respublika.lt

Klaipėdos futbolo ištakos: kova už laisvę ir lietuvybę

(0)
Publikuota: 2013 gegužės 05 12:49:23, Algirdas Klimkevičius
×
nuotr. 3 nuotr.
JĖGA. Nuo 1928 iki 1931 m. keturis kartus Lietuvos čempionų titulą iškovojo Klaipėdos KSS ekipa. Algirdo Klimkevičiaus archyvo nuotr.

Kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdomame krašte.

Futbolo pradžia

Sunku įsivaizduoti Lietuvos sportą, futbolą be Klaipėdos, Mažosios Lietuvos. Nors Kaunas vadinamas futbolo lopšiu, o tarpukariu - ir jo sostine, Klaipėdoje futbolo šaknys siekia net 19 amžių. Būtent šiame mieste dar 1861 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvos žemėse Vyrų gimnastikos sąjunga (Manner Turn Verein - MTV), o 1885 m. - irklavimo klubas „Neptūnas“. Futbolas į Klaipėdą atkeliavo dviem keliais - sausuma iš Tilžės į Pagėgius ir Šilutę, bei jūra - iš Karaliaučiaus. 1905 m. įvyko kelerios rungtynės tarp MTV ir Klaipėdos seminarijos auklėtinių. Populiarėjant futbolui uostamiestyje susikūrė dar viena sporto organizacija „Rassen Sport Verein Prussia“.

Praūžus Pirmojo pasaulinio karo audroms, apie 1919-1920 m. susibūrė futbolo komanda Klaipėdos priemiestyje Smeltėje. Atkuto ir kitos prieškariu veikusios vokiečių ir žydų sporto organizacijos. Lietuvius į sporto organizaciją, pavadintą kunigaikščio Šarūno vardu, 1922 m. sujungė Klaipėdos krašto patriotas Simonaitis. Tačiau tai tebuvo lašas jūroje. Nauji vėjai papūtė po 1923 m. Klaipėdos lietuvių sukilimo ir Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja. Šiame laisvės kovų žygyje dalyvavo ir futbolininkai leitenantai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Abu buvo pagarsėję Kaune kurdami pirmąsias sporto organizacijas, tapę pirmojo Lietuvos futbolo čempionato nugalėtojais. S.Dariaus darbų gijos nuveda ir į 1924 m., kai buvo komplektuojama futbolo rinktinė Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“). Apie futbolą buvo rašoma ir tuometėje Klaipėdos krašto spaudoje. „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, - pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. - Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai - nė vieno“.

Lietuvybės židiniai

1923 m. birželio 22 d. įvykusios rungtynės tapo pirmuoju Klaipėdos ir Kauno futbolo komandų susitikimu futbolo aikštėje. 1924 m. kovo 16 d. buvo įkurta Klaipėdos krašto sporto sąjunga (KKSS), kuri iš pradžių vienijo tik futbolą kultivuojančias organizacijas. Klaipėdos kraštą apėmė tikras futbolo bumas, per trumpą laiką pridygo daug įvairių komandų, augo ir futbolininkų skaičius. 1924 m. pradžioje Klaipėdos apygardoje buvo 1200 futbolininkų, 1925 m. - 1500, o 1930 m. KKSS globojo jau 26 draugijos, vienijančios 2199 narių.

1924 m. klaipėdiečiai įsiliejo į Lietuvos futbolo čempionatą. Iki tol jame dalyvavo vos 4-6 komandos, visos iš Kauno apygardos. Klaipėdos apygardoje tais metais varžėsi 5 komandos, deja, tik viena - „Šarūnas“ - buvo lietuviška. Ji pirmajame čempionate užėmė 5-ą vietą. Dėl čempionų titulo rungėsi abiejų apygardų nugalėtojai. Finaliniame mače pergalę šventė kauniečiai. Kauno „Kovas“ 2:1 nugalėjo pajėgiausią Klaipėdos ekipą - „Sportverein“.

1925 m. jau be „Šarūno“ komandos vykusiose pirmenybėse dalyvavo 6 vokiečių ekipos. Geriausiai pasirodė naujokė „Freya“ komanda, o „Sportverein“ užėmė tik 6-ą vietą. Tačiau baigiamajame turnyre „Freya“ atsisakė dalyvauti, tad Lietuvos čempionai paaiškėjo po Kauno „Kovo“ ir Šiaulių apygardos nugalėtojų Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos susitikimo.

