respublika.lt

S.Spilbergui kiekvienas filmas primena santuoką

(0)
Publikuota: 2016 rugpjūčio 01 12:42:08, Pagal užsienio spaudą parengė Milda Kunskaitė
×
nuotr. 1 nuotr.
S.Spilbergas: Geriausios idėjos ir atradimai mane aplanko didžiausios nevilties akimirkomis. EPA-Eltos nuotr.

69 metų režisierius Stivenas Spilbergas (Steven Spielberg) dar sykį visus nustebino nauju filmu. Juk šįsyk legendinis režisierius ėmė ir sukūrė pasaką.

 

- Pone Spilbergai, kodėl staiga nutarėte kurti pasaką? Jūsų ankstyvieji filmai buvo nuotykiniai, paskui jus patraukė istoriniai ir politiniai filmai. Ir štai dabar - visiškai „disnėjiška“ istorija apie 10-metę našlaitę, kuri susidraugauja su geru milžinu ir gelbsti pasaulį nuo blogųjų milžinų...

- Suprantate, mano vaizduotė yra turtinga, o paskutiniuosiuose filmuose visai nebuvo galimybės ja pasinaudoti. „Karo žirgas“, „Šnipų tiltas“, „Linkolnas“ - šiuose filmuose negalėjau nekreipti dėmesio į istorinę tiesą, leistis valdomas vaizduotės. Štai ir pamaniau sau - ar ne laikas grįžti prie savų pasaulių kūrimo, juk man tai iki šiol neblogai sekėsi. Pasakos pasižymi nuostabia savybe mus paversti gerais, teigiamais, smalsiais, patikliais žmonėmis. Kasdieninė tikrovė gali nuvilti, o pasakos dovanoja tikėjimą ir viltį. Mums visiems reikia optimizmo, reikia tikėti, kad mums gali nutikti kas nors gero.

- „Didysis Gerulis Milžinas“ yra kažkuo panašus į „Ateivį“. Jame taip pat dvi vienišos sielos, pamirštos žiauriame pasaulyje, pagaliau susitinka ir pradeda gyventi pagal savo taisykles...

- „Ateivio“ scenarijų parašė Harisono Fordo (Harrison Ford) žmona ir mano artima draugė Melisa Metison (Melissa Mathison). Ir „Didžiojo Gerulio Milžino“ scenarijų taip pat nutariau patikėti jai. Mūsų šeimos draugavo, mūsų vaikai iš esmės augo kartu. Deja, tas darbas Melisai buvo paskutinis (2015 m. ji mirė nuo vėžio - red. past.). Bet pati istorija priklauso rašytojui Roaldui Daliui (Roald Dahl) - jis išleido savo knygą 1982 m., tuo metu, kai filmavau „Ateivį“. Šią knygą daugybę kartų skaičiau savo vaikams. Ir visada prisimindavau savo vaikystę...

- Bet jūs, regis, nebuvote našlaitis ir neaugote vaikų namuose, kaip šios istorijos herojė Sofi?

- Ne, bet aš buvau labai vienišas. Neturėjau draugų, nes mūsų šeima visą laiką kraustydavosi iš vienos vietos į kitą. Be to, mes buvome laikomi prašalaičiais, nes sekmadieniais nevaikščiodavome į bažnyčią, o penktadieniais eidavome į sinagogą. Kaimynų berniūkščiai iš manęs tyčiodavosi. Mokykloje, o paskui ir koledže buvo tas pats. Vienintelis dalykas, mane visada išvaduodavęs iš liūdnų minčių, - mano vaizduotė. Kai man buvo septyniolika, tėvai nutarė skirtis. Šis įvykis paliko neišdildomą pėdsaką mano sieloje. Iki šiol manau, kad santuokos sudaromos danguje, kartą visam gyvenimui. Aš pats, tiesa, esu vedęs antrą kartą, taigi nesu sektinas pavyzdys. Turbūt todėl šeimos mano ankstyvuosiuose filmuose visada ne itin laimingos, o vaikai visada vieniši, pamesti, jiems trūksta draugų.

- Jūsų draugai vienu balsu tvirtina, kad įsigudrinate likti didelis vaikas, nepaisant visų regalijų ir pasaulinės šlovės.

- Labai džiaugiuosi, kad artimi žmonės apie mane taip galvoja. Mat, žinote, tikiu - vaikai yra arčiau tiesos. Suaugusieji daug praranda socializacijos ir prisitaikymo prie visuomenės procese. Kai kada jiems reikia pernelyg daug žodžių paprasčiausioms mintims išreikšti. Vaikai visada aiškiai žino, ko nori, ir geba puikiai viską paaiškinti.

- Kaip radote Sofi, pagrindinio vaidmens atlikėją?

- Mes rinkomės iš maždaug 300 mergaičių. Bet tiko būtent Rubi Barnhil (Ruby Barnhill). Filmo herojė - stipri mergaitė, kuri neieško žodžio kišenėje ir nesileidžia skriaudžiama. Tokia pasirodė esanti ir Rubi. Kai dirbu su vaiku, turiu būti tikras, kad tarp mūsų gali užsimegzti draugystė. Pasirodė, kad Rubi nori tapti režisiere. Taip atsirado bendrų pokalbių temų. Į aikštelę Rubi kasdien atsinešdavo savo kamerą ir per pertraukas filmavo savo filmą. Neabejoju, ta mergaitė toli eis.

