respublika.lt

Pratrūkti veiklomis

2018 spalio mėn. 14 d. 14:00:22
Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ

Reklamos agentūros įkūrėjas, rašytojas, verslininkas, seminarų apie verslumą bei kūrybiškumą dėstytojas, elektroninės muzikos didžėjus, režisierius, renginių organizatorius. Visomis šiomis veiklomis užsiima vienas žmogus - Tomas Ramanauskas. Ir visos jos sekasi gerai - nors pašnekovas ir kuklinasi dėl to. „Pavadinčiau save nuo laiptų krentančia indauja, kuri kartais sugeba nesudaužyti visų indų“, - teigia jis. Taigi, pakalbėkime su ta indauja.

 

- Tomai, jus galima pavadinti žmogumi-orkestru. Kuri veikla pačiam įdomiausia?

- Aš pasikuklinčiau ir pavadinčiau save nuo laiptų krentančia indauja, kuri kartais sugeba nesudaužyti visų indų. Įdomiausios veiklos keičiasi, tačiau pastaraisiais metais mane itin kutena dėstymas. Štai kad ir lapkričio mėnesį įvyksianti atvira, keturių paskaitų serija apie reklamos istoriją, kuriai su malonumu kaupiausi daugybę metų. Taip pat - „Kūrybingumo mokyklos“ projektas, kurį užkūrėme siekdami rasti draugiškus ir įtraukiančius formatus moksleiviams pažinti kūrybingumą, jo nebijoti ir juo naudotis. Kaip tik plušame prie antrojo sezono, naujo formato, esu laimingas, turėdamas galimybę tam skirti laiko.

- Rugsėjį „Switch“ konferencijoje skaitėte pranešimą jaunuoliams, besidomintiems startuolių įkūrimu. Teigėte, kad iki sėkmės jiems liko dar bent dvidešimt metų. Esą tyrimai rodo, kad vidutinis sėkmingo verslininko amžius - 45-eri. Paaiškinkite plačiau.

- „MIT Sloan“ mokslininkai išvedė 2,7 milijono žmonių amžiaus vidurkius, kuomet jie kūrė sėkmingus, tvarius verslus. Paaiškėjo, kad dvidešimtmetis startuotojas net kelis kartus nusileidžia žmonėms, kurie tradiciškai būtų numojami ranka startuolių konferencijose kaip per seni. Lengva paaiškinti: patirtis, užgyventos klaidos, ryšiai, gyvenimo suteiktas išsilavinimas ir kiti dėmenys lemia sėkmingų verslų sukūrimą. Dar daugiau - daugiausia startuolių „lūžta“ kuomet jų įkūrėjai yra dvidešimties ir panašaus amžiaus.

Čia svarbu pastebėti, kad nepavykimai neturi atbaidyti nuo bandymų - atvirkščiai, pradžioje jie turi būti kuo drąsesni, pamokos kuo spalvingesnės, akys - atviresnės patirtims. Taip juk ir mokomasi.

- Pridūrėte, kad dauguma dvidešimtmečių, skirtingai nei pateikiama viešojoje erdvėje, susiduria su sunkumais, jų verslai žlunga. Taip išeina, kad apie tai garsiai kalbama nepakankamai?

- Antraščių epochoje nėra laiko skaityti teksto mažesnėmis raidėmis. Istorija apie paauglius-gabuolius, kurie skaičiuoja uždirbtus milijardus ar įsigytus sportinius automobilius, yra žymiai patrauklesnė žiniasklaidai, nei tai, su kokiais streso lygiais, gyvenimų praradimais susiduria startuoliai ir apskritai - kad triuškinama dauguma jų nugarma užmarštin, taip ir neįgyvendinę visiems pradedantiesiems vienodo noro sukurti naująjį „Facebook“, „Google“ ar „Uber“.

- Jūsų teigimu, norint sukurti sėkmingą verslą ar padaryti karjerą, reikia kažko atsisakyti. Draugų, šeimos, laisvalaikio. Ir visą dėmesį skirti darbui. O štai jūs turite sėkmingą reklamos agentūrą, anksčiau buvote kino teatro bendraturtis ir t.t. Ar daug dėl karjeros paaukojote?

