respublika.lt

2017 gegužės 26, penktadienis

U.Galadauskaitė: į kompromisus leistis galiu, bet...nuotraukos (1)

2017 kovo mėn. 11 d. 17:56:41
Ringailė STULPINAITĖ - GVILDĖ

LRT televizijos laidų vedėja, šypsena ir geros nuotaikos skleidėja - taip galima apibūdinti Ugnę Galadauskaitę. Visuomet žvali, linksma, pasitempusi, žinanti, ko nori, ir to nuosekliai siekianti. Humoro jos gyvenime nestinga, bet taisyklių ir įvairių reikalavimų - taip pat. Ugnė tvirtina, kad Ožiaragiai prisitaiko prie to, kas jiems patinka, o tai, matyt, ir leidžia nepasimesti įvairiausiose gyvenimo situacijose.

 

- Šiemet turėjai progą vesti LRT „Auksinių bičių“ apdovanojimus, po kurių buvai liaupsinama ir giriama už nepriekaištingą skonį bei gebėjimą išreikšti moterišką trapumą. O kaip pati save apibūdintum? Esi trapi, o gal velniškai užsispyrusi ir moteriška, bet nė velnio netrapi?

- Džiaugiuosi dėl komplimentų ir niekuomet neliūdžiu dėl kritikos. Taip ir apibūdinčiau save - labai optimistiška ir labai pozityvi. Nematau savęs nei trapios, nei valiūkiškos… Tiesa, kad esu užsispyrusi - tai taip pat faktas, bet Ožiaragiams, matyt, taip pridera. Bet kokiu atveju, manau, įsprausti manęs į rėmus negalima, nes kiekvienam žmogui kiekvienoje situacijoje galiu pasirodyti visiškai kitokia. Ypač žmonėms, kurie manęs gerai nepažįsta.

- Bet juk darbas televizijoje tam tikrus rėmus vis tiek turi? Nejau laidų vedėjai gali sau leisti viską? Kokios tos vidinės virtuvės taisyklės?


- Labai geras klausimas - privertė susimąstyti. Iš tiesų manau, kad visi darbai turi savo rėmus ir savo taisykles. Cenzūros tikrai nėra, tačiau tam tikros taisyklės, kurios dažniausiai savaime suprantamos (o kai kurios ir parašytos juodu ant balto), tikrai egzistuoja. Ir, kaip minėjau, tikrai egzistuoja visuose darbuose. Šių dienų dažniausia klaida tarp jaunimo - socialiniai tinklai. Mane iš tiesų labai piktina jauni žmonės, viešinantys viską ir bet ką apie save, o vėliau besiskundžiantys, kad jų nenori priimti į darbą. Aš žinau, kodėl - sužinotum ir pats, jei pasižiūrėtum į savo profilį. Taigi, pirma taisyklė, galiojanti visuose darbuose: būti tiek pat atsakingam savo asmeniniame gyvenime, socialiniame gyvenime, virtualioje erdvėje kiek ir darbe. Kitos taisyklės, manau, panašios, kaip bet kur kitur: negali darbe atrodyti labai provokuojamai - darbe turi būti dalykiškas ir oficialus, kalbėti mandagiai, aiškiai ir suprantamai. Yra ir kitų bendrų taisyklių, bet kalbant konkrečiau apie žinių vedėjo poziciją - jei tave mato ir vertina ne tik tavo kolegos ir vadovai, bet ir dar tūkstančiai žiūrovų - spaudimas didesnis, todėl taisyklių reikia griežčiau laikytis ir aš tai puikiai suprantu, todėl tikrai nemaištauju. Manau, jei nori savo darbą dirbti sėkmingai - neturi bandyti suderinti nesuderinamų dalykų ir priimti taisykles tokias, kokios jos yra. Nors, kita vertus, televizija, žurnalistika - labai kūrybinga sritis, todėl saviraiškai vietos visada galima surasti.

- Tai prie darbinių reikalavimų net tavo ožiaragiškam charakteriui nesunku prisitaikyti?

- Ožiaragiai prisitaiko prie to, kas jiems patinka. (Šypsosi.) Be to, visos taisyklės, kurias išvardijau, man yra puikiai suprantamos ir priimtinos, neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip, todėl su mano charakteriu tai niekaip nesikerta. Be to, į protingus kompromisus visada galiu leistis.

- Paminėjai jaunimo daromas klaidas, kurios vėliau atsiliepia gyvenime. Kokias vertybes skiepytum savo vaikams? Kaip įsivaizduoji, kokia būsi mama?


