Simonos Brazdžionytės drugelių plazdenimas

- Tavo darbas, rodos, labai malonus – visą dieną žaidi su akmenimis, kristalais, prabangiomis detalėmis...

- Turbūt, kaip ir kiekviename darbe, yra savų niuansų, labai dažnai nematomų iki galutinio kūrinio. Ne išimtis ir mano kūryba. Kartais, kad pasiektum galutinį tikslą, reikia nuversti ne vieną Puntuką! Tačiau šią kainą priimu kaip naują iššūkį ir bet kokiu atveju kūryba man yra didžiausias malonumas, nes joje galiu sutalpinti daug jausmų, pažinti įdomius žmones ir nuspalvinti pasaulį naujomis spalvomis.

- Esi labai kukli, tačiau tavo kuriamų papuošalų kukliais tikrai nepavadinsi - jie išraiškingi, kiek chaotiški, asimetriški, pagaminti iš spalvotų kristalų ir natūralių akmenų, perlų... Ar kurdama atskleidi kitą savo pusę?

- Taip, esu gana kukli, nemėgstu daug kalbėti ir kartais labiau norisi pasislėpti ir kurti. Nesu iš tų, kurie gali be perstojo kalbėti apie viską... Labai dažnai nedrįstu plėstis ir visiems šaukti, ką ir kaip darau ar ko teko atsisakyti, kad tai turėčiau. Labai teisingai - man kūryba šiandien yra išraiškos priemonė, tai, ką jaučiu, kuo gyvenu. Norisi, kad darbai kalbėtų patys. Į mažą kūrinį visko nesutalpinu, todėl ir papuošalai vienas už kitą įvairesni, masyvesni, iškalbingesni, kartais chaotiški.

- Kaip kūryba atspindi tavo pasaulį?

- Pastaraisiais metais mano gyvenime tiek daug visko vyko, kad kartais pagalvodavau, jog sprogsiu. Nemokėjau valdyti emocijų, nuotaikų, nesuprasdavau, kodėl viskas ne taip paprasta, kaip norėtųsi. Praėjusius metus skyriau savojo Aš pažinimui: daug dirbau ir iki šiol su tuo dirbu... Kas, kodėl, kaip ir dėl ko vyksta. Ko noriu, tikiuosi iš gyvenimo. Daug kas apsivertė aukštyn kojomis, susidėliojo į stalčiukus. Supratau, kad kokiomis mintimis gyvensi, tą ir turėsi, kad kiekviena akimirka gali būti paskutinė, tad turi mėgautis ir džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Taip visame kame atsirado naujų spalvų. Žinoma, tai amžinas darbas ir kuo toliau, tuo labiau jis man patinka. Gal todėl ir mano kūryba šiek tiek švelnėja, nebelieka tiek aštrių kampų, viskas nugludinta ir gerai apgalvota.

- Ar aksesuaras tokia pat svarbi įvaizdžio dalis kaip ir drabužis?

- Mano garderobe papuošalas yra svarbiausias ir esminis, dažniausiai prie jo pagal nuotaiką derinu drabužius.

- Įvardink auksinę papuošalo dėvėjimo taisyklę.

- Puoškis šypsena, o labiausiai patinkantis papuošalas tik pridės dar daugiau žavesio.

- Ne paslaptis, kad žinomos šalies scenos ir eterio žvaigždės puošiasi tavo darbais. Ar jos įnoringos klientės?

- Daugelis jų tapo ne tik įkvėpėjomis, bet ir draugėmis. Kiekvienos skirtingas charakteris, požiūris, gyvenimo būdas, kiekviena įneša daug naujų spalvų. Kiekvienas jų noras man naujas iššūkis, o iššūkius aš dievinu.

- Tiesa, dažniausiai esi pristatoma kaip papuošalų ir aksesuarų dizainerė, tačiau esi sukūrusi ir suknelių kolekciją...

- Drabužėliai mano kūryboje atsirado veiklos pradžioje. Nerasdavau drabužių, kurie labiausiai derėtų prie mano kuriamų papuošalų, būtų išskirtiniai. Gal į visa tai įsipinti leido ir mano įgytas pramonės inžinerijos bakalauro diplomas, suteikiantis technologo kvalifikaciją. Pirmieji kūriniai buvo skirti tik man, bet mane pamačiusios klientės pradėjo prašyti kurti ir joms. Taip ir kilo idėja sukurti visą įvaizdį. Kai pradėjau kurti, tikrai nebuvo tiek daug kuriančių kaip šiandien. Todėl šiuo metu drabužėlių kūrimą esu padėjusi į lentynėlę, nenoriu blaškytis ir trokštu visą save atiduoti papuošalams.

- Pati ar dažnai puošiesi? Ilgą laiką papuošalų iš vis nenešiojai...