- Kaip pavyksta vaikus priversti daryti tai, ko reikia jums?

- Vaikai iš prigimties yra talentingesni aktoriai už suaugusiuosius. Jie natūralesni. Vaikų puiki intuicija. Laikausi auksinės taisyklės: nekalbu su jais iš aukšto, kaip mokytojas ar griežtas tėvas, apskritai neleidžiu jiems suprasti, kad mes dirbame. Filmavimą pateikiu kaip linksmą žaidimą.

- Sprendžiant iš visko, ir tarp suaugusių aktorių radote numylėtinį. Turiu omeny Marką Railensą (Mark Rylance), britą, kuris jūsų filme „Šnipų tiltas“ suvaidino žvalgą Abelį ir iškart pelnė „Oskarą“! Jis - teatro aktorius, ir jūs jį ilgai įkalbinėjote, jis nenorėjo į Holivudą, apskritai nenorėjo filmuotis. O štai dabar M.Railensas nusifilmavo jūsų „DGM“, ir, kalbama, ketinate jį įdarbinti dar dviejuose projektuose.

- Jei kuo rimtai didžiuojuosi, tai mokėjimu parinkti aktorius, atlikti atranką. Rasti tinkamą aktorių - daug svarbiau už pačią režisūrą. Markas ir jo virtuoziška vaidyba, mokėjimas persikūnyti mane veda iš proto. Tai neribotų galimybių aktorius. Tikrąja žodžio prasme jam nėra jokių ribų. Ir kaip man pasisekė, kad jį sutikau. O dar labiau pasisekė, kad mes susidraugavome. Žinote, per 46 metus kino versle ne taip jau daug žmonių įsileidau į savo gyvenimą.

- O jūs vis dar jaudinatės, kai imatės kameros?

- Taip, kas kartą jaučiu netikrumą ir baimę. Bet manau, kad tai gana naudinga kine dirbančiam žmogui. Baimė - tai mano kuras. Kiekvienas filmas primena santuoką. Būtent vedybas, o ne romaną. Aš ilgai ir kankinamai mąstau, ar esu pasirengęs skirti ne vienus gyvenimo metus tam arba kitam darbui. Štai kodėl aš kai kada 10-12 metų nefilmuoju jau paskelbtų filmų - bandau nuo jų pabėgti. Įgyvendindamas projektą aš apskritai nemiegu, mane kamuoja žiauriausia nemiga. Bet, žinote, geriausios idėjos ir atradimai mane aplanko didžiausios nevilties akimirkomis. Kai atrodo, kad apskritai nieko nežinau ir nesuprantu.

- Kadaise metęs Kalifornijos universitetą, norėdamas pradėti kurti kiną, jūs grįžote į jį po 33 metų ir vis dėlto įgijote menų bakalauro laipsnį. Kam jums, tuo metu jau didžiam ir nepakartojamam Stivenui Spilbergui, to prireikė?

- Aš tai padariau dėl savo vaikų. Norėdami pateisinti savo tingumą, jie kaskart sakydavo: „Pažiūrėk į tėtį. Jis tapo garsiu režisieriumi ir niekur nesimokė!“ Pavargau nuo tų patyčių ir įstojau į tą patį universitetą, kurį kadaise mečiau, ir jį baigiau. Norėdamas savo pavyzdžiu pamokyti vaikus. Aš visada labai gerbiau mokslą. Žinios savaime nėra sėkmės ar materialinės gerovės laidas, bet išsilavinę žmonės kitaip suvokia pasaulį. Štai ir pamokiau savo vaikus. Namie aš vėl bosas, niekas iš manęs nesijuokia, o visi mano vaikai įgijo puikų išsilavinimą.

- Tomas Henksas (Tom Hanks) pasakojo, kad jūs su juo - užkietėję skaitytojai. Ir nuolatos keičiatės knygomis.

- Literatūra gyvenime labai padeda. Anksčiau prieš miegą skaitydavau savo vaikams, dabar - anūkams.

- Anūkai jumis tikriausiai baisiai didžiuojasi...

- Aš - išdidus septynių vaikų tėvas ir senelis. Turiu keturis anūkus.

- Įdomu, ką sakysite, jei paklausiu apie didžiausią gyvenimo laimėjimą.

- Pirma, mano susitikimas su Keite (Kate Capshaw, režisieriaus žmona - red. past.), kuris įvyko daugiau kaip prieš 30 metų. Antra, tai, kad su ja užauginome puikius vaikus. Šeima - geriausia, ką turiu, ir joks kinas negali jos pakeisti. Būtent mano šeima - didžiausias mano laimėjimas.

- Sprendžiant iš jūsų paskelbtų naujų projektų - ir kine, ir televizijoje, kūrybos taip pat nesirengiate pamiršti. Juokinga netgi kalbėti su jumis apie pensiją...

- Niekada apie tai negalvojau. Pernelyg stipriai myliu šį beprotišką ir nerealų verslą. Tikriausiai vienintelis dalykas, galintis mane atgrasinti nuo profesijos, - jeigu netekčiau visų šeimos narių ir kartu noro gyventi. O šiaip gimiau pasakininku ir pasakotoju. Atsargoje turiu daug įvairių istorijų.

Parengta pagal priedą „TV publika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s