) neretai nežinodavo žaidimo taisyklių, o apie objektyvumą ir kalbėti neverta. Dėl įvairių priežasčių pirmąjį Lietuvos čempionatą baigė tik šešios komandos iš dešimties, o 1923 m. dėl medalių kovojo tik keturios Kauno ekipos.

Vis dėlto reikšmingiausia tai, kad LSL Futbolo komiteto iniciatyva ir su užsienio diplomatų pagalba 1923 m. gegužės 21 d. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę futbolo federaciją (FIFA), o 1923 m. birželio 24 d. mūsų šalies rinktinė sužaidė pirmąsias rungtynes su Estija. Jas lietuviai pralaimėjo 0:5.

Liepsningas dešimtmetis

Gavus tarptautinį pripažinimą, reikėjo esminės futbolo pertvarkos šalies viduje. Juolab kad subyrėjo Lietuvos sporto valdymo organas LSL. Susidarius tokiai situacijai, futbolui ištikimi žmonės - S.Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Eugenijus Fersteris, Julijonas Kremeris ir kiti - 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune sušaukė pirmąjį futbolo Kongresą. Šiame futbolo forume dalyvavo visos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sporto organizacijos. Tarp didelės grupės jau žinomų, tokių kaip LFLS, Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Kauno sporto klubas (KSK), Klaipėdos MTV ir „Šarūnas“, dalyvavo Kybartų „Sveikatos“, Šilutės „Laisvės“, Radviliškio „Žiežirbos“, Marijampolės šaulių sąjungos, Mažeikių, Pagėgių, Viešvilės, Stoniškių ir kitų organizacijų atstovai. Tai bylojo apie greitai išaugusį futbolo populiarumą.

Futbolo forume buvo 12 pagrindinių organizacinių klausimų. Ne viską pavyko aptarti ir iki vidurnakčio. Svarbiausia, kad beveik vienbalsiai nutarta įkurti savarankišką Lietuvos futbolo lygą (LFL). Buvo patvirtintas ir iniciatorių grupės pateiktas šios organizacijos statutas. Laikinajai vadovybei duota užduotis sutvarkyti visus einamuosius reikalus iki metinio LFL suvažiavimo, numatyto 1924 m. vasarį. Pirmininku tapo Kauno „Kovo“ vartininkas ir teisėjas V.Balčiūnas, pavaduotoju - KSK žaidėjas E.Fersteris, sekretoriumi - iš LFLS į KSK perėjęs S.Garbačiauskas.

Taigi futbolininkai Lietuvoje pirmieji iš visų sporto šakų įsteigė savarankišką sporto organizaciją. Tiesa, jos gan ilgai, iki 1925 m. birželio, nepripažino sporto vadovai. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje LFL buvo įregistruota 1924 m. sausio 26 d. Pirmieji į ją įstojo „Kovas“, LDS ir KSK.

Futbolininkai daugiausiai prisidėjo skinant kelius į 1924 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. Į jas pateko ir LFL idėjas palaikę dviratininkai. Per gana trumpą laiką futbolas tapo ne tik sporto karaliumi, bet ir socialiniu reiškiniu, nes jį rėmė Šaulių sąjunga, kariuomenė ir dvasininkija. Didelis sporto gerbėjas buvo prezidentas Antanas Smetona, įsteigęs pereinamąjį prizą mačams tarp Universiteto ir Karo mokyklos komandų. Sportininkams buvo teikiamos įvairios lengvatos, ypač važiuojant geležinkeliu.

Iki 1930-ųjų futbolas jau tvirtai įsivyravo visose - Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Suvalkijos - apygardose. Jose atskirai vyko savi čempionatai, o jų nugalėtojai žaisdavo pereinamąsias rungtynes su blogiausiai Lietuvos lygoje pasirodžiusia atitinkamos apygardos komanda. Buvo populiarūs Kauno ir Klaipėdos rinktinių mačai, apygardų rinktinių turnyrai. Savo pirmenybes rengė Šaulių sąjunga ir kariuomenė. O Jaunalietuvių sporto organizacijos komandų „pridygo“ net didesniuose kaimuose. Daug kur net prieš atlaidus ar prieš vakaruškas spontaniškai vykdavo futbolo varžybos. Be abejo, didžiausią pasisekimą tarp merginų turėjo futbolininkai.

Privilegijos saviems

Deja, nuo pirmųjų mūsų futbolo dienų suvešėjo savotiška korupcija, protekcionizmas. Mat LFL Centro komitetas buvo sudaromas iš sporto klubų ir organizacijų, kurių komandos žaidė lygoje, atstovų. Didžiulė priešprieša vyravo tarp Kauno LFLS ir „Kovo“, skaudi rakštis visiems buvo ambicingoji Kybartų „Sveikata“, jau nekalbant apie Klaipėdos komandas. Susidarė dvi grupuotės, kurios į savąją pusę tempdavo žydų ir vokiečių atstovus. Dauguma galėdavo balsuoti už sau palankius sprendimus.