- Mano vaikystė praėjo tarp daugybės berniukų... Vyresnysis brolis, daugybė pusbrolių, tarp kurių buvau vienintelė ir jauniausia mergaitė. Kur jie - ten ir aš. Jei tėveliai kur nors išleisdavo, tai tik su broliu. Mano veikla tikrai nebūdavo susijusi su pasakų šalimi ir princesių rūbais. Buvo visko, kaip ir su visais broliais ir sesėmis, bet mus siejo stiprus ryšys. Net perėjus į gimnaziją brolis mane veždavo ir pasiimdavo po pamokų, kartu apsipirkinėdavome, važiuodavau su juo į regbio treniruotes. Visada buvome kartu, neišskiriami. Žmonės netikėdavo, kad mes ne pora, o tik sesuo su broliu. Ir dabar dažnai renkuosi patogią avalynę, tik be savo papuošalų nekeliu nė kojos iš namų. Puoštis pradėjau persikėlusi į Vilnių. Dirbau vedėja vienoje pirmųjų papuošalų parduotuvių, kurioje buvo galima įsigyti jau pagamintą papuošalą arba jį pačiam susikurti. Tai buvo nauja, netikėta ir beprotiškai patikusi veikla, ji ir atvedė į mano dabartinį kelią.

- Kaip drugelis nutūpė tavo kuriamuose papuošaluose ir tapo tavo kūrybos simboliu?

- Yra klienčių, kurios ištikimos mano kūrybai dar nuo tų dienų, kai dirbau parduotuvėje. Jei jų paklaustumėte, kas simbolizuoja mane ir mano kūrybą, jos vienareikšmiškai atsakytų, kad tai drugeliai. Jie buvo visur... Namuose, mašinoje, drabužiuose ir, žinoma, papuošaluose. Kai pradėjau savo kūrybos kelią, nekilo jokių kitų minčių. Drugelis spalvotas, gležnas ir sukelia beprotiškai daug jausmų. Jo plazdėjimas užkariavo mano širdį ir įkvėpė naujiems iššūkiams.

- Vadinasi, kolekcionuoji drugelius?

- Taip, pastaraisiais metais dovanų gavau labai daug įrėmintų drugelių, netgi turiu idėją jais nukabinti sieną. Taip pat dažnai gaunu išskirtinių dovanų su drugelių motyvais: iš natūralių akmenų, sidabrinį šaukštelį ir daugybę įvairiausių smulkmenų.

- Rodos, ir tavo kūryboje, ir kolekcijų pristatymuose yra šiek tiek pasakos: atgimsta pasakų veikėjai, seki stebuklingas istorijas... Manai, kiekviena mergina ir moteris širdyje princesė ir karalienė?

- Juk kiek pamenam, nuo pat mažens sekamos pasakos apie princeses ir karalaites. Turbūt tikrai ne viena nors mintyse trokštame vieno ar kito pasakos elemento ir realybėje. Kai radau studiją lyg karalystę, nekilo minčių, kas gali daugiau mane įkvėpti nei visa mano aplinka. Juk kiekvienas iš mūsų savo pasakas kuriame tik mėgaudamiesi gyvenimu. Tik patys pasirenkam spalvas. Tikrai, šiandien beprotiškai džiaugiuosi, kad turiu tiek daug savo pasakos herojų.

- Gali optimistiškai pasakyti, kad svajonės tikrai pildosi?

- Taip, tikrai taip. Svajonės - vienas skaniausių gyvenimo prieskonių. Svajokite atsargiai! Nes mano svajonių angelas nustebino greičiau, nei tikėjausi.

- Ar daug laiptelių teko užkopti link žinomumo?

- Daug. Kad turėčiau tai, ką šiandien sukūriau, ant daugybės laiptelių kopiau perlipdama per save.

- Tavo kurti papuošalai - lengvai atpažįstami, tačiau norėtųsi daugiau sužinoti ir apie jų autorę... Apibūdink save keliais žodžiais.

- Stengiuosi kiekvieną dieną pasitikti su neišsenkančiu optimizmu ir negęstančia šypsena, kvėpuoti gėriu, laime ir kasdien tuo mėgautis.

- Esi kilusi iš Panevėžio. Kas atginė į sostinę?

- Gegužę jau bus 11 metų, kai gyvenu Vilniuje. Daugelis jaunimo paauglystėje vasaras praleidžia dirbdami, aš nebuvau išimtis. Baigusi 3 gimnazijos klasę išvykau į Vilnių dirbti padavėja, taip susidraugavau su visu kolektyvu ir direktore, ji įkalbėjo pasilikti. Pasilikau ir 12 klasę baigiau Vilniuje, tuo pat metu dirbdama.

- Nebuvo minčių tapti juvelyre?

- Tikrai buvo. Didžiausią įtaką turėjo tai, kad nėra didelio pasirinkimo, o iš Vilniaus važiuoti mokytis į Telšius (juvelyrikos studijų programa yra Dailės akademijos filiale Telšiuose – red. past.) nebuvo didelio noro. Daug svarsčiau ir viską pasvėrusi susidėliojau. Žinau, kad jei ir tapsiu juvelyre, tikrai ne šiandien, bet negali žinoti, į kokias platybes gali nuvesti norai.