- Manau, savo vaikams būsiu tokia mama, kokia man - mano mama. Galvoju, kad jai labai neblogai pavyko išauklėti savo vaikus. O jei rimtai, labai norėčiau taip puikiai tvarkytis ir karjeroje, ir šeimoje, ir buityje, ir auklėdama vaikus taip, kaip mano mama. Vis dažniau pastebiu, kaip labai aš į ją panaši, ir labai tuo džiaugiuosi. Nesugalvoju kitos, tokios įkvepiančios, tvirtos, griežtos ir kartu labai moteriškos, šiltos ir mylinčios moters. Ko gero, didžiausia vertybė, kurią mama mums su seserimi įskiepijo, yra šeima. Nors tėvai mums dažnai akcentavo, kaip svarbu siekti karjeros, kaip svarbu gerai mokytis ir kaip svarbu būti atsakingam, pareigingam ir darbščiam, - vis dėlto aukščiau už viską yra šeima ir darnūs santykiai. Turiu patį gražiausią šeimos pavyzdį ir labai dėkoju likimui, kad man taip pasisekė, todėl labiausiai tikiuosi, kad ir man kuriant šeimą taip pasiseks. Ir taip - šeimoje taisyklių taip pat yra ir bus...

- O pati buvai vaikas su charakteriu?


- Į šį klausimą negaliu atsakyti trumpai ir aiškiai, nes visų atsiminimai šeimoje šiuo klausimu skirtingi. Pavyzdžiui, man atrodo, kad buvau geriausias vaikas pasauly - mokiausi dešimtukais, paryčiais namo negrįždavau, šokau, sportavau, grojau pianinu, bendravau su geromis kompanijomis ir t.t. - kitaip tariant, dariau viską, ką turi daryti geri vaikai. Mano tėvai sako, kad manimi visada pasitikėjo, nors, pasak jų, ne visada buvau toks “angeliukas", kaip kad aš atsimenu save, ir esą yra tekę nemiegoti naktį laukiant dukrelės grįžtant. Juokingiausi mano sesers atsiminimai: ji teigia, kad kaip pirma dukra auklėta gerokai griežčiau už mane, o aš esą buvau tikra vakarėlių liūtė. Taigi, aš pasilieku ties savo versija: buvau puikus vaikas ir vienas malonumas tėvams. Beje, dėl vieno sutariame visi keturi: turiu “ignoravimo funkciją” - kilus ginčui niekada nepradedu šaukti ir nervintis, nes paprasčiausiai man būna neįdomu ir mintys nuklysta kažkur kitur, todėl darau savaip, bet be ginčų.

- Kada nors susimąstei, kokia turėtų būti ta šiuolaikinė moteris - kad ne tik atitiktų visokius jai kuriamus standartus (grožis, svoris, pareigos), bet ir išliktų savimi? Kaip manai, kokie dabar laikai - karjerisčių, o gal net barakudų?

- Ir karjerisčių, ir feminisčių, ir barakudų, ir šeimos moterų visais laikais buvo ir bus. Ne kartą esu sakiusi, kad stengiuosi gyvenime išlaikyti balansą - viskas turi būti su saiku, savo laiku ir savo vietoje. Šiuolaikinei moteriai labai pasisekė - ji gali drąsiai kovoti už savo teises, už savo įsitikinimus, už savo norus ir svajones. Šiuolaikinei moteriai nėra nieko nepasiekiamo, reikia tik žinoti, ko nori. Tiesa, kartais tai gali būti sunkiausia - kai žinai, kad esi visiškai laisva ir visas pasaulis tau atviras, ar tikrai taip paprasta pačiai pasirinkti kelią, kuriuo eiti, ir išsirinkti duris, kurias atverti? Manau, kad man gyvenime pasisekė dėl vieno: visada tiksliai žinojau, ko noriu iš gyvenimo, ir visada žinojau, kad noriu ne tik karjeros, bet ir šeimos, ir poilsio, ir laisvalaikio, ir pomėgių neapleisti. Visada žinojau ir kaip kada noriu atrodyti, kalbant apie išvaizdą. Todėl tai paaiškina mano žodžius, kad komplimentus girdėti malonu, bet kritika manęs nežeidžia - racionalią atsirenku ir atsižvelgiu, neracionalią - pamirštu ir nereaguoju. Toks požiūris gyvenime labai padeda ne tik būnant viešumoje (o tai reiškia ir apkalbų objektu), bet ir bet kokioje kasdieninėje situacijoje.

- Tau lengva suprasti moteris, kurios mieliau investuoja į savo išvaizdą nei į protą? Na, ir jų tikslą rasti gerą vyrą, kuris užtikrintų puikų gyvenimą?

