S.Starkutė: Vienos durys užsiveria, prasiveria kitos

- Lapkričio 20-oji - tavo gimtadienis. Ką tau reiškia ši diena?

- Nesu iš tų moterų, kurios skaičiuoja savo metus ar stovėdamos prieš veidrodį ieško raukšlelių. Nesureikšminu savo amžiaus ir į viską žvelgiu palengva. Visuomet laukiu savo gimtadienio, tačiau galbūt jau ne taip entuziastingai, kaip laukdavau kai man buvo 20 metų. Anksčiau gimtadienius dažnai praleisdavau oro uostuose arba dirbdama, nebūdavo laiko pamąstymams ar pasvarstymams ką nuveikiau ar ką norėčiau nuveikti. Savianalizės ir minčių apie darbus man pakanka kasdien, todėl ypatingų pasvarstymų apie gyvenimą nei prieš gimtadienį, nei prieš Naujuosius nebūna. Mano gimtadienis yra lapkričio pabaigoje, kai jau pakvimpa žiemos šventėmis, tad jį dažniausiai pasitinku pakiliai nusiteikusi ir su dviguba šventine nuotaika.

- Sakoma, kad moterys su kiekvienais metais įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, išmoksta save pamilti, priimti...

- Niekada nesiskundžiau, kad man trūksta pasitikėjimo savimi. Kadangi nuo17 metų gyvenu viena, pasitikėti savimi ir daugelio kitų dalykų teko išmokti galbūt anksčiau nei kitiems. Žinoma, bendravimas ar santykiai su aplinkiniais nuolat ko nors išmoko, sužinau kažką naujo, tačiau didžiąsias gyvenimo pamokas išmokau jau seniai. Buvo situacijų, kuomet reikėjo „perlipti“ per save, pralaužti tam tikrus ledus. Manęs kartais klausia, kodėl nedemonstruoju drabužių Lietuvos dizainerių kolekcijų pristatymuose. Paradoksalu, nors mano darbas susijęs su viešumu, aš nemėgstu būti dėmesio centre, jaučiu scenos baimę, ir viešas kalbėjimas ar ėjimas podiumu man kelia didžiulį stresą. Žinoma, kai buvau tik pradėjusi dirbti modeliu daugybę kartų demonstravau drabužius, nes agentūros neklausė ar noriu - reikėjo atlikti įsipareigojimus. Taigi esu padariusi daugybę dalykų, kurių daryti nenorėjau, tačiau teko. Dabar stengiuosi daryti tik tai, kas man kelia malonumą, o ne įtampą. Ir nors kai kurie teigia, kad jaučia pasitenkinimą nugalėję kokią nors fobiją ar įveikę kokį iššūkį, man to nereikia. Aš save pakankamai myliu ir man nereikia sau nieko įrodinėti, kad jausčiausi geresne, tobulesne. Nematau prasmės lipti per save ar versti kažką daryti. Iššūkiai gyvenime atsiranda savaime, o tu juos įveiki arba ne. Svarbiausia su kitais elgtis taip, kaip nori, kad būtų elgiamasi su tavimi. Verčiau visus, norinčius padaryti ką nors gera ir turinčius galimybių, artėjant šventėms paraginčiau padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi, išpildyti vargingai gyvenančių vaikų svajones...

- O ar yra dalykų, kuriuos gyvenime jau išaugai?

- Dabar mažiau kreipiu dėmesį į tai, kaip mane priima aplinkiniai, koks jų požiūris į mane. Paauglystėje ir tik pradėjus dirbti modeliu norėjau atrodyti gražesne turtingesne, nors galimybių ne visada buvo. Turėjau savotišką kompleksą, atrodė, kad paskutinius pinigus galėčiau išleisti brangesniems sportbačiams ar drabužiams, nors kartais net maistui trūkdavo. Mano karjeros pradžioje modelio profesija buvo laikoma prestižine, tad jaučiau ir savotišką visuomenės spaudimą gerai atrodyti, turėjau save tinkamai reprezentuoti, stengdavausi visada atrodyti labai gerai. Dabar viskas kitaip, nebegalvoju apie tai, ką pamanys kiti, negalvoju kaip jie sureaguos į mano aprangą ar tam tikrus poelgius. Ir tikiu, kad jeigu visi mažiau kreiptų dėmesį į tai, ką pagalvos žmonės, visiems mažiau skaudėtų galvą.

- Atrodo, kad pradėjai sėsliau gyventi, mažiau keliauti, o pačios sukurtam prekės ženklui „SbyS“ skiri daugiau laiko ir jėgų nei modelio darbui...