- Neseniai 2 metų gimtadienį šventė tavo įkurta studija „Drugelių karalystė“. Ar vadovės ir verslininkės pareigos netrukdo tavo kaip dizainerės kūrybai?

- Studijuodama gavau visus pagrindus, kaip kurti verslą. Ir eidama vedėjos pareigas 4 metus sukaupiau daug patirties. Neturiu kito pasirinkimo, niekas nieko man nepadėjo ant lėkštutės ir viską, ką turiu, sukūriau paaukodama linksmybes ir iškeisdama jas į bemieges kūrybos naktis.Nors dabar administracinių reikalų tvarkymą mielai perleisčiau kitiems ir mėgaučiausi tik kūryba.

- Galima tikėtis, kad į verslo susitikimą ateisi vilkėdama dalykinį kostiumėlį? Ar tai ne tavo amplua?

- Viskas įmanoma, tai dažniausiai priklauso nuo nuotaikos. Kartais būna, kad jį išsitraukiu, bet kostiumėliai tikrai nėra mano spintos favoritai.

- Tavo papuošaluose daugybė spalvų, plasnoja drugeliai, gėlių motyvai... Ar pati dažnai laisvalaikį leidi gamtoje?

- Viskas priklauso nuo nuotaikos ir draugų kompanijos. Galbūt negalėčiau visą laiką gyventi gamtoje, bet ten leisti laisvalaikį vienas malonumas.

- Esi iš tų, kurios mieliau mėgaujasi tyla ir ramybe ar tau reikia bendravimo, mergaitiškų pokalbių?

- Mėgstu tylą po ilgos darbo dienos, savaitės ar daugybės nuveiktų naujų projektų. Mergaitiški pokalbiai yra vienas iš smagiausių mano ir draugių akimirkų, tikrai dažnai leidžiame sau pabėgti nuo realybės.

- Kaip dar leidi laisvalaikį ir kokių aistrų turi?

- Jau geri metai esu intensyviai įnikusi į treniruotes sporto salėje, jos yra didžiausias atsipalaidavimas po darbų. Žiemos atradimas - snieglentė. Niekada nebuvau žiemos mėgėja, esu saulės vaikas ir vasarą veiksmo tikrai netrūksta: jūra, ežerai, gamta, kateriai, vandens motociklai, atradimas Barselonoje irklentė, kelionės, daug veiksmo ir nepamirštamų įspūdžių. Bet neatsisakau ir pasikultūrinti ar ramiai praleisti laiką mieste ar namuose. Mėgstu gaminti ir eksperimentuoti virtuvėje, nes daugiau nei 3 metus nevalgau jokios mėsos ir riboju pieno produktus, kiaušinius. Atradau daug naujų skonių ir kombinacijų. Bet gyvenimo be saldumynų net neįsivaizduoju, turiu firminį saldainių receptą, kuriam dažniausiai nelieka abejingų. Kartais net pati nustembu, kada viską spėju, bet supratau, jog kuo daugiau veiki, tuo daugiau padarai.

- Tavo gyvenime yra šiek tiek kūrybinio chaoso?

- Viskas mano gyvenime turi seką ir tarsi gyvenimas viską pats sudėlioja į lentynas, kartais viskas atrodo beprotiškai chaotiška, kartais per daug tikslu ir aišku. Esu maksimalistė ir žinau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai, ko siekiu ir noriu.

- Be ko neįsivaizduoji savo dienos?

- Be miego.

- Kas tau teikia gyvenimo pilnatvę?

- Mylinti aplinka: šeima, draugai. Nepamirštamos akimirkos ir mėgstama veikla.

- Tavo kūryba tarsi sufleruoja, kad esi labai romantiška, ar tiesa?

- Taip, romantikos mano gyvenime netrūksta, dažnai viskas būna apgalvota iki mažiausių smulkmenų.

- Išduok paslaptį, ar tavo širdis jau užimta?

- Taip, mano širdį užkariavę milijonai drugelių.

- Kas tau didžiausias pasiekimas?

- Kartais būna, kad papuošalą čiupinėja visos, bet išsirenka kurį nors kitą, bet po kurio laiko ateina klientė ir nepaleidžia jo iš rankų ir širdies, tai didžiausias mano kūrybos įvertinimas.


DOSJĖ:

Gimė 1987 01 16 Panevėžyje.

2011 m. Baigė pramonės inžinerijos bakalauro studijas, įgijo technologo kvalifikaciją.

2012 m. pradėjo kurti papuošalus, o 2013 m. įkūrė savo studiją „Drugelių karalystė“.

2014 m. surengė pirmąjį savo kolekcijos pristatymą, kuriame pristatė ne tik savo kurtus papuošalus, bet ir drabužius.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“