- Niekada nebandžiau ir dabar nebandau “primesti” savo požiūrio ir įsitikinimų kitiems. Aš galbūt rinkčiausi investiciją į protą, bet kas pasakė, kad tai vienintelis ir teisingas kelias? Kas aš tokia, kad spręsčiau už kitą ir kad mano nuomonė būtų teisesnė? Kas žino, kas yra teisinga, o kas ne? Todėl man labai paprasta suprasti, kad skirtingos moterys renkasi skirtingas investicijas ir skirtingus tikslus - kiekvienam savo.

- Praėjusią vasarą JAV ištekėjo tavo sesuo. Jūsų abiejų supratimas apie vyrą, kuris turi lydėti per gyvenimą, yra panašus? O galbūt sutampa skonis ir kalbant apie suknelę ir vestuvių puotą?


- Manau, kiekvienai mergaitei pavyzdys yra tėtis. Tiek seseriai, tiek man tėtis yra pats didžiausias autoritetas ir vyro pavyzdys, todėl mūsų supratimas šiuo klausimu - identiškas. Tikriausiai niekada nepamiršiu savo etikos mokytojos pasakytos minties, kad aš galiu likti senmergė, nes mergaitės ieško tokio vyro, koks yra jų tėtis, o antro tokio gero kaip mano tėtis nėra. Labai juo didžiuojuosi. (Šypsosi.) Todėl nieko keisto, kad atranka į mano draugo vietą truko ilgai ir atsakingai. Kalbant apie sesers ir mano skonį suknelėms ir puotoms - labai dažnai jis sutampa. Gal net visada. Mes tikrai labai panašios - tiek išore, tiek vidumi.

- Rodos, tavo širdies draugas yra Marius Siparis? Garsaus aktoriaus sūnus, tiesa?

- Pavardė - neatsitiktinis sutapimas. Taip, jis mano draugas, to niekuomet neslėpiau, tiesiog atvirauti apie santykius nemėgstu. Marių Siparį ketinu pasilikti tik sau.(Šypsosi)

- Gali papasakoti, kaip susipažinot?


- Mes gana seniai pažįstami, susitinkame LRT koridoriuose. Tiesa, niekada daug nebendravome, bet kai pradėjome - negalėjome sustoti.

- Kaip manai, kas santykiuose žmones išlaiko ir traukia ilgiau - panašumai ar skirtumai?

- Žmonės turi papildyti vienas kitą. Svarbiausia - suprasti vienam kitą, išklausyti ir girdėti kito mintis. Kiekvienas atvejis, ko gero, kitoks - gali traukti ir skirtumai, ir panašumai. Man labai svarbu, kad žmogus turėtų savo tvirtą nuomonę, ryžtas, užtikrintumas ir pasitikėjimas savimi - labai žavinčios savybės. Kita vertus, nesu ilgų santykių ekspertė - kai atšvęsiu auksines vestuves, galėsiu šį klausimą pakomentuoti plačiau. (Šypsosi.)

- Kokios vyro savybės tave labiausiai traukia, o kokios atstumia?

- Man labai svarbus humoro jausmas. Geras humoro jausmas kartais atperka viską ir ištaiso pačią blogiausią padėtį. Taip pat svarbu supratingumas, atsakomybė, rūpestis - turi būti visas paketas, nes svarbiausia - visuma. Labiausiai atstumiančios savybės - arogancija, nepagarba ir bandymas mane sužavėti parodant, “kiek daug visko turiu” ir “koks aš nuostabus”. Aš juk pati matau - nuostabus jis ar ne, o kai man per prievartą tai bando parodyti ir įtikinti - man natūraliai kyla priešinga reakcija, o aš liežuvio už dantų nenulaikau ir kaip nors ne visai maloniai pakomentuoju…

- Ožiaragiai priekabūs ir išrankūs, tiesa? Sunku įtikti?


- Matyt, kad tiesos yra. Nelaikyčiau savęs įkyriai priekabia ar išrankia, bet savo nuomonę visada visais klausimais turiu - nebūtinai ją garsiai pasakysiu, bet jei jau pagalvojau - sunku mano nuomonę pakeisti. Be to, esu įsitikinusi, kad pirmas įspūdis visada teisingiausias. O dėl įtikimo – ir vėl, ko gero, tiesa. Aš pati esu labai savikritiška ir keliu sau aukštus reikalavimus, todėl jei matau, kad žmogus plaukia pasroviui ir nieko pats nedaro ir nesistengia, kad būtų geriau, greičiausiai geriausiais draugais netapsime.