- Taip ir yra. Vis dar skrendu į fotosesijas, tačiau dirbu jau ne taip intensyviai kaip anksčiau. Ir jau nežinau ar norėčiau - modelio darbe niekada nežinai, kas laukia kitą dieną.- nuolatinis judėjimas, o užsakovai gali paskutinę minutę pranešti, kad rytoj laukia fotosesija kitoje šalyje. Dabar turiu prabangią galimybę savo darbus planuoti ir rinktis, su kuo noriu dirbti. Vienos durys užsiveria, prasiveria kitos. Galiausiai modelio darbo virtuvė man puikiai žinoma, tad atsirado tam tikras žingeidumas ir savirealizacijos stoka. Savo liniją pradėjau kurti kaip hobį - Lietuvoje ne tokia didelė rinka, kad iš to labai daug uždirbčiau. Nors „SbyS“ - mano saviraiška, tačiau, kad šio ženklo drabužiai būtų kokybiški, reikia skirti labai daug laiko, jėgų ir pastangų. Nereikia tikėtis, kad viskas nukris iš dangaus. Pasinėriau į kūrybos procesą ir supratau, kad kuo daugiau darau, tuo daugiau reikia daryti. (Šypsosi) Dabar, kai prekės ženklas gyvuoja pusantrų metų, pastebėjau, kad modelio darbui lieka tik penktadalis mano laiko ir jis po truputį tampa užklasine veikla. Nors neuždirbu tiek, kiek dirbdama modeliu, labai džiaugiuosi šiuo laikotarpiu. Pradėjau mėgautis tuo, kad galiu kas rytą pabusti savo lovoje, kad galiu sportuoti tame pačiame sporto klube ar dažniau lankytis mėgstamoje kavinėje. Viskas vyksta taip, kaip ir turėtų vykti - dabar turiu 2 malonias veiklas. Ir negaliu suskaičiuoti kiek laiko dirbu - mano darbas prasideda kai nubundu, o pasibaigia vėlai vakare. Vaikų neturiu, tad „SbyS“ man kaip vaikas, aš jį ir palepinu, ir skiriu daug laiko bei dėmesio. Dažnai dar atrodo, kad niekas geriau už mane, mano darbų nepadarys...

- Esi perfekcionistė?

- Taip. Visuomet siekiu geriausio rezultato, todėl esu reikli ir tiems, kurie su manimi dirba. Jei kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų, imu išgyventi, graužtis. Man su šia savybe sunku susigyventi, tačiau mano klientams tai tik privalumas, nesvarbu, ar kalbame apie modelio darbą, ar apie „SbyS“ kuriamus drabužius - iš manęs visada galima tikėtis maksimalaus rezultato.

- Kai kalbėjomės pastarąjį kartą tavo prekės ženklas gyvavo vos pora mėnesių, tačiau jau tada tavo kurtais drabužiais buvo prekiaujama JAV... Šiandien „SbyS“ - pusantrų metų. Labai išsiplėtė jo geografija?

- Mano drabužiais buvo prekiaujama užsienio parduotuvėse, tačiau, kaip minėjau, esu perfekcionistė, tad prekyba parduotuvėse nepasiteisino. Kai parduotuvė pradeda prekiauti mano kuriamais drabužiais, galiu nuvykti ir pasižiūrėti kaip viskas sudėliota vitrinose, tačiau nuolat tikrinti kaip vyksta prekyba kitame pasaulio gale neįmanoma. Tarkim, jei besimatuojant drabužį ištepa, aš tokio daikto parduoti klientui jau nenoriu, tenka jį tiesiog nurašyti. Todėl šiuo metu didžioji prekybos dalis vykdoma internetu. Be to, tiesiogiai bendraujant su klientais drabužius galime siūti pagal užsakymą, atsižvelgdami į konkretaus kliento apimtis. Ši paslauga itin populiari. Labai džiaugiuosi, kad „SbyS“ geografija plečiasi - drabužiai keliauja į JAV, Angliją, Airiją, Indiją ir kitas šalis, jais labai domisi Japonijoje. Nemaža dalis klientų - gyvenantys svetur tautiečiai. Girdėjau, kad užsienyje gyvenantys lietuviai apskritai noriai perka lietuvių kūrėjų darbus. Tikriausiai jaučia nostalgiją savo šaliai ir palaiko lietuviškus prekės ženklus.

- Neseniai pristatytoje rudens-žiemos kolekcijoje vyrauja ramios, tamsios spalvos. Jas padiktavo mados tendencijos? Vis dėlto mados pasaulis tau tikrai nesvetimas...

- Aš domėjausi kokios tendencijos vyrauja ir parinkau šiuo metu populiarias spalvas – rudus, rožinius ir pilkus atspalvius, burgundišką raudoną ir  iš mados neišeinančią juodą. Žinoma, kai kuri laisvalaikio drabužius, reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų niuansų, atlikti įvairias apklausas, nes nebūtinai tai kas madinga bus pageidaujama klientų.