- Karjera yra atsisakymo veiksmas. Bet karjera nėra vienintelis vykusio gyvenimo matas. Tai suprasdamas taikau sau itin griežtą žiniasklaidos dietą: mažai laiko skiriu naujienų skaitymui, socialiniams tinklams, nežiūriu televizijos. Vengiu beverčių susitikimų, vis dažniau sakau „ne“ neaiškiems projektams, kuriuose nelabai matau savo vaidmens. Stengiuosi planuotis dieną, neleisti pasauliui griauti man asmeniškai patogaus ir efektyvaus ritmo. Ir, žinoma, vis tiek jaučiuosi nieko nespėjantis.

- Jūsų manymu, ko reikia sėkmingai karjerai?

- Filosofinis klausimas, kas yra ta sėkminga karjera? Pinigai, statusas, solidi pozicija? Man karjera labiausiai siejasi su savęs auginimu. Tokiai karjerai pirmiausia reikia nepasidavimo šarvų. Nes jokia karjera, jei ją darai pats, nėra be duobių ir didelių nesėkmių. O tada po žiupsnelį: skvarbaus sakalo žvilgsnio į tai, kas vyksta aplink, konteksto jautimo, galimybių matymo, kokybiškų pažinčių ir, žinoma, sėkmingų atsitiktinumų.

- Ir vis tik jūsų ir kolegos reklamos agentūra „New!“ vertinama kaip viena efektyviausių, kūrybingiausių ir t.t. Koks yra tas efektyvus darbas? Kaip jis organizuojamas?

- Viena efektyviausių ne darbo procesais, o pasiektais rezultatais - išspręstomis klientų verslo problemomis. O efektyvus darbas yra šimtmečiais menama mįslė, jame begalė niuansų. Agentūroje vidinį efektyvumą įvardijame kaip „maksimali kokybė per optimalų laiką“. Kuo mažiau beprasmio darbo, spėlionių, keliavimų į priešingą, nei verslui reikia, pusę. Nuo to apsaugo komandos tarpusavio supratimas, aiškūs procesai ir kliento įtraukimas, „įpartnerinimas“, agentūros procesų demistifikavimas, o ne dažnai rinkoje mėgstamas stebinimas. Stebinti reikia kartu su klientu, ne klientą.

- Patinkantis darbas ir motyvuojantis atlyginimas - kertiniai dalykai, kurie rūpi besirenkantiems darbą. Kokių dar pridėtinių verčių galima pasiūlyti, kad žmonės norėtų dirbti? Juk, be geros komandos, jokia verslo sėkmė neįmanoma.

- Visuomet bus, kas pralenks tave didesne alga, tad svarbus elementas, kokiomis sąlygomis pinigai uždirbami. Žmonės, su kuriais kopsi į kalną, yra ne ką mažesnis motyvatorius už atlygį. Man atrodo, kad augimo, tobulėjimo galimybės, bendra kompanijos kultūra, dėmesys minkštiems faktoriams, mokymams, auginimui yra itin svarbūs dėmenys.

- Pakalbėkime apie „Mo“. Jūsų agentūra sukūrė netrukus Vilniuje atsidarysiančio Modernaus meno muziejaus pavadinimą ir logotipą. Kaip tai vyko?

- Viskas gimė diskusijose su šviesia muziejaus komanda. Norėjome lengvo, trumpo, balsiais papuošto pavadinimo. „Mo“, be abejo, kilo nuo modernizmo, tačiau jo prasmių laukas plečiasi, pamačius šias dvi raides žodžiuose: MOkytis, eMOcija, žMOgus ir angliškame MOre (daugiau, - aut. past.). „Mo“ yra daugiau nei uniforminis muziejus: čia veiks skaitykla, kino salė, užsiėmimai vaikams, parduotuvė, bistro. Logotipą kūrėme įkvėpti gausybės „M“ raidžių deskripcijoje: Modernaus Meno Muziejus. Tad nors oficialus pavadinimas yra „Mo muziejus“, logotipas yra dinamiškas ir galintis ištįsti iki begalybės.

