respublika.lt
e3

Žvaigždės sveikina Lietuvąnuotraukos (3)

2018 vasario mėn. 16 d. 16:53:24
Agnė VAITASIŪTĖ-KEIZIKIENĖ ir Eimantė JURŠĖNAITĖ

Nors ji nedidelė, bet joje yra kuo didžiuotis, ji sava, artima ir įvairi. Tokia yra Lietuva, vasario  16-ąją švenčianti atkurtos nepriklausomybės 100-metį. Žinomi žmonės iš penkių Lietuvos etnokultūrinių regionų pasveikino savo šalį ir atskleidė, kokiais mitais apipintas kiekvieno jų kraštas.


DZŪKIJA

 „Labas rytas, Lietuva! Šeštadienis“ vedėja ir žurnalistė Vilija Andrulevičiūtė (Alytus):

- Dzūkai vadinami nuoširdžiais, minkštaširdžiais, kuriems būdingas ir savitas išdidumo, garbės suvokimas, nusakomas svetimžodžiu unoras. Šie apibūdinimai tinka jūsų kraštiečiams?

- Tinka, tačiau negalėčiau sakyti, kad tai išskirtinai dzūkų bruožai, kaip negalėčiau sakyti, kad tai būdinga visiems be išimčių dzūkams. Man atrodo, nuoširdumo Dzūkijoje galima sutikti daugiau nei to perdėto išdidumo, savigarbos.

- Kokias kitas dzūkų savybes išskirtumėte?

- Sakyčiau, dzūkai yra darbštūs žmonės. Nors užsispyrimas yra laikomas žemaičių bruožu, nedrįsčiau užtikrintai teigti, kad dzūkai šia prasme pernelyg nusileidžia žemaičiams. Atkaklumo dzūkų charakteryje, man rodos, yra nemažai.

- Kuo labiausiai didžiuojatės savame krašte?

- Dzūkiškas nuoširdumas, žinoma, yra bruožas, kuriuo tikrai galima didžiuotis, tačiau jei netyčia sutikote kokį piktą dzūką, šio jo bruožo galėjote ir nepastebėti. Ką tikrai galime pastebėti ir įvertinti visi, tai – Dzūkijos gamta. Nesu iš tų, kurie gali valandų valandas leisti bevaikštinėdami miške, bet neįvertinti Dzūkijos miškų, ežerų, rezervatų gamtos grožio.

- Pasveikinkite Lietuvą 100-mečio proga savo tarme.

- Dzūkų tarmės, deja taip ir neperpratau. Jei mėginčiau taip, kaip įsivaizduoju dzūkų tarmę, tikėtina, užsitraukčiau cikrų dzūkucių nemalonę. Bet valstybės atkūrimo šimtmečio proga labai noriu mums visiems palinkėti nepamiršti, kad laisvė nėra duotybė, tai – atsakomybė. Atsakomybė ją puoselėti, saugoti ir kasdien stengtis savo šalį auginti geresnę, gražesnę ir jaukesnę būti bei sugrįžti.

ŽEMAITIJA


Aktorius Mantas Stonkus (Plungė):

- Žemaičiai garsėja kietu būdu, kantrybe ir užsispyrimu, padedančiu nuversti kalnus. Šie apibūdinimai tinka jūsų krašto žmonėms?

- Tai nėra gandas. (Juokiasi.) Žinau, ką reiškia būti žemaičiu. Tačiau minėtas savybes priskirti vien žemaičiams būtų netikslu – manau, kad tai visų lietuvių bruožas. Esame maža, bet užsispyrusi tauta, siekianti savo tikslų ir dažniausiai juos pasiekianti.

- Kokias kitas žemaičių savybes išskirtumėte?

- Žemaičiai yra kuklūs, nemėgstantys išsišokti, ramaus, bet tuo pačiu ir karšto būdo. Nors galbūt tai atrodo sunkiai suderinama. Galiu patikinti – jei žemaitis kam nors atsiduoda, nesvarbu – darbui, linksmybėms ar pykčiui, atsiduoda tam visu 100 procentų.

- Kuo labiausiai didžiuojatės savame krašte?

- Pirmiausia nuostabia ir magiška gamta. Ji veikiausiai ir kuria žemaitišką charakterį bei ypatingą krašto aurą. Tikiu, kad žemaičiams tokioje aplinkoje gyventi gera. Galime pasigirti ir iškiliomis asmenybėmis, menininkais, kurie yra gimę, dirbę Žemaitijoje ar garsinę savo kraštą.

-  Pasveikinkite Lietuvą 100-mečio proga savo tarme.

- Vesą Lietuvą sveikin paskutinia paguonis ir saka - neužmirškiem, kad šiuo metu visi grežiamės ne į paguonybę, o į ateitį. Tad visi (ir žemaite, ir dzūka, ir aukštaite, suvalkiečia ir mažieji lietuvia) susiimkiem už ronkų ir korkiem ateities Lietuvą.

AUKŠTAITIJA

Kulinarinių laidų vedėja ir knygų autorė Beata Nicholson (Kėdainiai):

- Aukštaičiams dažnai priskiriamas jausmingumas ir lyrizmas, taip apibūdintumėte savo krašto žmones?