Nors Klaipėdoje dominavo vokiški futbolo klubai, teigiamos permainos vyko ir lietuviškoje futbolo stovykloje. 1923 m. KKSS buvo įregistruota 7-ojo pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butigeidžio pulko futbolo komanda. Ją įkūrė karininkai - majoras Petras Baltrūnas ir kapitonas Antanas Saunoris. 1924 m. kariškiai išmėgino jėgas su „Šarūno“ komanda ir pralaimėjo 2:6. Nepaisant nesėkmės tais metais futbolu susirgo visas pulkas. 1924 m. rudenį buvo jau 5 futbolo komandos. Buvo sudaryta ir įgulos rinktinė. Tokia buvo netrukus išgarsėjusios Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) ekipos užuomazga.

Siekiant stiprinti lietuvybę Mažojoje Lietuvoje buvo panaudotas ir futbolas. Norėdamos sukurti atsvarą vokiškoms futbolo komandoms, leitenanto Vinco Skaržinsko ir

A.Saunorio iniciatyva susijungė Butigeidžio pulko ir „Šarūno“ ekipos. Tokiu būdu buvo įkurta Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga - KSS. 1926 m. KSS turėjo jau keturias futbolo komandas. Įkūrus šį klubą prasidėjo Klaipėdos futbolo „gadynė“. Naujoji lietuvių komanda tapo Mažosios Lietuvos fubolo „švyturiu“, padariusiu galą vokiečių pašaipoms. Jau pradėjusi pirmą sezoną Klaipėdos apygardos varžybose KSS net 7:0 sutriuškino vokiečių „Freya“ ekipą, o netrukus palaužė ir išpuikusios „Spielvereinigung“ galybę. KSS komanda, kurios branduolį sudarė karininkai, puskarininkiai ir kareiviai, pasižymėjo disciplina ir susiklausymu. Nuo 1928 iki 1931 m. KSS komanda triumfavo ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos futbolo pirmenybėse. Čempioniškai klaipėdiečiai užbaigė ir 1937 bei 1938 m. sezonus.

Tokiais rezultatais negalėjo pasigirti nė viena kita Lietuvos komanda. KSS futbolininkai ne tik sėkmingai kovojo Lietuvos čempionatuose, bet ir gerai pasirodydavo tarptautinėse varžybose. Klaipėdiečiai sugebėjo įveikti daugkartinius Latvijos čempionus Liepojos „Olimpia“, taip pat ir geriausias Rytprūsių - Tilžės, Karaliaučiaus - komandas. Futbolo istorijoje aukso raidėmis įrašyta ir KSS pergalė 1934 m. prieš anglų kreiserio „Orion“ futbolininkus 4:3 ir 5:1. 1937 m. klaipėdiečiai net 9:2 nugalėjo uostamiestyje viešinčio Sovietų Sąjungos karo laivo „Marat“ komandą.

KSS viešnagė bet kuriame Lietuvos mieste sutraukdavo tūkstančius žiūrovų. Šalyje jie skleidė modernaus futbolo šviesą žaisdami draugiškas rungtynes su įvairiomis komandomis. Tačiau KSS Klaipėdoje tebuvo ledkalnio viršūnė. Dvi futbolo komandas turėjo Martyno Jankaus Šaulių būrio sporto sekcija, Pasienio policijos, Seminarijos, Prekybos ir Pedagoginio institutų sporto klubai. Būtent Prekybos institute žinių sėmėsi ir paskutinis tarpukario Lietuvos futbolo mohikanas Stanislovas Paberžis.

Rinktinės gretose

Klaipėdos futbolas ryškų pėdsaką paliko ir Lietuvos rinktinės kovų metraštyje. Nuo pat pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių 1923 m. birželio 24 d., kai Lietuvos rinktinė susitiko su Estija, klaipėdiečiai vaidino svarbų vaidmenį. Pirmajame mače kartu su kauniečiais S.Dariumi, L.Juozapaičiu, V.Bartuška, S.Razma ir S.Gabačiausku žaidė ir 6 klaipėdiečiai. Tai G.Gvildys,

E.Deringas, J.Varšukas, V.Baueris, V.Krigas ir O.Kunelis. Visi jie atstovavo Klaipėdos MTV ekipai. Tai, kad pirmasis blynas prisvilo, buvo logiška. Lietuviai pralaimėjo estams 0:5, nes tokioms rungtynėms paprasčiausiai nebuvo pasiruošę. Prieš šį mačą nebuvo net ir bendrų treniruočių, o ką kalbėti apie kontrolines rungtynes.

Nuo 1923 iki 1939 m. Lietuvos rinktinė sužaidė 67 tarpvalstybines rungtynes, kuriose iš viso dalyvavo 40 Klaipėdos futbolininkų iš KSS, MTV, „Spielvereinigung“, „Freya“, „Švyturio“ ekipų.

 

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Sporto gyvenimas"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s