- Esi romantikė? Kai kurie žvakes ir rožes jau laiko fantazijos stoka...

- Viskas turi būti saikinga. Man ir rožės, ir žvakės patinka - juk tai klasika. Nors, ko gero, nesu labai didelė romantikė. Esu greičiau praktiška realistė. O romantikos formų gali būti įvairių - priklauso nuo vaizduotės. Net paprastas raštelis, paliktas ant automobilio stiklo, gali būti labai romantiškas. Svarbu, kad būtų netikėta.

- O kaip reaguotum, jei vyras mėgintų tave perauklėti, pakeisti kai kurias tavo savybes, įpročius?

- Aš visada maniau, kad jei žmogus vyresnis nei 7 metų - jau vėloka jį auklėti. Na, paauglį dar galima ir reikia auklėti, tačiau suaugusio žmogaus pakeisti beveik neįmanoma, todėl arba reikia susigyventi su visomis jo savybėmis, arba jį pamiršti. Tikėtis, kad žmogus pasikeis ir ateityje elgsis visiškai kitaip nei anksčiau, kvaila… Net jei atrodo, kad jį perauklėjai - tai laikina, anksčiau ar vėliau jis grįš prie senų įpročių. Todėl nesu ir labai didelė “antrų šansų” gerbėja. Dėl to niekada nemėginau nieko pakeisti ir labai tikiuosi, kad manęs niekas taip pat nebandys auklėti ir pakeisti. Esu tokia, kokia esu. Į kompromisus leistis galiu, bet tikėtis, kad staiga kardinaliai pakeisiu savo įpročius, - na, jau ne.

- Kokių dalykų, galbūt net smulkmenų moterys vyrams atleisti neturėtų?


- Dėl atleidimo labai sunku pasakyti… Man atrodo, kad galbūt negalėčiau atleisti vienų dalykų, bet žinau labai daug istorijų, kada moterys atleidžia pačius baisiausius dalykus - kiekvienuose namuose kitaip, negali žinoti, kas tavęs ateityje laukia ir dėl kokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių gali tiek susipykti, tiek atleisti ir panašiai...

- Kaip manai, kokių dalykų moterys vyrams atskleisti neturėtų? Tiki ta moteriškos paslapties išlaikymo teorija?

- Netikiu jokiomis paslaptimis. Atvirumas turėtų būti tvirtų santykių pagrindas. Aišku, metams bėgant kibirkštis reikėtų pakurstyti, bet slėpti - nieko ir niekada. Nuo, atrodo, nereikšmingų detalių nutylėjimo gali kilti patys didžiausi ir tikrai reikšmingi ginčai.

- Nevaikščiotum prie savo vyro su veido kauke ir chalatu? Apskritai, kaip manai, moteris ir namuose turi būti visuomet pasitempusi, graži ir stilinga?

- Moteris turi būti savimi. Neketinu keltis valanda anksčiau, kad vyras nepamatytų manęs be makiažo. Moteris turi būti laiminga ir šypsotis - tuomet visi chalatai puikiai atrodys, o vyrui ji visada bus pati žaviausia.

- Tu esi ne kartą įvertinta už puikų skonį ir gerą stilių. Na, paatvirauk, gi jauti silpnybę naujiems dailiems bateliams, suknutei ir panašiai? Ir kokios sumos dėl patikusio drabužio ar apavo nepagailėtum?

- Esu ne kartą ir kritikuota dėl skonio ir stiliaus. Labai retai, tačiau tokių silpnumo akimirkų tikrai būna, esu įsigijusi labai neracionalių pirkinių, bet kol neturiu didelių įsipareigojimų ir šeimos, kuriai bus skirta didžioji dalis biudžeto, tol galiu sau leisti tai, ko labai noriu ir nelabai reikia. Bet stengiuosi laikytis teorijos, kad “jei labai nori – vadinasi, reikia”. O konkrečią sumą labai sunku įvardyti. Priklauso nuo pirkinio. Geriausia, kad kaina neviršytų atlyginimo.

- Bet kasdienybėje nešvaistai pinigų kairėn ir dešinėn? Kaip ten yra su tais stereotipais apie suvalkiečius?

- Turiu pripažinti, kad taupyti man sekasi ne itin gerai. Bet tikrai kasdien pinigų nešvaistau į kairę ir dešinę. Šis sindromas dažniausiai aplanko per atostogas. Gerai, kad atostogos būna tik kartą ar du per metus. O kalbant apie suvalkiečių stereotipus - nepažįstu nė vieno godaus suvalkiečio! Ir “vakarykščiais barščiais” Suvalkijoje niekada niekas nevaišins.