Tokiu būdu būdavo sudaromi pagrindiniams varžovams nepalankūs pirmenybių tvarkaraščiai. Mat tuo metu buvo ne taip paprasta pasiekti Klaipėdą ir Kybartus. Analogiškai būdavo sprendžiama, kam pirmiausia ir paskiausia žaisti su užsienio klubais. Į pirmąsias rungtynes susirinkdavo daugiausiai žiūrovų ir pajamos būdavo didžiausios. Kai svečiai pavargdavo, paskutinėse rungtynėse buvo galima tikėtis garbingo rezultato ir nemažo pelno.

Tendencingai buvo svarstomi rungtynių protestai, kurių nesumažėjo ir 1926 m. atsiradus autonomiškai Teisėjų kolegijai. Juk teisėjais dažniausiai tapdavo futbolininkai, žaidę Lietuvos lygoje ir turėję savo išankstines nuostatas kitų klubų atžvilgiu. Tokios nuotaikos labai pakenkė tarptautiniam mūsų futbolo autoritetui. Nors Lietuvos rinktinė daugelį metų turėjo trenerius iš užsienio, galutinę sudėtį visada tvirtindavo LFL Centro komitetas. Be abejo, tvirtindavo tendencingai. Todėl dažnai rinktinės žaidimas primindavo žinomą rusišką pasakėčią apie vežimą traukiančius gulbę, lydeką ir vėžį. Kamuolys būdavo perduodamas tik savam, nors priešiškos stovyklos žaidėjas būdavo palankesnėje padėtyje.

Situacija nesikeitė, nors LFL vadovai ir Centro komiteto nariai buvo perrenkami kasmet. Įsisenėjusios tendencijos buvo nepajudinamos. Net tokie visuomenės autoritetai kaip S.Darius, Jonas Pyragius, Aleksandras Ardickas, Brunonas Štencelis (visi - karininkai), Kazys Ralys (Seimo narys) ar Vincas Zakarevičius (Kooperacijos banko pirmininkas) buvo bejėgiai sprendžiant klausimus šalies viduje. Kai kurie iš jų nesuprato futbolo subtilybių.

Ugnis ir ledas


Iš futbolo šešėlio vis labiau pradėjo veržtis krepšinis ir ledo ritulys, gerėjo pasiekimai kitose sporto šakose. Susirūpinta sporto veikla mokyklose. Todėl imtasi rimtos pertvarkos valstybiniu mastu. Tuo tikslu 1932 m. rudenį buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai - dabartinio Kūno kultūros ir sporto departamento pirminis variantas. Sporto žaidimams vadovavo Kamuolio žaidimo sąjunga, o futbolui, krepšiniui ar tinkliniui - šių sporto šakų komitetai.

Nors futbolo vadovai buvo skiriami, komiteto nariai, kaip ir anksčiau, buvo klubų atstovai. Tad iš esmės futbolo padangėje niekas nepasikeitė - vyravusioms priešpriešoms gesinti ledo buvo per mažai. Tiesa, futbolo vadovai jau galėjo daug ką spręsti ir vieni, bet tų sprendimų įgyvendinimui kildavo kliūčių. Todėl vadovai keitėsi ne tik kasmet, bet ir po kelis kartus per metus, kol Futbolo komitetas apskritai prarado autoritetą. Vienu metu jis net buvo išvaikytas, nes trūko sąžiningų žmonių. Padėtį gelbėjo buvęs žinomas futbolininkas, futbolo ir krepšinio teisėjas Nikodemas Čerekas.

Nepaisant visų negandų, futbolo masiškumas vis augo. 1937-ųjų rudenį A lygoje jau startavo 10 komandų. Buvo kelios dešimtys komandų apygardų pirmenybėse. 1935 m. padarytas eksperimentas, taurės varžybų principu dėl čempionės titulo kovojo net 49 ekipos. Kaip žinoma, Lietuvos krepšininkai 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempionais, tačiau futbolo populiarumas dėl to nesumenko. Net priešingai - jam buvo stimulas pasitempti. Lietuvos žmonių gyvenimą ir protus sujaukė karas ir sovietinė okupacija. Karo metais dar gyvavo beveik visi ankstesni sporto klubai, bet nuo 1945-ųjų jie virto „Spartuoliais“, „Spartakais“ ir „Dinamo“.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12