- Sunku atsakyti, geriau pagalvojus tikriausiai. Tai lygumų kraštas, derlingos žemės, daug miškų ir upelių. Galbūt gamta ir geografinę padėtis lemia tą lyriškumą...

-  Kuo labiausiai didžiuojatės savame krašte?

- Kadangi esu kilusi iš Kėdainių, galiu pasakyti, kad bent jau mano miestas gali didžiuotis multikultūriškumu - šis miestas visada buvo kryžkelėje tarp aukštaitijos ir žemaitijos, taigi ten ėjo daug kelių ir susikirsdavo skirtingos kultūros. Kėdainiai gali ir turi didžiuotis, kad juose yra didžiausias Lietuvos provincijos senamiestis bei įspūdingiausia Evangelikų reformatų (anksčiau vadinta Kalvinų) bažnyčia.

- Koks jūsų sveikinimas Lietuvai?

- Manau, kad visiems mums svarbiausia mokėti džiaugtis, tuo, ką turime ir vertinti savo pasiekimus. Turime būti savikritiški, tačiau tai neturėtų užgožti kiekvieno iš mūsų gebėjimo džiaugtis kasdienybe.

SUVALKIJA

LRT laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė (Marijampolė):

- Daugelyje šaltinių pabrėžiamas suvalkiečių taupumas, šykštumas, apdairumas ir gudragalviškumas. Ar sutinkate su šiomis savybėmis?

- Aš pati suvalkiečius apibūdinčiau kaip pačius racionaliausius. Taupūs, apdairūs - galbūt, gudragalviški - sakyčiau, labiau protingai leidžiantys pinigus, šykštūs - niekada gyvenime. Jie racionalūs ir galvojantys apie ateitį. Ne veltui ir tėvai, ir seneliai mane visada auklėjo: “Kad ir kas benutiktų, visada turėk juodai dienai”. Dar nežinau, kas yra ta “juoda diena”, bet jei vieną dieną ji ateitų - suvalkiečiai jai, patikėkite, pasirengę.

- Kuo dar suvalkiečiai išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų gyventojų?

- Savaime suprantama, savo tarme, kuri sulaukia daugiausiai dėmesio. O šiaip suvalkiečiai man atrodo patys nuoširdžiausi žmonės.

- Kuo labiausiai didžiuojatės savame krašte?

- Didžiuojuosi tuo, kas yra sava - “Šaltinio” vidurine mokykla, kurią baigiau, šokių kolektyvu “Vilga”, kuriam atidaviau daugybę metų, savo šeima, savo draugais…. Jei žvelgti globaliau - Užnemunės kraštas visada buvo kultūros lopšys, iš čia kilo daug nusipelniusių asmenybių - Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Kazys Grinius ir t.t. Šiandien taip pat daugybė suvalkiečių garsina savo kraštą. Be to, šiais metais Marijampolė - Lietuvos kultūros sostinė - puiki proga apsilankyti ir įsitikinti savomis akimis.

- Pasveikinkite Lietuvą šimtmečio proga sava tarme.

- Nežinau, ar atspausdintas suvalkietiškas žodis skamba taip pat, kaip ištartas, bet: sveikiju visus dukart po penkiasdešimt kartų iš visos suvalkietiškai plačios širdies.

MAŽOJI LIETUVA

Aktorė Justė Zinkevičiūtė (Nida):


- Kuo, anot jūsų, Mažosios Lietuvos regiono gyventojai išsiskiria nuo kitų etnokultūrinių regionų?


- Išsiskiria savitumu ir didele reikšme prisidėję prie tautinio, kultūrinio puoselėjimo. Be to, čia vyko žvejų gyvenimas, kuris atsispindėjo padavimuose, dainose. Senieji kuršiai paliko ir Lietuvoje niekur nesutinkamą medinę liaudies architektūrą. Taip pat pamario krašto akcentu tapo vėjarodės, puošusios žvejų burvalčių (kurėnai) stiebų viršūnes, jų gyvenamųjų namų stogų viršūnes. Pasikalbėjus su seniausiais Neringos gyventojais - išgirstume pasakojimų ir apie varnų gaudymą...

- Kuo labiausiai didžiuojatės savame krašte?

- Kopomis, mariomis, jūra... gamta. Pati Kuršių Nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo šedevrų sąrašą, įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Mingės kaimas, kurį skiria vandens kelias, Ventės ragas ir ornitologinė stotis, per kurią eina Didysis paukščių migracijos traktas, senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai...

- Pasveikinkite Lietuvą šimtmečio proga.

- Linkiu, kad kiekvieno širdyje augtų ir stiprėtų nesuvaidintas patriotiškumas savo kraštui.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos vyrų krepšinio lygoje (LKL) šeštadienį Klaipėdos „Neptūno“ komanda išvykoje 83:72 (17:16, 22:21, 25:17, 19:18) nugalėjo Prienų „Skycop“ ekipą ir iškovojo trečiąją pergalę iš eilės.
  • PAGERINO REKORDĄ: Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties finalą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar turėtume reikalauti SSRS žalos atlyginimo?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     -1 C

-1     -3 C

 

      -2 C

  -2     0 C

  -2      C

 

  -2 C

    4 m/s

    5-7 m/s

 

   5-6 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018