- Vis dėlto lietuviai neretai dar stereotipiškai žiūri į madą, yra gan santūrūs ir neišsišokantys, o gyvenantys užsienyje yra laisvesni, stiliaus eksperimentai jų nestebina...

- Lietuviai gauna didelį srautą informacijos internete ar televizijoje, daugiau keliauja, tad jų stilius keičiasi, darosi laisvesnis, ypač sostinėje ir didžiuosiuose miestuose, tačiau tautiečiai vis dar yra ganėtinai konservatyvūs. Gyvenantys užsienyje yra kiek lankstesni ir lengviau priima naujoves, veikiausiai todėl, kad gatvėse mato įvairesnių, keistesnių aprangos derinių. Pastebiu, kad Lietuvoje mada keičiasi kiek lėčiau nei pasaulyje, žmonėms reikia laiko priprasti prie tam tikrų derinių ar spalvų. Pavyzdžiui, dabar mano klientai dažnai užsisako rudus ar burgundiškos raudonos spalvos drabužius. Pavasarį vyraus šviesūs - gelsvi, mėtų atspalviai, tačiau tikiu, kad rudi ir burgundiškos raudonos kostiumai vis tiek išliks labai populiarūs. Kuriu laisvalaikio aprangą, kurią kartais dar pavadina sportine, nors ji tikrai nėra skirta sportui. Pasaulyje tokie drabužiai yra madingi ir labai mėgstami, o man tenka formuoti kitokį požiūrį į laisvalaikio aprangą, kuri yra ir stilinga, ir patogi. Pas mus išsiskirti apranga dar yra šioks toks tabu. Vis dėlto kartais pagalvoju, kad tai savotiškas privalumas - jei žmonės nuolat norėtų kažko naujo ir išskirtinio, kūrėjams būtų pernelyg sudėtinga patenkinti rinkos norus.

- „SbyS“ rudens-žiemos kolekcijos fotosesijoje drauge su tavimi nusifotografavo ir tavo širdies draugas Andrius Butkus. Pramogų pasaulis - ne jo sritis, ar ilgai įtikinėjai ryžtis tokiai avantiūrai?

- Reikėjo pavargti. Jis dirba finansų srityje ir nuo pat mūsų draugystės pradžios turėjome nerašytą susitarimą, kad kiekvienas dirbame savo darbą. Renginiai ir viešumas - mano gyvenimo ir darbo dalis. Todėl viešoje erdvėje jo ir nebuvo. Ilgą laiką net ir socialiniuose tinkluose neafišavau mūsų draugystės. Tačiau žiniasklaidai sužinojus apie mūsų santykius, atsirado savotiškas spaudimas kartu nusifotografuoti, duoti bendrus interviu. Supratau, kad paprasčiausia būtų surengti bendrą „SbyS“ kolekcijos fotosesiją. Jis galbūt suprato, kad tai ne šiaip mano užgaida, kad man tai svarbu, todėl sutiko. Juolab kad jo niekada nieko neprašau - nemanau, kad širdies draugas turi pildyti mano norus vos spragtelėjus pirštais. Fotosesiją jis ištvėrė labai vyriškai, nors mačiau, kad yra ne savo „rogėse“. Kadangi nenoriu daugiau žmogaus taip kankinti, įtariu, kad ši fotosesija buvo vienintelė. (Juokiasi)

- Ar jis dėvi tavo kurtus kostiumus?

- Taip! Turi juos net kelis, vienas skirtas išeigai ir dekoruotas kristalais. Jam labai patinka tokia apranga, neretai vaikštinėjant po miestą sulaukia susidomėjimo ir komplimentų. Kadangi jis ir taip dėvi mano kurtą laisvalaikio aprangą, fotosesijoje jam buvo lengviau.

- Judu su Andriumi kartu kiek daugiau nei metus. Tu nuo paauglystės labai savarankiška, o dirbdama modelio darbą turbūt išmokai daug laiko praleisti viena. Ar buvo sudėtinga apsigyventi su kitu žmogumi?

- Tai nėra mano pirmi santykiai, tačiau anksčiau su niekuo negyvenau. Kadangi intensyviai dirbau modeliu, daug laiko praleidau užsienyje ir kelionėse, su niekuo neteko dalintis bendra buitimi. Būtent buitis dabar labiausiai ir pasikeitė. Nepasakyčiau, kad man buvo labai paprasta - kiekvienas turime savo tvarką, taisykles, įpročius ir norus. Buvo šiokių tokių nesutarimų, tačiau drauge ieškome būdų tą buitį palengvinti ir netrikdyti vienas kito būties. Džiaugiuosi, kad Andrius labai geranoriškai į visa tai žiūri. 

- Esi iš tų moterų, kurios stengiasi ramiai išsiaiškinti, ar esi emocionalus degtukas?