- Kam taupytumei pinigus? Juk kažkada pasisakei už vakarietišką gyvenimo būdą, kai jauni žmonės atsisako imti visam gyvenimui pririšančias būsto paskolas ir tiesiog nuomojasi...

- Taupau pensijai. Neseniai studijoje viešėjo pašnekovė, su kuria kalbėjome, kodėl lietuviai netaupo pensijai ir nesupranta, kad kuo anksčiau tai pradėsi daryti - tuo lengvesnė senatvė bus. Kitas dalykas - pinigus reikia protingai leisti ir jie sugrįš. Jei protingai taupysi - sutaupysi nedidelę sumą, jei galvoji apie didelę sumą - ją reikia uždirbti, o ne sutaupyti. Aišku, čia teoriniai pasvarstymai, kurių dar nesugalvojau kaip įgyvendinti praktiškai, bet, tikiu, viskas priešaky. Paskolų visam gyvenimui vis dar bijau, nesu įsitikinusi, kad visą gyvenimą praleisiu būtent čia, todėl pasisakau už nuomą. Gal ateityje pakeisiu požiūrį, o gal išleisiu visas santaupas kelionei aplink pasaulį. Kol kas, kaip jau minėjau, nenoriu prisiimti tokių didelių įsipareigojimų, džiaugiuosi tuo, kaip yra dabar.

- Kur save įsivaizduoji po kokių dešimties metų? Galbūt esi iš tų žmonių, kurie vieną dieną norėtų ryžtis viską mesti ir porą metų pagyventi vienoje šalyje, porą – kitoje?..

- Turiu tik vieną tikslą - gyvenime būti laiminga. Nėra nei pinigų kiekio, nei pareigų, nei dar kažko, kas galėtų tai užtikrinti po dešimt metų. Niekada nežinai, kada tau norėsis daugiau, kada tau viskas atsibos, kada gyvenime norėsis tiesiog viską kardinaliai pakeisti. Todėl, kad ir kur būčiau po dešimties metų, labai tikiuosi, kad būsiu laiminga. Dar mėgstu visiems (taip pat ir sau) linkėti sėkmės. V.Čerčilis yra sakęs, kad sėkmės linkėti geriausia, nes dauguma plaukusių “Titanike” turėjo ir sveikatos, ir pinigų.


Dosjė

Gimimo data: 1990 m. sausio 19 d.

Svajonė: kad Lietuva pagaliau laimėtų „Euroviziją“.

Gyvenimo kredo:
kas nedirba - tas neklysta.

Darbas: LRT eteryje laidas veda jau beveik 7 metus.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Max Bent 2017 kovo mėn. 16 d. 11:47:53

    Vandenyno Skolintojai ir hipotekos Limited mažiems ir dideliems paskolų
    suma yra 2%.
    Sveiki kreiptis dėl paskolos finansuoti savo verslą, Mes siūlome visas
    paskolų tipai, privatūs paskolos,
      komercinių ir asmeninės paskolos su labai mažomis palūkanų
    normomis, kaip mažas kaip 2% per vienerius metus 30 metų grąžinimo
    laikotarpį bet kurioje pasaulio vietoje. Mes siūlome paskolas, svyruoja
    nuo 1000 iki bet kokia suma jums Prašymas, Susisiekite su mumis šiandien
    paštu;
    oceanfmortgages@gmail.com
    oceanfmortgages@gmail.com
    +447087694046

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONAI: Latvijos vyrų krepšinio čempionato ketvirtosiose finalo rungtynėse ketvirtadienį Rygos VEF komanda, kuriai atstovauja Arnas Labuckas, namuose 78:69 įveikė Ventspilio „Ventspils“ ekipą su Edgaru Želioniu ir laimėjo seriją iki keturių pergalių 4-0.
  • REKORDAS: Rygos lengvosios atletikos taurės varžybose ketvirtadienį 2015 metų Europos jaunimo čempionato prizininkas Edis Matusevičius pagerino 13 metų gyvavusį Lietuvos rekordą ir įvykdė pasaulio čempionato normatyvą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip Lietuvoje sumažinti korupciją?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5    +9 C

   +7   +9 C

 

   +5   +8 C

   +14   +22 C

  +15  +18 C

 

   +17  +20 C

    7-10 m/s

     1-5 m/s

 

      2-5 m/s

USD - 1.1214 PLN - 4.1793
RUB - 63.1321 CHF - 1.0904
GBP - 0.8653 NOK - 9.3330
reklama
pirtis