- Kartu su filosofu Kristupu Saboliumi išleidote knygą apie kūrybingumą. Kaip pats skatinate savo kūrybiškumą?


- Ieškodamas kuo keistesnių įkvėpimo šaltinių: dešimtojo dešimtmečio kanadietiškų komedijos trupių, lietuviškos poezijos avangardo, primirštų afrobeat kūrinių, ar seniai kojas ištiesusių reklamos kūrėjų. Nauja idėja visuomet yra kelių senesnių remiksas. Todėl šaltinių įvairovė ir neordinarumas yra būtini. Taip pat - ir tinkamos sąlygos mąstyti, kiekvienam jos kitokios. Aš mėgstu kartą per savaitę dieną praleisti bibliotekoje ir kavinėse. Ten galiu susikaupti ir keisdamas aplinką įkvėpti kitokio oro.

- Puikiai pamenu, kokie stulbinami būdavo jūsų ir bendraminčių „Nesakyk mamai“ ir „Metal on Metal DJs“ vakarėliai, publika tiesiog klykdavo. Koks dabar jūsų santykis su elektronine muzika?

- Jau kuris laikas gyvenu savotiškame žieminiame vakarėlių hibernacijos režime: surengiu vieną ar du pasirodymus per metus. Štai artimiausias vyks gruodžio 1 d. klube „Opium“. Beje, elektroninę muziką, kaip ir visą muziką apskritai, siurbiu į savo ausis dideliais kiekiais jau 27-erius metus be pertrūkių.

- Skirtingai nei norėjo jūsų tėvai, įstojote į žurnalistiką, vėliau - į tarptautinę komunikaciją. Tėvų lūkesčiai ir projekcijos į vaikus - ne tik jūsų kartos problema. Kaip dabar, pats jau būdamas tėtis, siūlytumėte spręsti šią problemą, kad visi liktų patenkinti?

- Mano tėvai norėjo gero, bet neįvertino ribotų sūnaus sugebėjimų (šypsosi). Ir, kas svarbiausia, jie ilgainiui susitaikė su atžalos pasirinkta trajektorija, net jei ji pradžioje jiems kvepėjo prasta lemtimi, kone savidestrukcija.

Kiti tėvai spaudžia kur kas skaudžiau: būsi tuo ir tuo arba tu mums ne sūnus/dukra. Tai yra bilietas pirmoje eilėje į asmeninių psichologinių traumų šou. Sakyčiau, kad nuvylęs tėvus pajaučiau palengvėjimą - galėjau daryti, kaip man atrodė tinkama, o gal išdegs? Ir tada pratrūkau veiklomis ir nebegaliu sustoti iki šiol, nes niekas manęs nebeteisia.

Savo dukrai labiausiai norėčiau aiškinti tada, kai ji to prašys. Jau dabar, nors jai tik dveji, jaučiu, kaip sunku susilaikyti nuo niežulio „pilotuoti“ vaiką. Mano užduotis yra parodyti jai, kiek visko neįtikėtinai turiningo galima ištyrinėti šitame pasaulyje, ir padėti siekti to, kas jai atrodys prasminga. Kai dukra paaugs, galės susirasti šį interviu ir prikišti man, jei išduosiu savo viešai deklaruotus principus ir versiu prieš jos valią tapti, tarkime, astrofizike.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKIMAI: krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lapkričio 13-14 dienomis dalyvaus Šiaurės-Baltijos ir Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikimuose Osle, Norvegijoje.
  • PARODA: antradienį sostinės „Arkos“ galerijoje atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ 60-mečiui ir atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirta paroda „Dailė lėlių teatre“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Koks laikas turėtų būti nuolatinis Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +5  +7 C

 

   +3  +7 C

  +8   +11 C

   +8  +9 C

 

   +7  +10 C

 7-12 m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1265 PLN - 4.2968
RUB - 76.1800 CHF - 1.1368
GBP - 0.8756 NOK - 9.5378
reklama
Ukis 2018