- Pagal zodiako ženklą esu skorpionas, gimiau jaučio metais. Tai labai sudėtingas derinys. (Juokiasi). Jautis - juodadarbis. Visada juokavau, kad loterijoje veikiausiai niekada nelaimėsiu ir viską, ką turiu, užsidirbu pati. Niekas nėra man pirkęs automobilių, buto ar prabangių dovanų. Jautis yra ramus, bet jei pradėsi mojuoti raudona skepeta - lauk emocijų proveržio. Aš tokia ir esu. Galiu porą kartų ramiai paaiškinti ir bandyti gražiai pasikalbėti, tačiau jei nepavyksta - „sprogstu“. Tačiau gan greitai ir nusiraminu...

- Ką veiki laisvalaikiu? Kas tau yra geriausia meditacija?

- Tiesą sakant, nepamenu kada turėjau laisvalaikį. Esu darbo žmogus, tad man patinka krūvis. Fiziškai galbūt pavargstu, bet psichologiškai pailsiu. Be veiklos negaliu, mano darbas man geriausias laisvalaikis. Jei pradėčiau tinginiauti, nežinia kokių dar idėjų susigalvočiau, tad man geriau dirbti. (Juokiasi). Žinoma, kartais ir pamąstymų reikia, tačiau šiuo metu ir taip sukuosi kaip voverė rate ir tikriausiai iki sausio dar suksiuosi. Kaip ir sakiau, kuo daugiau dirbi, tuo daugiau veiklos atsiranda. Kuriu laisvalaikio aprangą, dirbu modeliu, dalyvauju renginiuose,bendrauju su antrąja puse, susitinku su draugėmis, o kur dar grožio procedūros ir sporto salė... Tiesa, grožio procedūroms kartais sunkiai atrandu laiko, o sportuoti prisiverčiu tik dėl sveikatos. Tačiau su draugu jau nusprendėme, kad po Naujųjų porai savaičių išvyksime pailsėti į Aziją. O tarp darbų man didžiausia meditacija - knygos. Jei prieš miegą įkyriai lenda mintys apie darbus, pasiimu knygą į rankas. Tai vienas didžiausių malonumų ir geriausias būdas atsipalaiduoti. Jei porą dienų bent pusvalandžio neskiriu skaitymui - pradeda labai to trūkti...

- Žiemą kino teatruose pasirodys lietuviška komedija „Klasės susitikimas. Berniukai grįžta“. Drauge su garsiausiais šalies aktoriais ekranuose išvysime ir tave. Tai buvo tavo kino debiutas?

- Tai pirmas kartas, kai mane išvysite kino teatro ekranuose. Patirtis buvo tikrai smagi, dirbau su puikia komanda, tad buvo ganėtinai lengva. Ateityje tikrai mielai ir vėl nusifilmuočiau. Ir nors man tai smagus nuotykis, supratau kaip sunkiai dirba mūsų aktoriai ir kino kūrėjai. Galbūt iš šalies atrodo, kad ši profesija kupina spindesio, lydima šlovės, iš tikrųjų ji reikalauja daug pastangų, jėgų ir atsidavimo. Žiūrovai juk nemato, kad neretai tenka filmuotis ir naktimis, ir sudėtingomis sąlygomis. Jaučiu didelę pagarbą tiems, kurie dirba kadre ir tiems, kurie yra už kadro - jie negaili laiko, jėgų ir viską daro su milžinišku užsidegimu... 

- O ar pati dažnai žiūri lietuviškus filmus?

- Apskritai labai palaikau lietuvišką produkciją, nesvarbu apie ką kalbame: apie kiną, muziką, teatrą ar kuriamus drabužius... Taigi stengiuosi palaikyti ir pasižiūrėti visus mūsų šalies kūrėjų filmus. Labiausiai man patinka komedijos, patinka lietuviškas humoro jausmas ir esu įsitikinusi, kad turime gausybę talentingų aktorių. Holivudiška produkcija jau pradeda pabosti, tad labai sveika pasižiūrėti ką nors kitokio. Be to, mano galva, lietuviškas kinas yra kokybiškas - pradedant režisūra ar vaidyba, baigiant garso takeliais.

DOSJE:

Gimimo data: 1985 11 20, Kaunas

Kerjera: Modelio karjerą pradėjo būdama 17metų. Per savo modelio karjerą dirbo Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Danijoje, JAV , Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Argentinoje bei kitose šalyse. Ji taip pat puikavosi ant „Grazia“, „Vanity Fair", „Stuff“, „FHM“ ir daugelio kitų žurnalų viršelių.

Simona ne kartą įtraukta į seksualiausių pasaulio modelių 100-tuką.

Veikla: 2016 metais įkūrė drabužių prekės ženklą „SbyS“.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“